Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių. Be to, Seimas apsispręs, ar uždrausti tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.
Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad sprendžiamas likimas elektrinių, kurios jau pradėtos statyti.
„Priėmimas sukurtų neaiškią situaciją dėl jau pradėtų statyti jėgainių. Nes kai yra uždraudžiama statyti, neaišku, ką daryti tais atvejais, kai kažkokia statybų stadija jau pasiekta“, – kalbėjo J. Razma.
Tačiau Seimas konservatoriaus siūlymo neparėmė.
Vienas pataisų autorių, konservatorius Algis Strelčiūnas BNS anksčiau yra teigęs, kad pakeitimai leistų Vyriausybei „įvertinti pradėtus objektus“ – „Lietuvos energijos“ vystomas Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines. Kaune tokia jėgainė statoma kartu su Suomijos „Fortum“.
Atliekų tvarkymo įstatymas dabar numato, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik Vyriausybės pripažintuose valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo įrenginiuose.
Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines stato šilumos gamintojos „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
