„Vyriausybės iškeltais prioritetais vadovausis atskiros ministerijos ir pagal tai koreguos strateginius 2013 m. veiklos planus“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
2013 metais Vyriausybės planuose numatyta skatinti visuotinę daugiabučių namų renovaciją, kuri padėtų spręsti energetinio efektyvumo klausimus ir duotų postūmį šalies ūkio plėtrai. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas finansų sistemos kontrolei ir valstybės turto valdymo efektyvumui didinti. Suprasdama bendrosios Europos valiutos tiesioginę įtaką finansiniam stabilumui ir pranašumus eksporto ir bankininkystės srityse, Vyriausybė sieks greitesnio Lietuvos prisijungimo prie euro zonos.
J. Razma: bendros frazės be realaus turinio
Didžiausios opozicinės frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma naujienų portalui Balsas.lt teigė, kad Vyriausybės įvardytus prioritetus sunku vertinti, kadangi jie sudėlioti bendromis frazėmis, o realaus turinio nėra. Jo manymu, negalima teigti, kad nesvarbu tai, kas įvardyta, tačiau į prioritetus įeina beveik visų ministerijų sritys, išskyrus aplinkosaugą ir žemės ūkį, todėl galima būtų kvestionuoti, kodėl šios dvi sritys nesulaukė Vyriausybės dėmesio.
„Bendros frazės, kad bus rūpinamasi užsienio ir gynybos klausimais – tai yra savaime suprantamas dalykas, kiekviena Vyriausybė turi tuo rūpintis. Tokių tikrų išryškintų prioritetų dviejų–trijų nepaskelbė, kad parodytų, jog tam tikrose srityse ji planuoja esminį proveržį ir tam sutelks didesnes pastangas. Manau, kad atliktas formalus veiksmas, paminint daugumą sričių, kuriose yra vienoks ar kitoks jautrumas. Toliau viskas bus palikta biurokratiniam aparatui kažkur kažką bandyti daryti ir paskui formaliai raportuoti, kad dirbama pagal prioritetus“, – dėstė savo nuomonę TS-LKD narys.
Pasigedo aiškumo dėl atominės elektrinės
Pabrėždamas, kad tikrų prioritetų ir vizijų ši Vyriausybė neturi, J. Razma teigė tarp išvardytų svarbių klausimų pasigedęs energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
„Vyriausybė neatsako į klausimą dėl atominės elektrinės projekto, kuris yra svarbus ir didelės apimties, tie kiti bendro pobūdžio prioritetai pozicijos neatskleidžia“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, kalbėdama apie pirmininkavimą ES tarybai, Vyriausybė taip pat nenurodė Lietuvos prioritetų tame pirmininkavime. Taip pat politikui trūko aiškumo ir didesnių ambicijų ekonomikos gaivinime.
J. Razma pastebėjo, kad Vyriausybė žada greitesnį prisijungimą prie euro zonos, tačiau net nepaskelbia, kada konkrečiai tas prisijungimas turėtų įvykti. Anot jo, sakydama „greitesnis prisijungimas“, Vyriausybė turėtų paaiškinti, už ką greitesnis. „Nerašoma apie infliacijos mažinimą, kuris reikalingas tam procesui. Tai daugiau neapibrėžtas gal ir tikrų, gerų ketinimų siekis, kurį pamatuoti ir įvertinti yra sudėtinga. Jei būtų įrašyti konkretūs metai – pripažinčiau, kad čia yra tikresnis prioritetas“, – sakė jis.
E. Masiulis: trūksta dėmesio ekonomikai skatinti ir transporto sektoriui
Kitos opozicinės frakcijos Liberalų sąjūdžio (LS) seniūnas, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prisipažino, kad tarp Vyriausybės išvardytų prioritetų pasigedo ekonomikos augimo ir sprendimų, kurie padėtų įnešti didesnį indėlį į ūkio ir ekonomikos skatinimą. Jis priminė, kad apie tai buvo daug kalbėta prieš rinkimus ir po jų, o dabar net nėra aiškiai įvardijama.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad transporto ir susisiekimo sektorius taip pat nesulaukė Vyriausybės dėmesio, nors dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius kadaise buvo susisiekimo ministras.
Pasak jo, energetinio efektyvumo didinimas taip pat skamba aptakiai.„Šios Vyriausybės daugumos laukia labai aiškus darbas – įvardyti Lietuvos energetikos plėtros prioritetus ir pasakyti, bus statoma atominė elektrinė ar ne, o jei nebus, tai kokiais energetiniais resursais ateityje Lietuva turėtų užsitikrinti savo gerovę“, – sakė jis.
Trūksta resursų visiems prioritetams įgyvendinti
LS lyderis, peržvelgęs išvardytus prioritetus papunkčiui, antrino J. Razmos nuomonei, kad jų yra per daug. Jis pastebėjo, kad norint įgyvendinti visus prioritetus, reikia resursų. Kadangi ši Vyriausybė patvirtino praėjusios Vyriausybės patvirtintą biudžetą, būtų logiška jį perskaičiuoti. „Aš sunkiai matau koreliaciją tarp įvardytų prioritetų ir patvirtinto valstybės biudžeto eilutės“, – pabrėžė jis.
Labiausiai su patvirtintu biudžetu kertasi tokie prioritetai, kaip užimtumo didinimas ir socialinės atskirties mažinimas, kurie ir turi būti siejami su finansiniais dalykais. E. Masiulis išsakė abejones, kad ši Vyriausybė šiemet peržiūrėtų biudžetą.
Tiesa, liberalas pripažino, kad Vyriausybės siekis užtikrinti finansinį tvarumą yra sveikintinas, kadangi bus užtikrintas tam tikras tęstinumas finansų stabilumo politikoje. Tačiau jis pažymėjo, kad finansinio tvarumo prioritetas neleistų padaryti kažkokių didesnių pokyčių mokesčių politikoje, apie kurią taip pat daug kalbėta.
Politiko manymu, tokie Vyriausybės prioritetai kaip pirmininkavimas ES tarybai, užsienio ir gynybos klausimai – tai stabilūs dalykai, kurie kiekvienoje Vyriausybėje neišsiskiria esminiais skirtumais.
Kalbėdamas apie plačiai apibrėžtą prioritetą gerinti švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo paslaugų kokybę, E. Masiulis atkreipė dėmesį, kad siekiant realių pokyčių šiose srityse reikėtų visų ketverių Vyriausybės metų. Jis nepraleido progos priminti sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvos nutraukti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis, kad jos nebebūtų finansuojamos. Ši ministro idėja sukėlė nemažai triukšmo, po kurio jo ėmė šalintis net kai kurie bendražygiai.
„Akivaizdžiai tokios priemonės sveikatos paslaugų srityje neprisidės prie jų kokybės gerinimo“, – pabrėžė jis.
