Finansų srityje kaip žuvis vandenyje nardanti moteris niekada nesitikėjo, kad vieną dieną atsidurs tolimosios Tanzanijos džiunglėse, vaikų prieglaudoje ir mėnesį praleis be ryšio su išoriniu pasauliu.
"Vykau viena, be jokios palydos. Mano pagrindinė užduotis buvo apmokyti dvi merginas, kaip teisingai pildyti paramos ataskaitas, kurią teikia užsienio kompanijos.
Tačiau šalia to, bendravau ir su prieglaudoje gyvenančiais vaikais. Tarp mūsų užsimezgė neįtikėtinas ryšys! Dauguma jų yra paimti iš savo šeimų dėl smurto ar didžiulės nepriežiūros.. Kai kurie - labai stipriai traumuoti. Tačiau prieglauda daro viską, kad šie vaikai įgytų išsilavinimą ir taptų kitokiais žmonėmis, nei jų tėvai," - pasakoja vilnietė.
Moteris iki šiol negali pamiršti, kokį atsisveikinimo vakarą jai surengė prieglaudos gyventojai ir vadovai. Vaikai, apkabinę Mariją, vis klausė, ar ji dar kada nors sugrįš į Tanzaniją, ar aplankys. "Tai buvo taip jautru, taip tikra!...
Nieko panašaus iki tol nebuvau išgyvenusi. Patyriau pačią tauriausią draugystę ir šilčiausią žmogiškumo ryšį. Supratau, kad nieko nėra prasmingiau gyvenime už galimybę padėti kitam," - su ašaromis akyse tikina Marija.
Kodėl vilnietės noras įsivaikinti mažametį iš Tanzanijos taip ir nevirto realybe? Su kokiais iššūkiais Marija susidūrė nuvykusi į šią Afrikos šalį ir kokios dar savanorystės idėjos sukasi jaunos moters galvoje?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Lūžis“ įvairūs Lietuvos žmonės – tiek žinomi, tiek ir nežinomi atvirai dalinasi savo gyvenimo lūžiais: kaip jiems sekėsi priimti įvairius sprendimus, kodėl tai tapo svarbia patirtimi ir ko ji išmokė bei gali išmokyti kitus.
