Nors mažiau negu prieš valandą sveikindama kolegas su sesijos pradžia, seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kvietė ne ,,apsižodžiauti“, o konstruktyviai diskutuoti, atrodo, ji liko neišgirsta.
Vienas konservatorių lyderių Jurgis Razma, kreipdamasis į premjerą sakė neišgirdęs, ką vyriausybė numato daryti, kad padėtų dėl Rusijos sankcijų nukentėjusiems žemdirbiams. ,,Kas bus daroma, kad užtikrinti didesnes išmokas pieno ir mėsos ūkiams, ar Rusijos veiksmus bus galima traktuoti kaip ,,force majeure“ ir ar bus tramdomi perdirbėjai, kurie piktnaudžiauja padėtimi?, - klausė jis.
Atsakydamas oponentui A. Butkevičius sakė: ,,Kolega Razma, aš pastebėjau, kad kai kurie jūsų partijos nariai nėra skaitę rudens sesijos programos“, - atsakė jis.
Pareiškęs kad sarkazmas ,,visai nereikalingas“, premjeras pridūrė, kad ,,vyriausybės pareiga, jeigu Seimo nariai klausia, supažindinti ir pateikti informaciją“, o atsakydamas į klausimą pareiškė, kad naujoji ministrė nuo pirmos dienos ėmė spręsti problemas, iškilusias dėl Rusijos taikomų sankcijų: jau leista supirkti intervencinius žemės ūkio produktus, numatyta pagreitinti kai kurių išmokų mokėjimą. Jis pridūrė, kad penktadienį laukiama ES žemės ūkio komisaro vizito, su kuriuos bus aptartos tolimesnės paramos galimybės, tačiau bus padedama ne perdirbėjams, o žemės ūkio produktų gamintojams. ,,Jau patvirtinta Briuselyje veiksmų programa - yra numatyta 200 mln. litų eksporto skatinimui“, - sakė premjeras, pridūręs, kad ir žemės ūkio gamintojai gali pretenduoti į šiuos pinigus. ,,Tai galiu pasakyti, kad jūsų kaltinimai neturi pagrindo“, - atsakė jis J. Razmai.
Liberalas Eligijus Masiulis teigė, kad tiek kitų metų biudžeto svarstymas, tiek euro įvedimo klausimai – nėra prioritetiniai, o ,,tiesiog darbai, kuriuos reikia padaryti“. Anot jo, vyriausybė žada daugiau lėšų skirti krašto apsaugai, valstybiniam transliuotojui, socialinėms reikmėms ir klausė, kur ieškos lėšų šiems įsipareigojimams įvykdyti, jei ekonomika augs ne taip greitai, kaip tikimasi.
,,Ateinančių metų asignavimų planas bus tikslinamas šį mėnesį ir įvertinsime visas valstybės finansines galimybes (...) atsargos jau pastebėtos, ir gaunamos įplaukos į valstybės biudžetą kovojant su šešėline ekonomika, ypač stiprinant kontrolę degalams“, - atsakė premjeras. A. Butkevičius pridūrė, kad nors mokesčių surinkimas pagerės, tačiau perdaug optimistiniu biuždeto nereikėtų vadinti.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius sakė manantis, kad sesijos darbų programa anaiptol ne tokia įtempta, kaip teigia valdantieji. Anot jo, su euro įvedimu susijusių įstatymų paketą galima priimti daug paprasčiau, ir tai jis jau siūlęs seniūnų sueigoje, nes tai esantys ,,techniniai klausimai“. Jis sakė pasigedęs biurokratijos mažinimo ir kitų svarbių darbų projektų. ,,Net nežinau, ar skalūnų dujų apmokestinimą sutvarkysite per šį pusmetį“, - sakė jis. Tačiau A. Kubilius sakė pasigedęs Seime rimtų diskusijų svarbiausiais klausimais ir siūlė įtraukti į sesijos darbų programą diskusiją apie energetikos saugumo stiprinimą galimo Rusijos embargo sąlygomis.
Atsakydamas opozicijos lyderiui A. Butkevičius teigė; ,,Jeigu jūs nuspręsite valdyboje organizuoti diskusijas, jūsų norus ir pageidavimus įvykdysime“.
Parlamentaras Rokas Žilinskas priminė, kad vyriausybė buvo žadėjusi dar vasarą parengti įstatymų paketą, susijusį su sodų bendrijų problemomis.
Pareiškęs, kad ,,gyvenvietėmis tampantys sodai susiduria su atliekų tvarkymo, ypač žemėtvarkos problemomis“, jis klausė, kada galima tikėtis sprendimų, kurie reikalingi ,,pusei milijono žmonių, kurie gyvena nuolatiniame konflikte su valstybe“.
Vyriausybės vadovo teigimu, pataisos yra parengtos, tačiau trukdo pačių sodininkų sukurtos problemos. ,,Dalis sodų sklypų yra užėmę jiems nepriklausančią dalį teritojijų, pavyzdžiui, susiaurinti keliai, pasirodo, kad skypų teritorijos yra padidėjusios, ir teisininkai neleidžia tų padidintų sklpų įteisinti“, - sakė jis pabrėžęs, kad sodininkai turėtų patys bendrijose išsiaiškinti tas problemas, kurias jie patys ir sukūrė, o tada bus galima bendradarbiaujant su sodininkų bendrijomis priimti įstatymus,k urių jie laukia. Rugsėjo 10 dieną prasidėjusiai Seimo rudens sesijai iš viso pateikta daugiau kaip 1000 įstatymų projektų, iš kurių daugiau kaip 100 susiję su euro įvedimu ir turi būti piiimti vėliausiai iki spalio pabaigos.
