j. razma

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl energetikos išteklių importo iš Rusijos ir kitų šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą, embargo.   Už rezoliuciją balsavo 117 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.   Dokumente Vyriausybė kviečiama siūlyti sprendimus siekiant per trumpiausią laikotarpį nutraukti Rusijos naftos ir gamtinių dujų importą ir vartojimą.

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Seimo nariai vos prasidėjus antradienio plenariniam posėdžiui susiginčijo dėl valdančiųjų siūlomo įstatymo, susijusio su narkotikų gabenimu per valstybės sieną. Valdantiesiems siūlant koreguoti bausmes dėl narkotikų gabenimo, opozicija pareikalavo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė antradienį Seimui turėjo pateikti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.  Jose parlamentarė siūlė keisti BK 199 str.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašydamas išnagrinėti, kodėl parlamentarai Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis posėdžio metu nedėvi apsauginių veido kaukių. Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad posėdžių metu Seimo nariai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, nebent kalba prie tribūnos arba jiems dėvėti kaukių neleidžia medicininės priežastys. „Matau bent du Seimo narius, kurie nedėvi kaukių. Tai – Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis.

Netrukus prasidėsiančiam naujam Seimo darbo sezonui parlamentarai paruošė nemažą glėbį pasiūlymų. Kol vieni žada rūpintis žmogaus teisėmis ir gyventojų pajamomis, kiti ties kelią, kad Vyriausybės pasiūlymai rastų pritarimą Seime. Tarp pastarųjų – automobilių taršos mokestis ir pokyčiai rinkimų sistemoje. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Antradienį prie Seimo rūmų kilus riaušėms, kai kurie Seimo nariai ėmė stebėtis Vilniaus miesto savivaldybės ir kai kuriais policijos veiksmais. Parlamentarai svarsto, kaip savivaldybė galėjo išduoti leidimą tokiam mitingui vykti, kai vakare renginio dalyvių skaičius padidėjo nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių, taip pat, kodėl iš anksto nebuvo pasirūpinta gausesnėmis policijos pajėgomis.

Seime artėja akimirka, kai paaiškės, ar iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas Rolandas Paksas galės kandidatuoti į Seimą ar prezidentus. Parlamente jau užgimė tam skirtos pataisos, Seimo nariams beliko apsispręsti. Apklausus frakcijų seniūnus, panašu, kad šįkart, skirtingai nei anksčiau, klausimui galiausiai užteks balsų, kad pagaliau būtų išspręstas.

Penktadienio rytą užgeso ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko gyvybė. Politiko kolegos Seime sunkiai pasitiko žinią apie draugo ir bendražygio mirtį. Jų akyse K. Glaveckas – principingas, idėjų ir pasiūlymų kupinas žmogus, kurio indėlis į Lietuvos finansus ir politiką – labai svarbus. Ilgametis K. Glavecko kolega, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas pasakoja, kad balandžio 9-ąją K. Glaveckui atlikta širdies operacija.

Lietuva gali džiaugtis, kad pernai nuo COVID-19 pandemijos finansiškai nukentėjo mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad atsikvėpti dar anksti – nerimą kelia didžiulis nedarbo lygis ir rekordinė Lietuvos skola. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Joje apžvelgta, kaip pernai sekėsi Lietuvos ekonomikai, kokios ir kiek žalos ji patyrė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis trečiadienį baigėsi tikru detektyvu. Nuotolinio posėdžio metu kažkas iš pokalbio išmetė kelis dalyvius, o kalbantiesiems nuolat išjunginėjo mikrofonus. Seimo valdyba jau ėmėsi veiksmų, šiuo metu bandoma išsiaiškinti, kas šitaip savivaliavo posėdyje. Trečiadienį vykęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, regis, pasėjo daugiau klausimų, nei atsakymų.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Seimas atmetė valstiečių iniciatyvą kurti valstybines vaistines Lietuvoje. Seimo salėje pritrūko balsų, nes opozicija atsisakė dalyvauti balsavime. 61 Seimo nariai balsavo už, tačiau įstatymo priėmimui balsų neužteko. Seimo salėje tarp valdančiųjų ir opozicijos virė karštas ginčas, tačiau galiausiai opozicija triumfavo.  Norint įstatymą priimti, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Seimas žengė pirmąjį žingsnelį, kad Lukiškių aikštė būtų perimta iš Vilniaus miesto savivaldybės. Vis dėlto dalis parlamentarų piktinasi, kad klausimai, susiję su Lukiškių aikšte, ryja ne tik brangų Seimo, bet ir daugybės kitų valstybinių institucijų laiką.

Seimo opozicija ketvirtadienį neleido „valstiečiams“ pateikti siūlymo dėl naujo automobilių taršos mokesčio. Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma paprašė pertraukos iki kito posėdžio. „Negalime tokių projektų svarstyti, nes numatyta jų įsigaliojimo data nuo sausio, o pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik po pusės metų. Prašome frakcijos vardu pertraukos.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Kalbos apie vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstatydinimą iš interneto platybių persikėlė ir į Seimo koridorius. Čia vis garsiau aidi pasiūlymas ministrei rengti interpeliaciją ne tik dėl esą prasto situacijos Alytuje suvaldymo, bet ir aplaidaus požiūrio į vidaus reikalų sistemą. Trys opozicinės Seimo partijos tarpusavyje jau kalbasi, kad lapkritį galėtų rinkti parašus po interpeliacija ir prašyti ministrės atsakyti į iškeltus klausimus.

Seimas atmetė socialdarbiečio Petro Čimbaro siūlymą sekmadieniais leisti alkoholiu prekiauti iki 20 valandos vakaro. Už P. Čimbaro inicijuotus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus balsavo 23 parlamentarai, prieš – 23, susilaikė – 41. Kitu balsavimu Seimas pasisakė prieš projekto grąžinimą tobulinimui. Pasak P. Čimbaro, neoficiali statistika rodo, kad sekmadieniais iki pietų nuperkama daugiau alkoholio, nei šeštadienį per visą dieną.

Seimui ketinant padidinti kelių finansavimą, nuo 2020 metų jiems skiriant 50 proc., o nuo 2021 metų – 52 proc. degalų akcizo, susisiekimo ministras įspėja, kad nedidinant finansavimo, gali pritrūkti lėšų svarbiausiems projektams. Pasak Roko Masiulio, tokiu atveju strigtų magistralės „Via Baltica“, kelių Vilnius–Utena bei Kaunas–Prienai statybos. Todėl ministras siūlo kuro akcizo dalį keliams padidinti bent iki 50 proc. Dabar jiems skiriama 48 proc. akcizų.

Seimas vėliau spręs, ar įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dar kartą įvertinti specializuotą banką Lietuvoje kuriančio Didžiosios Britanijos finansų startuolio „Revolut“ atitiktį nacionalinio saugumo interesams. To Seimo prašo parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), taip pat siūlantis klausimų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį ši komisija, sąrašą. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatantį nutarimo projektą.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Seime stringa pataisos, supaprastinančios smulkių degalų prekybininkų veiklą. Kai kurie parlamentarai mano, jog jos paskatintų „šešėlį“. Pataisomis siūloma iš Lietuvos prekybininkų degalais nereikalauti 1 mln. eurų užtikrinti prievolių įvykdymą. Vienas pakeitimų iniciatorių socialdarbietis Andrius Palionis sako, kad pataisos aktualios mažesniems prekybininkams, turintiems kelias degalines ir gaunantiems nedideles pajamas.

Seime svarstoma idėja įpareigoti mokyklas gauti tėvų rašytinį sutikimą, jei moksleiviai kviečiami į pamokas, renginius ar susitikimus, kuriuos veda ne mokyklos darbuotojai. Tai numatančios Švietimo įstatymo pataisos antradienį buvo pristatytos parlamente, joms Seimo nariai po pateikimo pritarė bendru sutarimu.

Po beveik poros metų Seimas vėl pradeda diskusijas dėl galimybės vystyti naują transporto priemonę Lietuvoje – metro. Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui. Komiteto narys konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad dėl metro Vilniuje būtinybės paskutinį žodį turėtų tarti miesto politikai. „Manau, kad yra nenormalu, kai Seimas ima aktyviai piršti tą metro idėją Vilniui.

Seimo konservatoriams nepavyko sustabdyti pataisų dėl atliekų deginimo jėgainių ateities priėmimo. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių. Be to, Seimas apsispręs, ar uždrausti tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad sprendžiamas likimas elektrinių, kurios jau pradėtos statyti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Vilius Semeška iškvietė policiją į Seimą dėl parlamento vicepirmininko socialdarbiečio Gedimino Kirkilo blaivumo. „Kai aš pamačiau Seimo nario tam tikrą keistą elgesį, aš turiu įtarimų, kad Seimo narys galbūt yra neblaivus“, – BNS sakė V. Semeška. Abejones dėl jo blaivumo konservatoriai parlamentarai išsakė pradėjus svarstyti klausimą dėl partijų finansavimo pertvarkos.

Seimas nesutiko apriboti ministrų politinio pasitikėjimo pagalbininkų skaičiaus, kaip siūlė konservatorius Jurgis Razma. Už jo pataisas, kad Vyriausybė patvirtintų galimą maksimalų ministro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, šią savaitę po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 16 ir susilaikė 29 parlamentarai. Projektas grąžintas iniciatoriui tobulinti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma gruodžio 17-ąją žengė svarbų žingsnį. Prieš beveik kelias savaites politikas slapčia vedė jaunesnę bendrapartietę Viliją, o tv3.lt atvirai prakalbo apie amžiaus skirtumą ir atskleidė išskirtines detales.  Jurgio Razmos žmona Vilija taip pat sukasi politikoje. Šiuo metu moteris dirba Rietavo savivaldybės taryboje, tačiau formali sutuoktinių pažintis prasidėjo nuo maždaug 2007-ųjų metų.

Nors įstatymai nenumato Seimo narių atostogų, tautos išrinktieji neslepia, jog ne visada lindi savo kabinetuose ar nuolat susitikinėja su rinkėjais. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kuo šiuo metu užsiima parlamentarai. O veiklos jie turi tikrai įvairios – vieni keliauja prie jūros, kiti kraunasi lagaminus net į Sibirą, lankosi muzikos festivaliuose, treti – grybauja ar tiesiog naudojasi proga išsimiegoti.

Praėjusių metų lapkritį sostinės policiją ant kojų pakėlė su pareigūnų automatu pabėgęs Igoris Molotkovas, o šį savaitgalį pareigūnams teko ieškoti iš ligoninės pasprukusio už nužudymą nuteisto Mariaus Jonkaus. Politikai stebisi, kad statutiniai pareigūnai nepasimokė vis nepasimoko. Vieni stebisi, kodėl nuteistieji gydomi kartu su kitais ligoniais, kiti baksnoja pirštu ir į Kalėjimo departamento (KD) vadovybę.

Šią savaitę Seimas ketina priimti 2016 m. biudžetą, kuris nubrėš gaires, kaip gyvensime kitąmet. Valdančiosios koalicijos partneriai, nekreipdami į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas, socdemus žada ir toliau spausti dėl reikšmingesnio minimalios algos didinimo. Tuo metu opozicija ragina prisiminti 2008 m. Lietuvą užklupusią krizę bei perspėja nesantys tikri, ar palaikys biudžetą balsavimo metu.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Vis dėlto panašu, kad premjeras Algirdas Butkevičius dėl to galvos nesuka ir teigia, kad biudžeto projektas nebus koreguojamas. Tuo metu Seimo opozicija ragina ministrą pirmininką nusiimti rožinius akinius ir mažinti valstybės išlaidas, mat kitu atveju politikai grasina boikotuoti 2016 m. biudžeto projektą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gegužę laukia partijos pirmininko rinkimai. LRT.lt žiniomis, iššūkį dabartiniam partijos pirmininkui Andriui Kubiliui greičiausiai mes ne tik apie tai anksčiau skelbęs Seimo narys Mantas Adomėnas, bet ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios kandidatūrą jau siūlo kai kurie TS-LKD skyriai. Šaltiniai partijoje nurodo, kad dalis žinomų TS-LKD politikų, anksčiau palaikiusių A. Kubilių, dabar nori permainų.

Seimo opozicija baiminasi, kad neeilinė sesija gali neįvykti, keliems iniciatoriams atšaukus savo parašus dėl jos surengimo. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma BNS sakė gavęs žinių, kad atšaukti savo parašus įkalbinėjami atstovai iš Mišrios Seimo narių grupės.

Į konservatorių klausimą, ar valdantieji neketina sumažinti savo atstovų skaičiaus Seimo valdyboje, parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė atsakė siūlymu patiems konservatoriams pasidalinti turimais postais su kitomis opozicijoje dirbančiomis frakcijomis. Pirmąją Seimo rudens sesijos dieną parlamente įvyko keistas nesusipratimas.

Pirmąją Seimo rudens sesijos dieną pristatęs parlamentarams vyriausybės teikiamus įstatymus, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Nors mažiau negu prieš valandą sveikindama kolegas su sesijos pradžia, seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kvietė ne ,,apsižodžiauti“, o konstruktyviai diskutuoti, atrodo, ji liko neišgirsta.

Konservatorius Jurgis Razma pasipiktino negavęs informacijos, kokie nauji darbuotojai buvo įdarbinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) Algimantos Pabedinskienės vadovavimo laikotarpiu. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, skaičius ir pareigybių pavadinimus J.Razma sužinojo, bet konkrečių į valstybės tarnybą priimtų asmenų vardai ir pavardės – nepateikti.

  Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė, LRT.lt Dar pernai spalio mėnesį generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą dėl Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo. Ir kokių tik nebuvo argumentų, o kartais jų tikrai nebuvo, bet komisija pagaliau suburta ir susirinko tik šiemet balandį. Jai vadovauti ėmėsi Petras Gražulis, nors tam įnirtingai ir priešinosi opozicija. Komisija išvadas buvo įpareigota pateikti balandžio 4 dieną.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Politikai gavo progą pasiginčyti, kurie labiau myli tautą. Tarp Seimo, kuriam Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) numetė pusiau skustą sprendimą dėl 300 tūkst. piliečių parašų, frakcijų esama visokiausių nuomonių: nuo to, kad referendumas neturėtų įvykti, iki to, kad geriausia būtų viską daryti taip, kaip suplanavo referendumo iniciatoriai.

Ketvirtadienio vakarinis Seimo posėdis prasidėjo eiliniu „skandalėliu“. Socialdemokratas Bronius Bradauskas išreiškė pasipiktinimą konservatorių frakcijos atstovu Jurgiu Razma. Pasak B. Bradausko, J. Razma jau ne pirmą kartą jį šmeižia, todėl potencialiai dėl to gali atsidurti teisme.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Kubilius žada kalbėtis su partijos kolega parlamentaru Egidijumi Vareikiu, ar priklausomybė nuo alkoholio netrukdo jam dirbti parlamentaru. Tuo metu frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigė, kad E.Vareikis turėtų atsisakyti parlamentaro mandato. Policijos duomenimis, E.Vareikis ketvirtadienį galbūt neblaivus pasirodė Vilniaus oro uoste.

Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą. Teigiama, kad nuo šiol bus plačiau atvertos durys investuotojams, lengviau tams verslininkams, o visi procesai vyks greičiau, skaidriau ir aiškiau. Bet yra ir dar šis tas. Pavyzdžiui, kvapas.

Žaibišku greičiu artėjant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) pradžiai, ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui nekelia nerimo jo ministrų kabineto užsienio kalbų žinios. Ketvirtadienį Seime konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma išreiškė susirūpinimą dėl Vyriausybės narių užsienio kalbų žinių. Pasak jo, kyla abejonių, ar ministrai yra pasiruošę kitą savaitę prasidėsiančiam Lietuvos pirmininkavimui ES.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą vadina geriausiu, iki šiol skaitytu Lietuvos parlamente, ir teigia, kad šalies vadovė visoms sritims skyrė pakankamai dėmesio. „Tai geriausias prezidento metinis pranešimas iš visų, skaitytų šioje salėje.

Premjeras Algirdas Butkevičius nemano, kad aukščiausių šalies pareigūnų skrydžiai pigių skrydžių bendrovių lėktuvais yra normali praktika. Ministras pirmininkas prakalbo apie galimybę turėti lėktuvą valstybiniams reikalams. Tai nelabai patiko opozicijos atstovams. Žiniasklaidą apskriejusi Dalios Grybauskaitės savo „Facebook“ paskyroje paviešinta nuotrauka, kurioje Prezidentė yra pigių skrydžių bendrovės lėktuve, neliko nepastebėta.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) tikisi, kad situacija dėl Ūkio banko padėties bus suvaldyta profesionaliai ir politikai nekeršys dabartiniams valdantiesiems, teigia Seimo narys Jurgis Razma. Pasak J. Razmos, yra pagrindo manyti, kad Lietuvos banko vadovybė išmoko pamokas ir tokių didelių sukrėtimų, kokie buvo praėjusiame amžiuje griūnant bankams arba praėjusios Seimo kadencijos metu, kai žlugo bankas „Snoras“, nebekils.

Šiandien pasitarime ministrų kabinetas iš esmės susitarė dėl 2013 metų Vyriausybės veiklos prioritetų. Šiais metais didžiausią dėmesį ketinama skirti užimtumui didinti ir socialinei atskirčiai mažinti, finansiniam tvarumui užtikrinti, energetiniam efektyvumui didinti, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo paslaugų kokybei gerinti, pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai bei užsienio ir gynybos klausimams.

Šiandien jau aišku, kad valdančiosios koalicijos nebėra. Apie koalicijos žlugimą jau paskelbė ir konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis, ir partijos Seimo frakcijos vadovas Jurgis Razma. Jis užsiminė, kad labiausiai tikėtinas kelias šiuo metu – vieno liberalcentristų ministrų perviliojimas mainais už palikimą poste. Tokiu laikomas kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Antradienį  Seimas svarstė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimus ir sprendė, kam pratęsti, kam atimti, o kam suteikti PVM lengvatą. Seimas iki kitų metų pabaigos pratęsė lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui bei lengvatinį 5 proc. PVM tarifą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.