Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą. Teigiama, kad nuo šiol bus plačiau atvertos durys investuotojams, lengviau tams verslininkams, o visi procesai vyks greičiau, skaidriau ir aiškiau. Bet yra ir dar šis tas. Pavyzdžiui, kvapas.
Fermos išdygs greta namų?
„Savivaldybės gyventojų nebegalėtų stumdyti – eikite ir pasiruoškite planą, kažkokius popierius darykit, pinigus mokėkite, o paskui žiūrėsime, kaip bus“, – prieš kurį laiką siūlomas pataisas gyrė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Tačiau ketvirtadienį, vos tik parlamentarai balsuodami pritarė naujos redakcijos įstatymui, vienas opozicijos lyderių konservatorius Jurgis Razma dalydamasis mintimis socialiniame tinkle „Facebook“ įrašė štai tokį komentarą:
„Šiandien Seimas priėmė nuostatą: „Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos." Tai reiškia, kad 3000 kiaulių kompleksas gali būti statomas nenustatant jokios sanitarinės apsaugos zonos per 6 metrus nuo gyvenamųjų namų“.
Prirašęs, kad balsavo prieš tokią nuostatą, J. Razma tęsia nesiekiantis apsunkinti gyvenimo Lietuvos ūkininkams, norintiems pasistatyti nedideles fermas.
„Bet kodėl jos besąlygiškai turi būti statomos prie pat kitų žmonių gyvenamųjų namų?“ – rašo jis.
Tikisi Prezidentės veto
Naujienų portalui balsas.lt politikas aiškino, kad jo kritikuojama nuostata yra viename iš naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymą lydinčiųjų įstatymų.
„Nuostatos, kurią aš kritikuoju, Vyriausybės įteiktame projekte nebuvo. Ją pasiūlė kažkuris iš Seimo narių, o jos esmė – naikinamas reikalavimas, kad būtų sanitarinės apsaugos zonos, jeigu ferma yra ne pati didžiausia – laikomų gyvulių skaičius neviršija 300 sąlyginių galvijų. Bet tai 3 tūkst. kiaulių ar apie 20 tūkst. vištų. Kai visai atsisakoma sanitarinės apsaugos zonos, fermas bus galima statyti prie pat gyvenamųjų namų“, – aiškina J. Razma.
Jo teigimu, jeigu šiai pataisai Seimas nebūtų pritaręs, pagal iki šiol galiojusią tvarką Vyriausybė galėtų pati nustatyti protingas sanitarinės saugos zonas.
„Kuo ferma mažesnė, tuo ir zona gali būti mažesnė. Jeigu visai nedidelė ferma, zona gali būti ir simbolinė, bet jeigu laikomi keli tūkstančiai galvijų – reikėtų išlaikyti tokį atstumą, kad kvapai žmonių nevargintų“, – sakė politikas.
Pasak jo, dabar gyventojus nuo nemalonių kvapų, sklindančių iš kaimynystėje įsikūrusių fermų , gali išgelbėti tik prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.
„Mes tikimės, kad Prezidentė sutiks vetuoti tą vietą, kur atsisakoma sanitarinės apsaugos zonų ir sugražinti dabar esančią nuostatą“, – ketvirtadienio popietę portalui balsas.lt teigė J. Razma. Jis pridūrė, kad dėl to į šalies vadovę ketina kreiptis grupė parlamentarų.
