„Regitros“ duomenimis, praėjusių metų sausį – liepą Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota 106 tūkst. naudotų lengvųjų (M1 klasės) automobilių. Per septynis pirmus šių metų mėnesius – daugiau nei 83 tūkst.
Jau kuris laikas nesikeičia ir populiariausių naudotų automobilių markės. Šiemet daugiausia registruota „Volkswagen“ (13048), BMW (9266), „Audi“ (7496), „Opel“ (6630) ir „Volvo“ (5536) markių automobilių.
Portalo tv3.lt kalbinti specialistai teigia, kad pastaruosius porą mėnesių jaučiamas prekybos pagyvėjimas. Tačiau dėl ateities – kur kas daugiau nežinios.
Rugpjūtis „lėtesnis“ dėl vakariečių atostogų
Skelbimų portalo Autobilis.lt plėteos vadovas Andrius Kilda pastebi, kad karantino metu ir kurį laiką po jo buvo juntamas naujesnių automobilių trūkumas Vakarų rinkose.
„Ne paslaptis, kad 2-5 metų naudoti automobiliai daugiausia perkami iš lizingo bendrovių Vakarų Europoje. Esant neaiškioms ateities perspektyvoms, jos apribojo skolinimą naujiems automobiliams įsigyti ir stengėsi pratęsti esamų automobilių naudojimą iki „ramesnių laikų“. Taip šie automobiliai nepateko į aukcionus ir tuo pačiu į naudotų automobilių rinką mūsų šalyje.
Vietiniai lizingo ar vartojamųjų paskolų rinkos dalyviai taip pat buvo sugriežtinę skolinimo sąlygas, kas kurį laiką darė gana didelę neigiamą įtaką pardavimams. Dėl pandemijos kai kurie pardavėjai tapo lankstesni, bet vistiek neskubėjo išparduoti automobilių už savikainą“, – komentavo A. Kilda.
Jo teigimu, su registracijos mokesčiu susijusių kainos korekcijų Autobilis.lt portale nebuvo nefiksuota – didesnei daliai automobilių jis sąlyginai nedidelis.
Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad naudotų automobilių prekybą stipriai paveikė karantinas ir naujo registracijos mokesčio įvedimas.
„Birželį naudotų automobilių rinkoje buvo fiksuojamas rekordinis sandorių skaičius – 55 proc. didesnis nei 2019-ųjų birželį. Taip įvyko dėl to, kad transporto priemones pagaliau keitė tie, kurie šį procesą buvo atidėję karantino metu. Taip pat, stipriai prisidėjo tie pirkėjai, kurie skubėjo pasikeisti automobilį iki registracijos mokesčio įsigaliojimo. Tai buvo trumpalaikė tendencija – liepą naudotų automobilių rinka susitraukė 32 proc. ir turėtų stabilizuotis artimiausiu metu“, – prognozavo M. Buzelis.
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis taip pat sako, kad nemažas prekybos pagyvėjimas buvo vos panaikinus karantiną.
„Prekyba tikrai suaktyvėjo. Dar kiek padėjo automobilių taršos mokesčio įvedimas. Iki tam tikros datos daugelis skubėjo apsipirkti. Jautėsi, kad liaudis ištroškusi, ji norėjo papirkti truputį automobilių.
Kita vertus, mūsų turguje didelė dalis pirkėjų yra iš užsienio. Tai ir sienų atidarymas turėjo įtakos, nes vienu metu niekas negalėjo nei išvažiuoti į Vakarus nupirkti automobilių pardavimui, nei pas mus atvažiuoti pirkėjų iš užsienio, pavyzdžiui, iš Ukrainos ir kitur. Bet dabar vėl labai ima jaustis sienų uždarymas“, – pasakojo direktorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad tradiciškai rugpjūtį atostogauja nemažai Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos gyventojų. Dėl to šį mėnesį paprastai sulėtėja ir naudotų automobilių įvežimas iš tų šalių. Be to, dabar vėl įvedami saviizoliacijos reikalavimai kertant sienas.
„Neaišku, kaip viskas bus, kaip reikės pravažiuoti pro Lenkiją, reiks karantinuotis ar ne. Iš kitos pusės ukrainiečiai, jie čia dar kažkaip prasiveržia. Bet jie irgi pro Lenkiją važiuos, tad neaišku ir kaip bus su jais“, – svarstė pašnekovas. Jo teigimu, Lietuvoje naudotų automobilių paklausa vis tiek išliks, poreikis juos įsigyti išliks.
Perkamiausi „dyzeliai“ iki 5 tūkst. eurų
Kauno automobilių turguje, pasak V. Naujanio populiariausi yra vokiški naudoti automobiliai, kurių kaina svyruoja nuo 3-4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
„Tokius lengviausia parduoti, jie ir yra „einamiausi“. Atitinkamai tokius ir atveža iš užsienio. Tokia yra pagrindinė masė. Ir tas naujas mokestis nieko per daug nepakoregavo, nes jį vis tiek reiks mokėti – šimtu eurų daugiau ar šimtu mažiau. Didesnės įtakos pirkėjams, kiek jie gali išleisti, tai neturi“, – komentavo direktorius.
Jo nuomone, dyzeliniai automobiliai pastaruoju metu be reikalo nuvertinami. Esą ir daugelis vakariečių iki šiol dažniau važinėja dyzeliniais automobiliai. Ir užsienio aukcionuose arba skelbimų portaluose jie sudaro didesnę dalį pasiūlos, gal tik Vokietijoje dyzelinių ir benzininių automobilių pasiūla panaši.
„Iš kitos pusės, jei imtume tokią Kirgiziją, iš kurios daug pirkėjų atvažiuoja į Lietuvą, joje seniai benzininiai populiaresni. Tačiau dėl kitų priežasčių – tikėtina dėl prastesnio ten pardavinėjamo dyzelinio kuro“, – aiškino V. Naujanis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet iki karantino populiarūs buvo hibridiniai „Toyota Prius“ automobiliai.
Kaina nuolat didėja
M. Buzelis pastebi, kad vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina kiekvienais metais šiek tiek didėja.
„Tačiau tai nereiškia, kad automobiliai brangsta. Automobiliai, o tiksliau, absoliuti dauguma modelių – pinga. Kiekvienais metais transporto priemonės nuvertėja. Pavyzdys: 2000 metų „Volkswagen Golf“ kiekvienais metais nuvertėja kažkokia dalimi.
Tačiau kažkada tokių metų modeliai buvo populiarūs, o dabar populiaresni – naujesnio modelio „Golf“. Ir dėl to, kad tie modeliai naujesni – jie savaime yra brangesni. Tai ir didina vidutinės naudoto automobilio rinkos kainos rodiklį“, – paaiškino M. Buzelis.
Jo teigimu, tiek karantinas, tiek registracijos mokestis automobilių kainų vidurkio stipriai neiškreipė. Esą tai buvo daugiau pavieniai atvejai, kada buvo taikomos reikšmingos nuolaidos, tačiau tikrai ne masinis reiškinys.
„Iš visų per antrąjį šių metų ketvirtį įvykusių automobilių sandorių, pagal amžiaus grupę populiariausi buvo 11-15 metų senumo automobiliai. Jų rinkos dalis sudarė beveik 30 proc.
Ši amžiaus grupė dominuoja daugiau nei kelis metus – naudotų automobilių rinka yra labai inertiška ir labai lėtai keičiasi. Skaičiuojame, kad vidutiniškai naudotam automobiliui 2020 metų II ketvirtį Lietuvos vairuotojai išleido apie 4700 eurų. Ne paslaptis – tai dažniausiai yra vokiškų markių automobiliai, varomi dyzeliniais degalais“, – komentavo M. Buzelis.
