Vyriausybės patobulintame 2016 m. biudžeto projekte, kurį svarstys Seimas, dar daugiau dėmesio bus skirta viešojo saugumo stiprinimui, nemažinant suplanuotų asignavimų gynybai. Taip pat kitais metais numatyta didinti atlyginimus visiems pedagogams.
Patobulintame biudžeto projekte, palyginti su ankstesniu, daugiau lėšų skiriama švietimui – papildomai apie 12 mln. eurų, iš jų 9 mln. eurų mokytojų atlyginimams didinti, ir visuomenės apsaugai – papildomai apie 10 mln. eurų, iš jų apie 7 mln. eurų – Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Lėšos bus skiriamos pareigūnų atlyginimams didinti, moderniai technikai ir ginkluotei bei amunicijai įsigyti. Be to, švietimo srities investicijų projektams skirta daugiausiai papildomų lėšų valstybės kapitalo investicijų programoje.
Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA), valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms numatoma papildomai daugiau kaip 21 mln. eurų darbo užmokesčiui.
Valstybės kontrolė (VK) yra pareiškusi, kad šalis susiduria su valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 iki 0,5 proc. BVP. Tuo metu Europos Komisija (EK), įvertinusi biudžeto projektą, pažymėjo, kad Vyriausybė pernelyg optimistiškai prognozuoja šalies ekonomikos augimą.
MMA didinti ragina dar labiau
Darbo partijos frakcijos Seime narys, vienas partijos lyderių Vytautas Gapšys, vertindamas kitų metų biudžeto projektą, akcentavo, kad „darbiečiai“ norėtų, jog dar daugiau lėšų būtų skiriama švietimo sričiai, pareigūnų atlyginimams, kelių infrastruktūrai, tačiau to esą nereikalaus.
Vis dėlto, V. Gapšio teigimu, Darbo partija ir toliau sieks spartesnio MMA didinimo. Šiuo metu nuo kitų metų pradžios minimalią algą didinti nuo 325 iki 350 Eur.
„Mes įtikinome, kad turime judėti į priekį sparčiau su minimalia alga ir kalbame apie 380 eurų nuo liepos 1 dienos. Atitinkamai tai turi atsispindėti ir biudžete.
Seimas yra pritaręs rezoliucijai, kad galima būtų minimalią algą kitais metais kelti iki 437 eurų ir žiūrime į estus, kurie praktiškai pasieks tą lygį kitais metais, tai mes į tai žiūrime. Kalbame ir apie NPD sulyginimą su minimalia alga, bet kalbame, kad tai yra 2017 m. biudžeto tikslas“, – portalui tv3.lt aiškino V. Gapšys.
„Jeigu bus atsižvelgta į mūsų reikalavimus dėl minimalios algos nuo kitų metų liepos padidinti iki 380 eurų, mokytojų algų padidinimą, tai mes tikrai palaikome biudžetą“, – pridūrė „darbiečių“ atstovas.
Ragino imti pavyzdį iš airių
Dėl to, kad reikia smarkiau kelti MMA V. Gapšiui pritarė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis.
„Airijoje atlyginimas per savaitę siekia 500 eurų, tai 2000 eurų per mėnesį. Tai, palaukite, mes nesugebame net 500 eurų per mėnesį išmokėti, o tai, be abejonės, duotų didelę apyvartą, didelį suvartojimą, o tai duotų grąža. Tai manau, kad Vyriausybė tikrai minimalaus atlyginimo kėlimui lėšų turėtų surasti“, – portalui tv3.lt komentavo P. Gražulis.
Be to, pasak P. Gražulio, siekiant surinkti daugiau lėšų į valstybės iždą, galima būtų didinti ir akcizą alkoholiui.
„Man atrodo, kad akcizą alui ir kitam alkoholiui galima būtų pakelti ženkliau. Nieko neatsitiktų, jeigu puse eurų alaus puslitris kainuotų daugiau“, – svarstė „tvarkietis“.
P. Gražulis teigė, jog išsigąsti dėl VK ir EK pastabų dėl pernelyg optimistinio Vyriausybės biudžeto pajamų planavimo nereikėtų.
„Aš matau, kad mes šiek tiek balansuojame, bet, iš kitos pusės, kritikuoti lengva. Bet kad visiems mažai pinigų, tai iš ko atimti? Mes geriau ieškokime, kaip papildomai surinkti lėšų į biudžetą, geriau administruokime tą lėšų surinkimą, mažinkime šešėlinę ekonomiką. Aš manau, kad vis tiek pavyko ir praeitais metais papildomai surinkti pinigų į biudžetą, tai tas pavojus, apie ką kalba Valstybės kontrolė, yra labiau tariamas“, – komentavo politikas.
Baksnoja pirštu į 2008 m. scenarijų
Portalo tv3.lt kalbintas opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma pažymėjo, jog būtent VK ir EK neigiamos išvados 2016 m. biudžeto projektui signalizuoja apie būsimus pavojus šalies finansams.
„Iki šiol nepadaryta, kad būtume pasiruošę amortizuoti netikėtumų pasekmes, nes į tą rezervinį stabilizavimo fondą tik simbolinę sumą numatomą sukaupti, kuri tik kosmetiškai gali pagelbėti.
Teoriškai visada yra galimybė gerinti, stiprinti kovą su šešėliu, bet aš nesu didelis optimistas, kad ši Vyriausybė tai ryžtingai darytų baigiantis kadencijai, taigi naujai Vyriausybei gali tekti tokia gana sudėtinga situacija, kaip buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybei po to, kai ji perėmė valdžią iš Gedimino Kirkilo Vyriausybės, kai iš esmės nebuvo pasiskolinta reikiama biudžetiniams mokėjimams pinigų suma ir net buvo grėsmė, kad gali nebūti, iš ko mokėti pensijų ir biudžetinių algų. Aišku, aš nenoriu taip dramatizuoti šios situacijos, bet kažkokių atsargų, saugiklių situacijos blogėjimui nėra“, – dėstė J. Razma.
TS-LKD atstovas kritiškai įvertino ir Darbo partijos siekį dar labiau didinti MMA kitąmet, tokį reikalavimą pavadindamas „propagandiniu“.
„Aš manau, kad dėl tų propagandinių minimalios mėnesinės algos didinimo planų, kuriuos Darbo partijos aiškiai akcentuoja rinkiminiuose klipuose, Vyriausybė sugebės atsispirti, o Darbo partijai paliks tokią aimanavimo galimybę, [...] siekiant suburti tą protesto elektoratą rinkimams“, – sakė J. Razma.
Anot konservatoriaus, TS-LKD ir toliau ketina siūlyti mažinti 1 proc. išlaidas ministerijoms, minėtus pinigus paskiriant pensijų didinimui.
„Tikrai nesvarstėme, ar pastabų visuma lems, kad nepritarsime, ar bus kažkoks įvairus balsavimas. Aš dabar nesiimu spręsti“, – į klausimą, ar TS-LKD frakcija, ketina palaikyti 2016 m. biudžetą balsavimo metu Seime, atsakė J. Razma.
Palaikyti biudžeto neketina
„Rizika didžiausia yra tai, kad tiek Europos Komisija, tiek Valstybės kontrolė pastebi, kad prognozės ekonominės, pagal kurias sudarinėjamas kitų metų valstybės biudžeto pajamų planas, ne visai atitinka realybę ir yra kur kas optimistiškesnės negu realus gyvenimas. Tai galima pasakyti, kad valdžia tampa didesnė už pačią valstybę, kitaip tariant, valstybė tiek nesurenka pinigų iš žmonių, iš mokesčių mokėtojų, kiek išleidžia. Akivaizdu, kad tie politikai, kurie šiuo metu prisiima didžiausią atsakomybę už valstybės biudžeto formavimą, elgiasi lengvabūdiškai, neatsispirdami rinkiminėm nuotaikom ir todėl kai kuriose situacijose, kalbant apie pačių valdžios institucijų išlaikymą, yra padidintos išlaidos“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis, portalo tv3.lt paprašytas įvertinti 2016 m. biudžeto projektą.
Liberalų lyderis atkreipė dėmesį, kad yra būdų, kaip padidinti valstybės biudžeto pajamas, apie kurių, deja, valdantieji nesiima.
„Kalbant apie pajamų dalį, vis tiek yra, mūsų įsitikinimu, per mažai surenkama iš valstybės kontroliuojamų įmonių, kurios iš esmės yra visų žmonių turtas ir tikrai galėtų nešti didesnes pajamas į valstybės biudžetą. Ne krizės laikais buvo surenkama iki 500 milijonų litų (apie 145 mln. Eur – tv3.lt), o dabar surenkama tik apie 70 milijonų eurų. [...] Tai leistų šiek tiek daugiau padidinti atlyginimus mokytojams ir dėstytojams aukštųjų mokyklų“, – pastebėjo E. Masiulis.
Anot jo, papildomų lėšų atneštų ir švietimo, sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos, 5 proc. sumažinimas lėšų, skiriamų valdžios institucijų išlaikymui.
„Jeigu imtumėmės ryžtingų pertvarkų šitose srityse, tai atsirastų rezervų ir galėtumėme daugiau padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD – tv3.lt) visiems Lietuvoje dirbantiems žmonėms. Mes teikėme pasiūlymą NPD sulyginti su minimalia mėnesine alga, kas reikštų apie 900 eurų metams vienai su vaikus auginančiai šeimai“, – aiškino E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio vadovas neslėpė, jo liberalai šiuo metu nemato galimybių paremti 2016 m. biudžetą Seime.
„Mes kol kas nematome, kad liberalų siūlymai biudžete būtų atspindėti, todėl mes neturime argumentų, kodėl turėtume palaikyti šitą biudžetą“, – sakė E. Masiulis.
