istorija

Šiandien sunku įsivaizduoti, jog už barnį su seniūnu ar įmonės vadovu būtų galima atsidurti kalėjime. Arba kelerius metus praleisti tremtyje, jei pasikarščiavus būtų pasiųsti minėti asmenys į tam tikras vietas. Tuo tarpu sovietmečiu, net „atšilimo“ metais, tokie veiksmai buvo laikomi valstybės pamatų griovimu ir už tai taikomos neįtikėtinos bausmės.

Sielvarto kupinas sūnus teigė, kad jo 88 metų tėtis buvo laikomas izoliuotas Šiaurės Mančesterio ligoninėje ir jam buvo suteikta tik 15 minučių atsisveikinti prieš mirštant tėčiui, rašo dailystar.co.uk. Sielvartaujantis sūnus pasakojo atsisveikinęs su savo 88 metų tėčiu anksčiau, kai jis gulėjo mirštantis nuo koronaviruso. 88 metų senolis buvo laikomas izoliuotas Šiaurės Mančesterio ligoninėje, tačiau medikai teigė, kad negalės jo išgelbėti.

Džoelui Shaw buvo vos 11 metų, kai jis mirė nuo vėžio lygiai tą pačią dieną, kaip prieš šešerius metus mirė jo mama Džiulė. Berniuko tėtis mano, kad ji planavo paskutines sūnaus dienas iš dangaus, rašoma mirror.co.uk. Džoelui Shaw pralaimėjo tragišką kovą su vėžiu tą pačią dieną, kaip prieš šešerius metus nuskendo jo mama.

Atrodo, kad Andriaus Kovaliovo (28) gyvenimas buvo tarsi nulemtas iš anksto: jis gimė šeimoje, kurioje nebuvo vengiama vartoti alkoholio ir nuolat trūko maisto, tad nieko nestebino ir tai, kad dar būdamas pirmoku pradėjo vogti. Vos 14 metų jis pateko į kalinimo įstaigą, nors joje buvo be galo baisu, tačiau Andriui kilo tik viena mintis – norėjo keršyti už viską, kas nutiko. Vyras vyriausias iš 8 vaikų šeimoje. Nuo pat ankstyvos vaikystės jį augino patėvis, kuris buvo priklausomas nuo alkoholio.

Antikos laikais karai dažniausiai baigdavosi vyrų egzekucija ir moterų grobimu. Tačiau ir taikos metu moterys buvo geidžiamas grobis, užuojauta ar pagarba joms buvo rodoma nedažnai.  Nuo moterų grobimo į nelaisvę ir prievartos, legendos teigimu, prasideda ir Romos istorija. Neseniai įkurtam miestui trūko moterų, todėl Romulas pakvietė sabinus (italikų gentis) į šventę, kurios metu buvo pagrobtos visos netekėjusios merginos.

JAV teismas nurodė deportuoti Amerikoje nuo 1959 metų gyvenantį buvusį nacių koncentracijos stovyklos sargybinį, ketvirtadienį pranešė Teisingumo departamentas.   Friedrichas Karlas Bergeris dirbo Mepeno stovykloje Vokietijoje, viename iš Nojengamės koncentracijos stovyklų tinklo objektų. Kaliniai ten buvo laikomi „baisiomis“ sąlygomis ir dirbdavo „iki visiško išsekimo ir mirties“, sakė imigracijos bylų teisėja Rebecca Holt.

Poeto Lino Umbraso (39) sūnus Vakaris (5) mėgsta žaisti futbolą, lakstyti su kitais vaikais, tačiau pasivyti bendraamžių jam neleidžia įgimta liga, kurią paveldėjo iš savo močiutės. Nors Lietuvoje vaikams patinka, tačiau šeima neplanuoja grįžti – Vakario liga geriau pasirūpins už Atlanto. Į Čikagos apylinke kartu su šeima Linas išvyko prieš 20 metų, kai jo mamai pavyko laimėti žalią kortą 2000-aisiais metais.

Šiemet sukanka 25-eri metai nuo vieno ryškiausių posovietinės eros Rusijos žurnalistų Vlado Listjevo nužudymo. Pagrindinės 90-ųjų Rusijos televizijos žvaigždės nužudymas ir nusikaltimo autoriai nėra atskleisti iki šiol. 1995-ųjų kovo 1-ąją prie savo namų šūviu iš pistoleto buvo nužudytas 38-erių Vladislavas Listjevas. Tuo metu jis užėmė Rusijos visuomeninės televizijos generalinio direktoriaus postą ir vedė savo autorinę laidą „Piko valanda“. Jis buvo žinomas visoje šalyje.

Moteris laukė tinkamo vyro, su kuriuo galėtų pasimylėti ir sukurti šeimą. Pagaliau po keturių dešimtmečių jai pavyko tai padaryti, rašoma dailystar.co.uk. Amanda McCracken iš JAV laukė keturis dešimtmečius, kad pagaliau prarastų nekaltybę ir sukurtų laimingą gyvenimo pasaka. Per šį laiką ji susitikinėjo su 100 vyrų, kol pagaliau surado tą, kuriam verta atsiduoti. Laimingasis vyras 42-ejų Deivas. Jie susipažino bare su draugais leisdami laiką.

Ilgą laiką architekte dirbusi Aurelija Keturkaitė vieną dieną pajuto koją pervėrusį skausmą. Tą kartą moteris nieko blogo neįžvelgė, tačiau skausmui nerimstant, moteris kreipėsi į medikus. Ligoninėje dėl labai sustiprėjusio skausmo juosmenyje, plintančio į abi kojas, kairės kojos tirpimo ir silpnumo ji skubos tvarka buvo nukreipta į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės nervų ligų skyrių.

Mažajai Nikai greitai bus 5 metukai, tačiau jos raida prilygsta naujagimiui – mergaitė pati nevalgo, nesistoja, nekalba. Pati gali apsiversti tik nuo nugaros ant pilvuko. Nors mergaitės mama Irina Žilina be galo stengiasi, kad dukra tvirtėtų ir taptų vis savarankiškesnė, tačiau gydytojai nieko nežada. Nika pirmasis vaikas Žilinų šeimoje. Klaipėdoje gyvenanti moteris pasakoja, kad nėštumas iki 20-osios savaitės buvo visiškai sklandus.

49-erių Jurijus Malachovas savo gyvenime jau buvo pasiekęs visišką dugną – praradęs šeimą ir namus glaudėsi morge, o pragyvenimui užsidirbdavo konteineriuose ieškodamas butelių ir metalo laužo. Vieną dieną jis suprato, kad jis turi tik du kelius – blaivėti arba mirti. Jurijus pasakoja, kad alkoholis jo gyvenime atsirado gana vėlai – iki 22-iejų jis beveik nevartojo alkoholio. Bet vėliau, susituokus, vyresni svainiai pradėjo jį erzinti.

Medžiojantys ir svarbiausius reikalus aptariantys vyrai, vaizdas toks pat senas, kaip pati medžioklė. Visgi Lietuvoje vos prabilus apie medžioklę prisimenama ne šlovinga šios senos pramogos istorija, bet sovietiniai laikai, kai partiniai sekretoriai miške aptardavo politinius reikalus, kurdavo ir griaudavo karjeras ir net spręsdavo sienų reikalus.

XIII amžiaus miestas po žeme, 286 kilometrai koridorių, koplyčios, ežeras, SPA paslaugos ir klasikinės muzikos koncertai – visa tai galima rasti Veličkos druskų kasyklose, esančiose Lenkijoje, Krokuvos pašonėje. Daugiau nei 300 metrų gylį siekiančios kasyklos išsidėsčiusios net per 9 aukštus ir yra vienos seniausių veikiančių druskų kasyklų pasaulyje, nors pačią druską kasti čia baigta dar 1996-aisias.

Dizaineriai atkūrė autentišką, atkurtą Lietuvos partizano uniforma. Drabužių dizaineris Giedrius Paulauskas po 6-erių metų studijų bei autentiškų audinių, sagų rinkimo pasidalino savo darbo vaisiais. Pastangų rezultatas – partizanų uniformos paroda, kuri padeda suvokti kaip atrodė už Lietuvos laisvę kovoję miško broliai. „1949 metų susitikimas partizanų vadų ir sprendimas dėl vienijimo pačio ženklinimo partizanų sprendimo. Tai vienas iš tų dalykų įdomių.

Gražiausios meilės istorijos dažniausiai būna kupinos netikėtumų ir atsitikimų. Visai, kaip Andriaus (29) ir Karolinos (28) Lipskių. Jie prieš 7 metus susipažino darbe, o visai neseniai sumainė ir aukso žiedus. Viena iš juos vienijančių aistrų – kelionės, o jų medaus mėnuo truks 100 dienų. Andrius pasakoje, kad maždaug prieš septynetą metų jis persikėlė gyventi į Londoną. Įsidarbinus naujame darbe jis sutiko savo būsimą žmoną – ji apmokė naujoką, kaip elgtis darbo vietoje.

Praėjo jau beveik penkeri metai po to, kai į Švediją ieškoti laimės išvykę trys mažeikiškiai, sugrįžo tik atgulti į Lietuvos žemę. Vyrai darbo vietoje buvusiame vagonėlyje sudegė gyvi, tačiau iki šiol jų šeimoms nepavyko gauti atsakymų, kas įvyko lemtingą dieną ir kas yra dėl to kaltas. 24-erių Robertas išvyko į Švediją su tikslu užsidirbti vestuvėms ir pragyvenimui, nes Lietuvoje darbo pagal specialybę gauti nepavyko. Tačiau išsvajotos vestuvės taip ir neįvyko.

Vienu pavojingiausiu ir turtingiausiu pasaulio nusikaltėliu laikyto Pablo Escobaro našlė Victoria Eugenia Henao lankosi Lietuvoje. Į tarptautinę Vilniaus knygų mugę atvykusi moteris pristato knygą apie savo gyvenimą su Pablo. Dar nepilnametė už būsimo narkotikų barono ištekėjusi dabar 58 metų Victoria Eugenia Henao tikino, kad 17 metų santuokoje su pavojingiausiu Kolumbijos nusikaltėliu pragyvenusi, nes jį mylėjo, o gyvenimo pradžia buvo graži ir idiliška.

Aušros Stančikienės gyvenimo istorija verta romano: reta genetinė liga šluoja jos giminėje gimstančius vyrus. Dėl jos moteris prarado du sūnus ir tris brolius, tačiau skaudūs gyvenimo smūgiai moters nepalaužė, o įkvėpė pašvęsti savo gyvenimą pagalbai panašaus likimo šeimoms. Prieš beveik 12 metų Aušra įsteigė labdaros ir paramos fondą „Algojimas“, kaip galimybę pradėti kalbėti apie šeimas, kuriose auga vaikai su negalia, ir apie problemas, su kuriomis jiems tenka susidurti.

Kiekvienas mokinukas istorijos vadovėlyje gali perskaityti, kad vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašė 20 vyrų, kurie gūdų ir šaltą vasarį susirinko Vilniaus Pilies gatvės 26 name ir padėjo parašus po svarbiausiu Lietuvos dokumentu. Ne retas pastebi, kad tarp 20 parašų nėra nė vienos moters parašo. Kyla klausimas, kodėl? Jos nesidomėjo politika? Buvo neraštingos? Netroško laisvės? Istorikai sako, kad buvo visai ne taip.

Vasario 16-osios šventei į Signatarų namus po pertraukos sugrįžo originalus Vasario 16-osios aktas. Nuo lapkričio vidurio jis ilsėjosi nuo šviesos ir visuomenės dėmesio Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur gulėjo visiškoje tamsoje. Pasak restauratorių, kol kas originalus dokumentas yra labai geros būklės, tačiau jam būtinos išskirtinės sąlygos – kuo mažiau šviesos spindulių, mat nuo to priklauso dokumento gyvavimo laikas.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, kuri gali pasireikšti bet kuriam žmogui, nepaisant jo amžiaus, lyties ar rasės. Sigitos Bagdonienės sūnų epilepsija ištiko po patirto sukrėtimo – paauglį užpuolė gatvėje ir grasindami peiliu apiplėšė. Nors fizinių traumų nebuvo, tačiau psichologiniai randai liko iki šiol.  „Liga atsirado netikėtai – didelio streso poveikpiyje. Sūnus buvo užpultas, po to atsirado ir epilepsija – maždaug po pusės metų pasireiškė pirmasis priepuolis.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši finansų ekspertė Marija Zykuvienė. Ji atvirai pasakoja apie tai, kokių pokyčių į jos gyvenimą atnešė savanorystė. Iki tol Marija nieko panašaus nebuvo išbandžiusi - dažniausiai prisidėdavo prie įvairių paramos akcijų aukodama pinigų. Finansų srityje kaip žuvis vandenyje nardanti moteris niekada nesitikėjo, kad vieną dieną atsidurs tolimosios Tanzanijos džiunglėse, vaikų prieglaudoje ir mėnesį praleis be ryšio su išoriniu pasauliu.

SSRS valdžiai yra pavykę nuo visuomenės ir užsienio specialistų nuslėpti biologinio ginklo bandymus, virtusius siaubinga tragedija. 1979-ųjų juodligės epidemija Sverdlovske (dabartinis Jekaterinburgas) prasidėjo kaip žaibas iš dangaus: žmonės į ligonines plūdo su 40°C temperatūra, o medikai nesuprato, su kuo susidūrė. Tik po 17 metų paaiškėjo, kad mažiausiai 64 gyvybes nusinešusi tragedija buvo KGB darbas.

Propaganda ir troliai tarpsta interneto platybėse ir, regis, yra nebaudžiami. Lietuvos okupacijos neigimas, politikų šmeižtas, melagingos reakcijos į kiekvieną jautresnį politinį įvykį, sovietinės praeities garbinimas ir viltis, kad atsikurs TSRS 2. Tai – ne fantazija, bet „Facebook“ platybėse kasdien platinama informacija, kurią mielai kuria ir dalijasi Lietuvos piliečiai, net ir kandidatavę į Seimą.

Vis greičiau artėja didžiausi pokyčiai istorijoje, kurie iš esmės pakeis technologijų pasaulį, rašoma businessinsider.com. Dar 2019 metais kalbėta apie tai, kad sekami vartotojų duomenys, kurie galėtų leisti suvokti jų elgesį. Jau 2020-ųjų metų pagrindinis uždavinys bus šią statistiką paversti reikšmingomis įžvalgomis. Tokiu būdu stengiamasi sukurti autentiškus ir ilgalaikius santykius su vartotojais. Dabar į vartotojų poreikius atsižvelgiama vis labiau.

28-erių kretingiškės Simonos Žalinauskienės vaikystė bėgo tarp narkozių, vaistų ir ligoninės sienų, o kai kuriuos momentus prisimena tik iš nuotraukų. Nors gydytojai buvo nuleidę rankas dėl mergaitės gyvybės, tačiau jos mama Adelė niekada neprarado vilties, kad dukra išgis ir jos maldos buvo išgirstos. Viskas prasidėjo, kai Simonai buvo ketveri su puse. Per vieną darželio pasirodymą mergaitės mama pastebėjo, kad Simonos oda atrodė blyški, palyginti su kitais vaikais.

Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vis tiek mirė, o netekę kraujo neišgyveno ir berniukai. Vėliau žmonėms būdavo perpilamas ožkų, avių, karvių kraujas, kartais – skiedžiant jį su vynu, pienu, alumi.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sekmadienį, lankydamasis Estijos Tartu mieste, pareiškė, kad Rytų Europos šalys netoleruos mėginimų „perrašyti istoriją“. „Netoleruosime mėginimų perrašyti istoriją, nes tai gali paruošti dirvą tamsiausių istorijos puslapių pasikartojimui“, – per Tartu taikos sutarties pasirašymo 100-ųjų metinių minėjimo ceremoniją kalbėjo latvių diplomatijos vadovas.

Be laikrodžio šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kažkada tai buvo didelė prabanga. Štai Vilkaviškio muziejus surinko senų laikrodžių kolekciją. Kai kuriems – daugiau nei šimtas metų. Bene labiausiai muziejus didžiuojasi tarpukario šveicariškais laikrodžiais, kuriuos užkastus savo sklype atsitiktinai rado vienas vilkaviškietis. Vilkaviškio krašto muziejaus vitrinose – gausybė įvairių laikrodžių.

Kaime gyvenančios Emilijos Januševičienės namuose šiuo metu nykiai tuščia. Anksčiau buvusi kompanijų siela bei meno saviveiklos kolektyvų vedlė Emilija nebegali ir dainuoti. „Kartą man pasakė, kad atrodau taip, tarsi sielą iš manęs būtų išplėšę. Taip ir yra“, – sako moteris. Jos gyvenimo vyras jau antrus metus ilsisi Parovėjos kaimo kapinėse. „Visuomet tikėjau, kad Lietuvoje teisingumą vykdo teismai. Bet mūsų atveju netgi teismo nebuvo.

Ilona šiandien išgyvena skaudžias skyrybas su vyru Valentinu (vardas pakeistas). Įžeista ir įskaudinta moteris vestuvinį žiedą nuo piršto nusimovė sužinojusi, kad jos vyras susirado kitą moterį tuo metu, kai ji laukėsi judviejų kūdikio. Tiesa, tuomet Ilona atleido savo vyrui neištikimybę ir su juo susilaukė dar vieno vaiko. Vis tik santuokos išgelbėti jai nepavyko, o dabar jiedu su vyru susitinka teismuose.

Mantas būdamas 6-erių pirmą kartą išbandė narkotikus. Tapęs paaugliu vykdė ginkluotus apiplėšimus, platino narkotikus, buvo įklimpęs skolose, gyveno gatvėje, o galiausiai atsidūrė nepilnamečių kolonijoje. Dabar jam 29-eri. Vyras jau pusantrų metų yra švarus ir dėkoja Dievui, kad parodė tikrąją gyvenimo prasmę. Išgirdus kauniečio istoriją ji skamba, kaip itin įtempto siužeto filmas, tačiau taip iš tikrųjų atrodė jo gyvenimas.  „Mano mama vartojo narkotikus – rūkydavo heroiną.

„Kai beveik prieš keturiasdešimt metų baigiau tuometę Panevėžio medicinos mokyklą, pageidavau, kad mane paskirtų į Molėtų rajoną. Labai norėjosi iš molio lygumų ištrūkti ten, kur pušynai, ežerai, smėlynai. Radau iš tiesų gražią gamtą, bet, kai išvydau pirmąją savo darbovietę – apleistą, remonto seniai nemačiusį medicinos punktą – išsigandau, kaip reikės jame dirbti. Be to, teko gan sparčiai pramokti lenkų kalbos, nes kitaip būčiau nesupratusi, ką man sako pacientai.

Aleksandras Pičuškinas – žymiausias XXI a. Rusijos serijinis žudikas. Jis daugelį metų kėlė siaubą Maskvos gyventojams, o ir patekęs už grotų neatsisakė savo kėslų. Net kiti „mirtininkai“ griežtojo režimo pataisų kolonijoje jo vengia. Teisėsaugininkams pavyko įrodyti 49 žmogžudystes, dar 3 bandymai buvo „nepavykę“. Tačiau pats maniakas tvirtina, kad jo aukų yra žymiai daugiau. Šiurpiausia yra tai, kad jis pasižymėjo liguistu noru atimti gyvybę tik tiems, kuriuos bent kažkiek pažinojo.

Viduramžiais, kurie Europoje truko nuo V iki XV a. pabaigos, moralinio ir lytinio auklėjimo politiką prižiūrėjo krikščionių Bažnyčia. Žmonių gyvenimai buvo reguliuojami pagal Biblijoje surašytą tvarką ir intymūs reikalai itin stropiai prižiūrėti: užsiimti seksu leista tik santuokoje ir tik tam, kad būtų pradėti vaikai.  Krikščionių kunigai auklėjo minias žmonių rinktis Dievo žodį, o ne ištvirkavimus ir nuodėmes, už kurias buvo numatytos baisios bausmės.

Citadele Karaliaus Mindaugo taurės turnyro ketvirtfinaliai dar niekada nebuvo tokie lygūs ir atkaklūs kaip šį sezoną. Penktus metus organizuojamame turnyre nė vienas ketvirtfinalio susitikimas nesibaigė didesne nei 10 taškų persvara, todėl atsakomosiose rungtynėse laukia intriga. Sudėjus visas ketverias ketvirtfinalio rungtynes, komandas bendrai skyrė tik 19 taškų.

Laurynai vos 15 metų, tačiau, kaip bebūtų gaila, jauna mergina yra prikaustyta prie lovos, o jei atsiranda poreikis vykti automobiliu, tai gali padaryti vienu būdu – gulomis ant galinės automobilio sėdynės. Vis dėlto, mergaitės mama Virginija prisipažįsta: nors sunkumai prasidėjo dar nėštumo metu, ji nežada pasiduoti ir dėl savo dukrelės gerovės žada pakovoti.  Lauryna gimė 28 savaičių. Mergaitė svėrė vos 1 kilogramą 130 gramų, o jos ūgis buvo 31 centimetras.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši studentė Algimantė Daugėlaitė. Iš Gargždų kilusi mergina dalinasi savo gyvenimo lūžiu, kuris suteikė ir jai, ir šeimos nariams didžiulį nerimą. „Buvau tik šešiolikos metų, kai išgirdau diagnozę - kraujo vėžys. Tuomet man smogė Hodžkino limfoma. Tikrai išsigandau, bet labiausiai dėl to, kad neteksiu plaukų... Pasikeis išvaizda. Kai esi paauglė, tie dalykai atrodo labai svarbūs,“ - tikina Algimantė.

Masiškiausios žudynės per visą JAV istoriją iki pat 9/11 teroro išpuolio įvyko nedidelėje Pietų Amerikos valstybėje Gajanoje. „Liaudies šventyklos“ kulto nariai, paklusę savo lyderio reikalavimui, savanoriškai išgėrė mirtiną cianido dozę. Nuo nuodų mirė 909 žmonės, viso su šiuo įvykių siejamų aukų buvo dar daugiau.  Naują religinį judėjimą „Liaudies šventykla“, vėliau JAV valdžios pripažintą totalitarine sekta, 1955-aisiais įkūrė SSRS idėjoms simpatijas jautęs Jimmy Jonesas.

Kad lietuviai svarbiausių savo švenčių dabar neįsivaizduoja be paukštienos patiekalų, liudija ir statistika, ir patys prekybininkai, tačiau ar taip buvo visada? Kokie gi paukščiai puikavosi mūsų kunigaikščių ir kitų didikų lėkštėse? O pasirodo, į skrandžius keliavo nuo smulkiausių miško paukštelių iki grakščiųjų gulbių ar gandrų. Valdovų rūmų teritorijoje rastus kaulus ištyrę ornitologai žino ir tai, kada lietuviai paragavo kalakuto.

Rasa Rasimaitė – 30-metė ūkininkė, kuri svajoja, kad vieną dieną sės prie traktoriaus vairo ir kartu su kitais darbininkais nuo ankstyvo ryto iki pat saulės laidos praleis dirbdama žemę. Nors nuo ūkininkavimo ją bandė atkalbėti mokytojai, o vyrai išsigąsta moters meilės traktoriams, tačiau dėl to Rasa nė kiek nenusimena. Ūkio darbus Rasa matė nuo mažens, mat jos tėtis ūkininkauja jau daugiau nei 20 metų.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši verslininkė Beata Obolevič. Beveik 12 metų trukusi jos santuoka primena siaubo filmą.  Vilnietė atvirai pasakoja, kokį nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą kentė vis tikėdamasi, kad mylimas vyras pasikeis. „Visus tuos metus aš tylėjau ir niekam nepasakojau, kaip jaučiuosi, kas vyksta mūsų namuose. Nenorėjau jam pridaryti nemalonumų. Leisdavau, kad mane žemintų, nuvertintų, keltų ranką.

Kaišiadoriškė Paulina – ligų įkaitė. Nors merginai tik 17 metų, tačiau ji sveria jau 130 kg ir yra prikaustyta prie lovos. Tai lėmė įgimtos ligos, kurias vos galima suskaičiuoti ant pirštų.

Išvažiavusi į Angliją ir čia susipažinusi su savo būsimu vyru užsieniečiu, lietuvaitė Rūta Chaladauskaitė kaip ir visos moterys svajojo apie laimingą ir idilišką judviejų šeimą. Deja, nesėkmingas gimdymas jos pirmagimei lėmė sunkias ligas, tačiau Rūta įsitikinusi, kad judviejų dukrelė santykius su vyru tik sustiprino. Rūtos pirmagimę Anają šį pasaulį išvydo Anglijoje, prieš beveik trejus metus.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši studentė iš Kauno – Aurelija Ivanauskaitė. Prieš ketverius metus Kūčių išvakarėse aštuoniolikmetei smogė žaibinė meningokoko infekcija. „Visas šventes praleidau komoje. Niekas negalėjo garantuoti, kad išgyvensiu... Patys medikai tai vadina tikru stebuklu. O aš pati nuo to laiko gimtadienį miniu dukart metuose – tikrąjį ir sausio 2, kai pabudau iš komos", – su ašaromis akyse pasakoja mergina.

Asasinų legenda Vakaruose yra kiek nepelnytai užgožta kitų žudikų iš Rytų – nindzių istorijomis. Nepaisant to, kad asasinai neprivalėjo būti puikiais kariais, jie savo užduotis vykdė su tokiu uolumu, kad buvo įvarę siaubą visam XII-XIII a. arabų pasauliui. Nuo jų rankų krito tų laikų galingiausieji, nepaklusti jų lyderio nurodymams iš esmės reiškė mirtį.  XI a. pabaigoje dar neseniai galingas ir monolitinis islamo pasaulis subyrėjo į dalis ir išgyveno ne pačius geriausius laikus.