istorija

Kėdainiuose – labai neįprastas įvykis. Kraštietė Zita Gailiūnienė, atėjusi į redakciją, sakė tokias istorijas mačiusi tik per televiziją, tačiau vieną dieną ir jai pačiai nutiko filmo vertas, jei taip galima pasakyti, nuotykis. Zita pasakoja, kad ji atgavo jai ir jos dukrai adresuotus laiškus, apie kurių egzistavimą net nežinojo.

Pajūryje gyvenantis vyriškis yra sukaupęs unikalią kolekciją. Joje šimtai praėjusių amžių buities ir pramogų įrankių bei instrumentų. Vyro aistra – tos paties paskirties žemaitiški ir Mažosios Lietuvos gyventojų tuo pačiu laikmečiu naudoti įrankiai. Tad kolekcijoje galima aiškiai išvysti, kuo jie skiriasi.  Vilkų kampu pavadintame kaime gyvenantis Mindaugas kviečia į svečius. Vyras jau 30 metų kolekcionuoja devynioliktame bei dvidešimtajame amžiuje žmonių naudotus buities prietaisus.

2017-aisiais metais Simonos ir Dariaus šeimą papildė lauktas ir mylimas sūnus Vilius. Tačiau sūnaus atėjimas nebuvo toks, kokio tėvai tikėjosi – vos gimęs berniukas nekvėpavo ir per pirmuosius keturis gyvenimo mėnesius buvo gaivintas net kelis kartus. Po penkių mėnesių nežinios berniuko tėvai išgirdo diagnozę – tai vos 1 iš 50 tūkst. vaikų pasitaikanti genetinė liga ir ją Lietuvoje turi tik Vilius. Vilius buvo labai mylėtas ir lauktas vaikas.

Macikuose, Šilutės rajone, perlaidoti daugiau tūkstantis ten stovėjusiame lageryje žuvusių kalinių. Lagerį įkūrė naciai ir ten laikė numuštų sąjungininkų lėktuvų išgyvenusias įgulas. Tad Macikuose kalėjo ir amerikiečiai, ir britai, ir dar ne vienos tautybės kariai. Kraštą užėmę sovietai lagerį panaudojo tuo pačiu tikslu, tik už spygliuotos vielos jau atsidūrė patys vokiečiai ir lietuviai.

Nidiškiai iš Vokietijos muziejaus parsivežė per šimtą senovinių Kuršių nerijos nuotraukų. Ateityje žada jas ir eksponuoti. Nuotraukose užfiksuotas Nidos ir kitų čia esančių gyvenviečių vaizdas bei vietinių buitis prieš daugiau nei šimtą metų. Dalis anuomet stovėjusių pastatų ar gatvių linkių išliko, tad galima palyginti kaip ta pati vietovė atrodė prieš šimtmetį ir šiomis dienomis. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė rodo, ką pavyko rasti Vokietijos muziejuje.

Nauja mama „Reddit“ paprašė patarimo, prisipažinusi, kad gailisi vardo, kurį davė savo mergaitei, ir vartotojai greitai sutiko, kad tai blogas pasirinkimas. Draugai ir šeimos nariai kritikavo mamą už sprendimą suteikti naujagimei mergaitei berniuko vardą. Moteris ir jos vyras neseniai susilaukė savo pirmojo vaiko, tačiau skirtingai nuo daugelio tėvų, kuriems atrodo sudėtinga sugalvoti naujagimiui vardą, pora jau tiksliai žinojo, ko nori.

Paridenate rutulį, jis grakščiai nurieda išvaškuotu takeliu ir numuša visus kėglius – straikas! Tačiau jūsų pasiekimas pranyksta vos per kelias akimirkas – kėgliai kone iš karto vėl atsistoja į vietas. Automatinės kėglių pastatymo sistemos ėmė plisti tik praeito amžiaus viduryje – tai kas kėglius išrikiuodavo anksčiau? Tiksliai nėra žinoma, kada boulingas buvo sukurtas. Žinoma, kad Senovės Egipte jis jau buvo žaidžiamas, o vėliau panašiu žaidimu mėgavosi ir romėnai.

Kažkada dažna mama svajodavo, kad mylimas sūnus taptų kunigu ir atneštų šeimai garbę. Tačiau dabar tarnauti Dievui pasirinkę žmonės neretai yra nesuprantami arba atkalbinėjami nuo savo pasirinkimo. Klierikas Mantas Jakštas sako, kad panašiai elgėsi ir jo šeima sužinojusi, kad jis nori tapti kunigu. Apie tai su kokiais iššūkiais ir mitais tenka susidurti, jis papasakojo naujienų portalui tv3.lt. Apie tai, kad Mantas Jakštas pasirinks kunigo kelią tikriausiai negalvojo niekas.

Kirvis su 13 tūkst. metų garantija! Tokio senumo įrankį aptiko mokytojas Biržų rajone.  Nustatyta, kad tai seniausias mūsų kraštuose rastas kirvis, pagamintas iš šiaurinio elnio rago. O viešumoje jis pristatytas po tyrimų Lietuvoje ir Londone. Vienintelis toks Lietuvoje, ir seniausias datuotas visame Rytų Pabaltyje Lyngby tipo kirvis – jį tyrusio Klaipėdos mokslininko rankose.

Tokios provokacijos Žemaitija nematė jau seniai. Kažkas naktį nupjovė kryžkelėje stovėjusį kryžių, o vietoj jo iškėlė Žemaitijos vėliavą. Kryžius čia stovėjo kaip atminties simbolis už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems pokario partizanams. Tad kaimo gyventojai spėlioja, ar atminties vietą vandalai išniekino taip išreikšdami neapykantą Lietuvos patriotams, ar sunaikino religinį simbolį taip pabrėždami neva pagoniškas žemaičių šaknis.

Beveik prieš metus kaunietės Aušrinės (20) gyvenimą akimirksniu pakeitė avarija. Po jos pozityvumu tryškusi mergina paniro į komą, o pabudusi ištisus metus praleido prikaustyta prie lovos. Kai gegužę naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su merginos mama Egle, ji pasakojo apie kojose negyjančias žaizdas ir atsiradusią kaulų infekciją. Birželio mėnesį gydytojai nusprendė vieną koją dvidešimtmetei amputuoti.

Kretingos rajone ginklų ekspertai dabar pradėjo tirti prieš 76-erius metus kare ant minos užvažiavusį tanką. Nors tanko viduje nieko nebėra likę, o pats jau beveik suaugęs su žeme, policininkai gavo neva išsigandusio žmogaus skundą, esą reikia išsiaiškinti ar tankas negali šaudyti. Dabartiniai tanko savininkai mano, kad tokiais būdais kovinės mašinos gviešiasi rusai.

Rusijoje teisėsauga aiškinasi kraupų nusikaltimą, kurio metu buvo žiauriai sužalotas vyras, kuris vėliau dėl patirtų traumų mirė ligoninėje. Jam linčo teismą surengė grupė Sverdlovsko srities gyventojų, įtarę jį pedofilija. Kelios mergaitės vėliau prisipažino, kad istoriją apie „intymias vietas lietusį vyrą“ jos paprasčiausiai išsigalvojo ir norėjo taip pajuokauti. Tyrimo duomenimis, rugpjūčio 23-ąją Verchnyje Pyšmy gyventoja kreipėsi į savo buvusio vyro tetą.

Perėjo pragarą ir grįžo namo – taip būtų galima sakyti ir apie menininkę Eglę Tamulytę (Shaltmira). Moteris, anksčiau atvirai demonstravusi susižavėjimą magija ir ezoterinėmis doktrinomis galų gale suprato, kad teisingas atsakymas yra vienas – tik per Jėzų pažinsi tikrąjį Dievą. Išmaišiusi pasaulį Eglė šiuo metu apsistojo gimtajame miestelyje Griškabūdyje, kuriame įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją „Šaltmiros gyvenimo mokykla“ ir savo meno studiją.

Viena neatlyginama kraujo donacija gali išgelbėti tris gyvybes. „G&G“ Sindikato įkūrėjas, atlikėjas ir dainų autorius Gabrielius Liaudanskas – Svaras savo kailiu patyrė, ką reiškia padėti ant gyvybės ir mirties slenksčio atsidūrusiam žmogui, todėl jis nedvejodamas tiesia pagalbos ranką ir dovanoja savo kraują ties gyvenimo riba balansuojantiems ligoniams. Žinomas atlikėjas per savo gyvenimą susidūrė su ne viena situacija, kai suprato tikrąjį žmogaus būties trapumą.

Pandemija tapo iššūkiu visame pasaulyje gyvenantiems žmonėms, tačiau kol vieni dejavo, kiti nesėdėjo vietoje. Londone gyvenantys lietuviai Aleksas (26) ir Anastasija (24) Lebedevai balandžio mėnesį, prasidėjus pandemijai Anglijoje, įžvelgė galimybę pradėti rankų darbo veido kaukių gamybos verslą. Šiandien jie gali pasigirti milijoną svarų siekiančiais pardavimais. Tačiau poros pati gyvenimo Londone pradžia nebuvo tokia sėkminga.

Sensacingas radinys – Zarasų rajone ant Mineikiškių piliakalnio archeologai aptikto net 3 tūkstančiai metų senumo gyvenvietės pėdsakus. Komanda džiaugiasi neįkainojamais ir labai vertingais vėlyvojo bronzos amžiaus radiniais ir atradimais. „Buvo trys eilės kuolaviečių sustatytos ir mes žinome, kad pastatai maždaug į tą pusę koncentravosi“, – po kruopščių daugiau kaip mėnesį trukusių kasinėjimų gynybinę tvorą aptikę archeologai tiesiog netveria džiaugsmu.

Moteris paprašė patarimo, ką daryti dėl vieno keisto jos partnerio įpročio lovoje – pastarąjį žmonės įvardino kaip „pasibjaurėtiną“ ir klausė jos, kodėl šio vyro ji dar nepaliko. Moteris papasakojo, kad namą nuomojasi su savo draugu ir su dar vienu žmogumi – miegamieji yra antrame aukšte, o vienintelis vonios kambarys – pirmame. Jos partneris turi „miego sutrikimų“, dėl kurių jam naktį nusileidus į pirmame aukšte esantį tualetą būna labai sunku užmigti.

Dvi seserys – Laura ir Eglė – nusikirpusios savo ilgus ir išpuoselėtus plaukus, paaukojo juos tam, kad padėtų vėžiu sergantiems vaikams jaustis geriau. Tris dukras – Laurą (10), Eglę (8) ir Ievą (4) – auginanti mama Vitalija pasakoja, kad tai jau antras kartas, kai vyriausioji dukra padovanoja savo plaukus vardan sergančių vaikų. „Vyresnioji dukra turėjo užsiauginusi gan ilgą kasą – plaukai tamsūs, stori ir blizgantys.

Jauna mama mirė po to, kai jai buvo pasakyta, kad gimdos kaklelio vėžio simptomai yra „normalus“ šalutinis jos kontraceptinių injekcijų poveikis. 26 metų Aleksandra Hodson gimdos kaklelio vėžys buvo diagnozuotas 2018 m. birželio mėn., kai ji lankėsi pas bendrosios praktikos gydytoją. Ji jautė pagrindinius ligos simptomus, įskaitant skausmą lytinių santykių metu, kraujavimą tarp menstruacijų ir po sekso.

Juozas Šermukšnis, iš 1930 Vytauto Didžiojo metų kartos, jau nušventęs savo 90 metų jubiliejų, sako, kad gyvenimas,nors ir nelengvas, bet įvairus, prabėgo greitai. Kai sovietai okupavo Lietuvą, jam buvo dešimt, kai sugrįžo – jau keturiolika, o sulaukęs aštuoniolikos jau buvo partizanų būrio ryšininkas. Jis patyrė suėmimą, žiaurius kankinimus, tačiau nieko neišdavė. Vargo sovietų lageriuose, bet nepalūžo.

Randi Emmans–Bailyn ir jos vaikinas Johnas Suazo norėjo padėti netoliese jų namų sutiktam benamiui vyrui po 20 metų ir vėl susitikti su savo šeima. Vieną dieną Randi išėjo pavedžioti šunį ir sutiko vyrą, vardu Franklinas. Ji nugirdo Frankliną kalbant apie akimirką, kai jo gyvenimas pasikeitė visiems laikams. Jis sakė: „Kodėl žmonės tiesiog stovi ir spokso į mane arba juokiasi? Aš labai išsilavinęs žmogus. Pasisveikinkit su manim. Neignoruokit manęs ir nežiūrėkit šitaip į mane.

Teodorui yra vos aštuoneri, tačiau jo širdis didelė it vandenynas. Berniukas ilgą laiką kentė patyčias dėl augintų ilgų plaukų, nes turėjo vieną tikslą – paaukoti juos vėžiu sergantiems vaikams. Teodoro mama Gustė pasakoja, kad noras užsiauginti ilgus plaukus sūnui kilo kur kas anksčiau nei sužinojo apie galimybę juos paaukoti. „Kadangi mūsų šeimoje tėtis labai mėgsta roko muziką, ja užkrėsti bandė ir vaikus.

Vis dar nuskambanti frazė, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, retai pagrindžiama konkrečiais faktais ar skaičiais. Istorikų ir ekonomistų teigimu, anuomet siautėjęs chroniškas prekių ir paslaugų deficitas leido lietuviams susitaupyti, tačiau terpės, kur galėtų išleisti sukauptus pinigus ar pasigirti užgyventais turtais, šie neturėjo ir negalėjo.

„Kapą sutvarkyti ir papuošti nėra sunku. Kur kas sunkiau jį surasti“, – neslepia kapų priežiūros paslaugą visoje Lietuvoje neseniai pradėjęs teikti Klaipėdoje besikuriantis Aivaras Grigaitis. Ilgus metus Norvegijoje gyvenęs ir statybų verslą turėjęs A. Grigaitis į Lietuvą sugrįžo pernai. „Kad ir kaip gerai buvo Norvegijoje, kamavo nostalgija tėvynei“, – pripažino vyras.

Moteris išsigando ir sutriko, kai prižiūrėdama savo mažą dukterėčią pastebėjo, kad ji pradėjo elgtis keistai ir bauginančiai. Nenuostabu, kad vaikai kartais pasako keisčiausių dalykų. Visi esame girdėję vaikų pasakojimų apie tai, kaip jie matė pabaisas arba vaiduoklius, ypač pabudę vidury nakties. Bet viena maža mergaitė tokius dalykus pakylėjo į gerokai aukštesnį lygį. Po keleto vakarų, praleistų prižiūrint dukterėčią, viena moteris liko pakraupusi.

Vos gimus Adrianai likimas jai atsiuntė didžiulį iššūkį – įgimtą tulžies latakų atreziją, dėl kurios nė metų neturinčiai mergaitei buvo atlikta kepenų transplantacija. Jas mergaitei padovanojo mama Sandra, kuri tuo metu pati dar mokėsi 12 klasėje. Nepaisant visų bandymų apsaugoti dukrą, praėjusių metų sausį nutiko nelaimė – keliaujančią į mokyklą mergaitę partrenkė automobilis. Nuo tos akimirkos Adriana gyvena nuolatinėje baimėje. „Kai gimė Adriana ji buvo labai vangi.

Pakišti vokelį ar įteikti saldainių su brendžiu dėžutę? Tokie klausimai, deja, vis dar kyla šių dienų pacientams, minantiems ligoninių koridorius ar leidžiantiems dienas baltose palatose. Istorikai atskleidžia, kur slypi kyšių gydytojams šaknys, kodėl sovietmečiu tokios „dovanėlės“ prilygo vietos užleidimu močiutei viešajame transporte ir kokie buvo įkainiai, bei kuo medicinos sistema skyrėsi tarpukariu.

Lietuvos gyventojų genocido centras skelbia apie atradimą – antrojo tarpukario Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio lageryje rašytą dienoraštį. Tiesa, Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojus tokia žinia prajuokino: dienoraštis visada gulėjo jų fonduose, tad ieškoti jo visai nereikėjo. Visgi mažytę pieštuku tremtyje rašytą prezidento knygelę jie kelia į dienos šviesą.

Paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas Žygimantas Augustas dažniausiai prisimenamas dėl meilės istorijos su Barbora Radvilaite. Istorikai pripažįsta, kad mitais apipinta pora tikrai buvo išskirtinis epochos pavyzdys. Tačiau Žygimantas Augustas nėra tik romantinis veikėjas – tai nevienareikšmiškai vertinama figūra, kritikuojama dėl savo neryžtingumo, tačiau giriama dėl to, ką padovanojo Vilniui.

Sibire mokslininkai iš ežero molio traukia žvejų atsitiktinai rastą ir, kaip teigiama, pilnai išlikusį mamuto skeletą. Mokslininkus džiugina ir tai, kad ant mažiausiai 10 tūkstančių metų senumo kaulų yra likę minkštųjų audinių. Tad ir kviečiame pasižiūrėti, kaip kasamas tikras istorijos lobis. Keli vyrai virvių pagalba iš klampaus molio traukia griaučius, kurie prieš daugiau nei 10 tūkst. metų čia dar patys vaikštinėjo.

Martinas buvo labai laukiamas ir mylimas dar prieš gimstant. Tačiau jo mamai Jelenai šis nėštumas buvo labai sudėtingas, o sūnaus atėjimą į pasaulį lydėjo komplikacijos. Nors Martinui dabar jau yra beveik 4-eri, berniukas nekalba, valgo tik trintą maistą, o padarytą pažangą stabdo ir vis dar įprasta tvarka nedirbančios gydymo įstaigos.

Birželio pabaigoje lietuvius pasiekė žinia, kad tarp Vilniaus ir vasaros pramogų sostinės Palangos kartą per savaitę pradeda kursuoti lėktuvai. Komerciniai keleiviniai skrydžiai, panašu, nepasiteisino, nes jau liepos 20 d. šie buvo nutraukti. Tačiau šalies istorijoje būta laikų, kai lėktuvai į pajūrį iš sostinės kasdien kildavo 20 kartų, o bilietas į vieną pusę kainavo kaip du degtinės buteliai.

Tai ką matote nuotraukoje, yra specialiai nupiešta optinė iliuzija. Šį piešinį ar skirtingus jo variantus esate matę ne kartą, bet ar kada susimąstėte, kas jį sukūrė? Pasirodo, į jį ilgai žiūrėjo ir jūsų tėvai, o galbūt ir seneliai. Viršuje matomas piešinys vadinasi „Mano žmona ir mano uošvienė“. Tai – 1915 metais amerikietiškame humoro žurnale „Puck“ žurnale išspausdinta iliuzija. Šį piešinį nupiešė Williamas Ely Hillas, britų menininkas.

Vienas iš labiausiai komandą formuojančių sporto užsiėmimų – irklavimas. Šiuo sportu biržiečiai Justina ir Aurimas Tuomai neužsiima, tačiau per gyvenimą iriasi „vienoje valtyje“. Dar mokykloje prasidėjusi, iki šeimos užaugusi poros draugystė virto ir verslo santykiais. Juose, kaip ir irkluotojų tandeme, labai svarbu partnerio jutimas ir bendras tikslas – pasiekti santykių sinchroniją, padedančią įveikti kliūtis bei irtis pirmyn.

Vilnietis Rokas Bakstys Lietuvoje vienintelis siūlo išmokti subtilaus judėjimo meno – virvių sukimo. Stebint šį jauną vyrą, kuris yra pasiekęs harmoniją su savo kūnu, gali būti sunku patikėti, kad prieš septynis metus jis dirbo telekomunikacijų įmonėje ir sėkmingai kopė karjeros laiptais. Tačiau pritrūkęs laisvės, viską metė ir išvyko ieškoti nuotykių.

Tarp Lietuvos ir Rusijos vėl įsiplieskė žodžių karas dėl istorijos ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių okupacijos traktavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos šalių lyderius perspėja dėl vis garsiau reiškiamo Kremliaus melo ir propagandos pavojų. Tačiau sulaukė ne tiek ES lyderių, o Rusijos vyriausybės atsako. Prieš aštuoniasdešimt metų Stalinas su Hitleriu pasidalina Europą, draugiškai okupuoja Lenkiją, o neilgai trukus sovietinė armija įžengia į Lietuvą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kaltinimai Maskvai, jog ši mėgina perrašinėti istoriją, yra „netinkami ir ciniški“. Per spaudos konferenciją URM atstovė Marija Zacharova sakė, kad Maskva jau ne kartą kritikavo „Baltijos šalių politikų mėginimus klastoti XX amžiaus istorijos įvykius, mėginimus primesti savo angažuotą požiūrį, pagrįstą pagarsėjusia tariamos „sovietinės okupacijos“ koncepcija“. M. Zacharova pridūrė, kad G. Nausė...

Dabar Matukui yra dveji su puse metų, tačiau jis jau patyrė daugiau nei kiti patiria per visą savo gyvenimą. Berniuką užklupusi klastinga liga taip lengvai jo nepaleido. Kai šeima galvojo, kad blogiausia jau praeityje, ji smogė antrą kartą. Visai neseniai Matas ištvėrė vieną didžiausių išbandymų – kamieninių ląstelių transplantaciją. Matuko liga prasidėjo prieš pusantrų metų, kai berniukui buvo vos devyni mėnesiai.

Jei dabar abiturientai jaučiasi lengvai apsvaigę nuo universitetų, studijų programų gausos ir galimybių, ką veikti užvėrus mokyklos duris, tai tarybinio studento norams vietos nebuvo. Baigęs mokyklą ir nusiteikęs krimsti karčią sovietinės aukštojo mokslo sistemos šaknį, jis tegalėjo pretenduoti į vieną specialybę viename universitete.

Antrasis Jusevičių šeimos vaikas, sūnus Tomukas, buvo be galo lauktas. Tuomet net jo vyresnė sesė nekantravo, kada gi brolis paaugs tiek, kad galėtų su ja lakstyti lauke ir spardyti kamuolį. Tačiau nepraėjus nė mėnesiui po berniuko gimimo, visos šeimos svajonės dužo į šipulius – berniukas susirgo sepsiu, kuris komplikavosi ir paliko ligos istorijoje ištisus įrašus apie diagnozuotas ligas. Tomas – Jusevičių šeimos pagrandukas.

Vilnietis Jevgenijus Maškov pirmą kartą narkotines medžiagas iš smalsumo išbandė 16-os metų. Tačiau dėl tokio nekalto noro vėliau jam teko kalėti kalėjime, gulėti psichiatrinėje ligoninėje ir reabilitacijos klinikose. Vyras sako, kad vienintelis tikėjimas Dievu jam padėjo sutramdyti priklausomybes.  Jevgenijus Maškov pasakoja, kad pirmą kartą narkotikai jo gyvenime atsirado, kai jam buvo 16 metų, tačiau alkoholį su cigaretėmis jis išbandė daug anksčiau.

Liepos 12-ąją sukanka lygiai 100 metų po 1920 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo. Tąsyk pagrindiniai derybų klausimai, kuriuos tarsi pavyko išspręsti pasirašant taikos sutartį, buvo Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, pripažinimas ir valstybės sienų įtvirtinimas, Lietuvai priskiriant Vilnių bei jo aplinkines teritorijas. Tačiau tai buvo tik iliuzija.

Šiais laikas dažnas mano, kad amžina meilė yra tik pasakose arba filmuose. Tačiau Aldona Ona ir Augustinas Jasevičiai yra įrodymas, kad ir realiame gyvenime meilė gali trukti ir daugiau nei 50 metų. Jų meilė įveikė visus kelyje pasitaikiusius sunkumus ir užaugino netgi 11 bendrų vaikų. A. O. Jasevičienė pirmą kartą savo būsimą vyrą išvydo dar būdama paauglė. Tąkart jos brolis atsivedė pernakvoti draugą.

23-ejų Justui Blaževičiui karantinas atvėrė duris į naują ir sėkmingą gyvenimo kelią – grįžęs iš Vilniaus į nedidelį Ignalinos miestą, jis pradėjo kepti mėsainius, kurių paragauti kiti jau traukia iš visos Lietuvos. Prieš 3 mėnesius netekęs darbo Justas neišsigando grįžti į gimtąją Ignaliną, kur visai netikėtai įkūrė verslą tėvų sodo namelyje. „Po ilgų metų Vilniuje, grįžau į gimtąją Ignaliną. Šitas miestas man buvo ir yra prie širdies.

Šeštadienio rytą Lietuvą apskriejo žinia apie lietuvių pamėgtos atlikėjos Erikos Škudzinskienės, geriau žinomos Lisauskienės pavarde, mirtį. Ši žinia buvo netikėta tiek kolegoms, tiek gerbėjams. Nors pastaraisiais metais atlikėja garsėjo skandalais, jos kolega ir bičiulis atlikėjas Aidas Manikas, sutiko portalui tv3.lt papasakoti, kokią Eriką jis nešiosis atmintyje. Pats Aidas Manikas apie senos kolegės mirtį sužinojo iš buvusio E. Škudzinskienės vyro šeštadienio rytą.

Antradienį rengiamas istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti 8459 kandidatai. Anot Nacionalinės švietimo agentūros pranešimo, egzamino užduotyje bus klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos viduriniais, naujaisiais amžiais ir iš naujausiųjų laikų istorijos. Užduotyje bus po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrins aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį kreipėsi į visuomenę sveikindamas su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena. Jis tikino, kad istorija mus visus įpareigoja kurti klestinčia Lietuvą.  „Liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liudija didingą mūsų istoriją ir primena Lietuvos ištakas. Išmintis, tikėjimas stipria valstybe sujungė mūsų protėvių jėgas ir baltų žemes, aiškiai nubrėžė ateities horizontus.

Visiems gerai žinoma tezė, kad sekso sovietmečiu nebuvo, seniausios pasaulyje profesijos atstovėms tuometinėje Lietuvoje greičiausiai išspausdavo ironišką šypseną lūpų kampučiuose. Deja, lygiai taip joms netrūko ir baimės už savo pasirinkimą, mat komunistai, priešingai nei tarpukariu, jas bausdavo pačiomis griežčiausiomis represinėmis priemonėmis.