Andrius pasakoje, kad maždaug prieš septynetą metų jis persikėlė gyventi į Londoną. Įsidarbinus naujame darbe jis sutiko savo būsimą žmoną – ji apmokė naujoką, kaip elgtis darbo vietoje.
Piršlybos lyg iš pasakos
Pražydusią jų meilę dar labiau suvienijo bendra aistra kelionėms. Andrius nuo pat vaikystės keliavo su choru arba tėvais ir kelionės jo gyvenime užėmė ypatingą vietą. Karolina juokauja, kad visada sakydavo, kad ramiai mirti galės tik apkeliavusi visą pasaulį. Tad tikriausiai nestebina ir tai, kad ir sužadėtuvės, ir vestuvės vyko toli už Lietuvos ribų.
„Pasipiršau Singapūre, „Marina Bay Sands“ viešbutyje, esančiame bekraščiame baseine. Pasipiršti planavau prieš pusę metų, Islandijoje, bet taip ir nepavyko „pagauti“ šiaurės pašvaistės, todėl teko laukti kitos įsimintinos vietos ir akimirkos. Beje, kai kas nors paklausia dėl pasipiršimo, Karolina mane nuolat traukia per dantį, sako, kad nepriklaupiau piršdamasis, nes būčiau tame baseine paskendęs“, – juokiasi Andrius.
„Susituokti planavome lygiai po metų, kovo 19 dieną, Langkawi saloje, Malaizijoje, bet Karolinos Mamai pasakius, kad jokiu būdu taip toli neskris - atkėlėme šventę į... Madeirą, salą, kuri buvo sena mūsų svajonė ir kitaip žinomą kaip Europos Havajai“, – priduria jis.
Karolina sako, kad pasikeistus vestuvių šventės vietai, pasikeitė ir tada. Jiedu nusprendė, kad kovo mėnesį Madeiroje gali būti per šaltą ir nukėlė ceremoniją pusei metų ir susituokė 2019 rugsėjo 19 dieną.
Medaus mėnuo trukęs 3 mėnesius
Iki medaus mėnesio pora buvo aplankę 35 pasaulio valstybes ir dažniausiai kelionėse praleisdavo po mėnesį. Tad pagalvojo, kad jeigu keliaus mėnesį – tai bus niekuo neišsiskirianti nuo kitų kelionė, o ji turi būti ypatinga. Taip gimė mintis medaus kopinėjimo mėnesį ištęsti iki 100 dienų.
„Keliaujant po Aziją, brangiausia yra joje atsidurti ir, kadangi, tai mums buvo ne pirmas kartas joje, nusprendėme pakeliauti ilgiau. Grįžę po vestuvių padirbome dar kelias savaites ir spalio 9 dieną išvykome.
Dėl tos pačios priežasties, kad tai mūsų medaus mėnuo ir keliavome 100 dienų taip pat ir pavadinome savo tinklaraištį Facebook‘e – „100 medaus mėnesio atspalvių“. Tinklaraiščio tikslas – įkvėpti kitus žmones keliauti, suprasti, kad gyvenimas yra per trumpas, o pasaulyje yra tiek daug ko pamatyti!”, – pasakoja Andrius.
Keliaudami po Aziją jiedu žadėjo aplankyti 11 skirtingų šalių. Visą kelionės maršrutą jie susiplanavo patys naudodamiesi patarimais atrastais įvairiose keliautojų grupėse ar tinklaraščiuose.
„Niekada visko iki galo nesuplanuojame, dažniausiai turime bilietus į šalį ir iš šalies dėl tam tikrų biurokratinių priežasčių – kartą mus vos įleido į lėktuvą, turėjome paskutinę akimirką pirkti bilietus iš šalies į kurią vykstame. Dažniausiai bilieto iš šalies neprašo, bet dabar jau apsidraudžiame.
Visada turime planelį, ką norime pamatyti, bet ne iki galo – bet kada gali sutikti žmonių, kurie visus Tavo kelionės planus pakeis, nes, tarkim, norėsi su jais praleisti daugiau laiko – taip mums nutiko ne kartą – Kolumbijoje prisijungėme prie lietuvių kompanijos ir kartu keliavome aplink šalį, o dabar su vienu jų esame labai geri draugai“, – pasakoja Karolina.
Vertingiausia patirtis – pažinti žmonės
Pora aplankė Šri Lanką, Maldyvus, Singapūrą, Tailandą, Mianmarą, Malaiziją, Indoneziją (Balio ir Flores salas), Australiją ir Filipinus. Taip pat šiek tiek laiko praleido Turkijoje bei Dubajuje.
„Beje, pridedant prie Karolinos istorijos apie Kolumbiją, tai Azijoje mums taip nutiko ne kartą – Tailande susidraugavome su lietuviu, sesėmis iš Olandijos, kurios irgi keliavo tris mėnesius, bei pora iš Rumunijos, kurią šią vasarą ruošiamės net aplankyti.
Beje, keliaudami nevengiame susitikti ir lietuvių, ypač gyvenančių svečiose šalyse – buvome susitikę ir su lietuviu, gyvenančiu Mianmare ir vedusiu vietinę, lietuvėmis, kitaip žinomomis kaip „Sampai Jumpa“ ir turinčiomis savo verslą Balio saloje, pas lietuvius buvome apsistoję ir Australijoje. Taip pat, buvome susitikę su kitais keliautojais, kurie anksčiau rašė savo blogą kaip „Svajonių ambasadoriai“ ir lietuve, šiuo metu gyvenančia Filipinuose, bei turinčia savo blogą „Map the matches“.
Beje, Filipinuose, sugalvojome pasiimti privatų turą, nes norėjome išplaukti pamatyti nuostabių vietų, kol dar nėra minios turistų, parašėme į grupę „Filipinai savarankiškai“ ir susiradome šaunią kompaniją, bei naujų draugų! Nerealus sutapimas buvo ir tai, kad Coron mieste, Filipinuose, svečių namuose mūsų kaimynai buvo lietuviai – su jais irgi pasiėmėme turus dvi dienas iš eilės. Nebijokite lietuvių keliaudami!”, – pataria Andrius.
„Biudžetinė“ kelionė
Vyras teigia, kad kelionėse jį labiausiai erzina bagažas, nes su juo sugaištama daugiausiai laiko ir išleidžiama papildomų pinigų. Dėl to stengiasi visada keliauti tik su rankiniu bagažu – 7 kg sveriančiomis kuprinėmis, kuriose daugiausiai vietos užima visokie laidai ir pakrovėjai.
„Žinoma, kelionės eigoje kuprinės vis pilnėjo, todėl kartais teko juokinti žmones bandant ant savęs susivilkti daugiau rūbų ir panašiai, bet, manau, yra kur geriau pinigus išleisti. Nesvarbu kiek keliauji, vis tiek po kiekvienos kelionės atrandi daiktų be kurių galėjai visai apsieiti.“, – šypteli jis.
„Azijoje viską galima nusipirkti pigiau, plius nereikia temptis kalno šiltų rūbų. Pavyzdžiui, Mianmare nusipirkome vietinius tradicinius rūbus abiems už maždaug 10 eurų. Tereikia nebijoti derėtis, nes dažniausiai visur kainos „užkeltos“ trigubai“, – priduria Karolina.
Nors 100 dienų trunkantis medaus mėnesis ir ilga kelionė po Aziją skamba nekukliai, tačiau Andrius sako, kad ši kelionė buvo „biudžetinė“ – abu su žmona ilgą laiką dirbo pusantro etato, kad galėtų leisti sau šią kelionę. Dienos biudžetas atrodė taip: po 15 eurų buvo skiriama nakvynei ir maistui bei 20 eurų pramogoms. Per visas šimtą dienų pora planavo išleisti iki 3000 eurų.
Todėl nakvynės vietą jiedu stengdavosi rinktis pagal kainą, o visur keliaudavo su motoroleriais. Dažniausiai diena prasidėdavo nuo pat ankstyvo ryto, nes norėdavo spėti į populiariausias vietas, kol dar neprivažiavo gausybė turistų pilnų autobusų.
„Maistas kiekvieną dieną buvo skirtingas. Nebijojome išbandyti ir vietinio maisto turguje ar vietinėse užeigėlėse, tai puikus būdas norint sutaupyti. Balio saloje pas ten gyvenančias lietuves sugebėjome net bulvinių blynų išsikepti. Kartą, pasiilgus naminio maisto, svečių namuose teko net vonios kambaryje gaminti, nes ten buvo įrengta mini virtuvėlė“, – pasakoja Karolina.
Neišvengė nemalonumų
Vienu didžiausiu kuriozu šioje kelionėje tapo blogai nurodytas nakvynės vietos adresas, tad Andrius su žmona liko klajoti naktinėmis Dubajaus gatvėmis. Nors buvo 4 valanda ryto, tačiau jiems pavyko atrasti vietą pernakvoti.
„4 valandą ryto teko blaškytis po miestą ieškant kur nakvoti, kol užėjome į vieną vietą ir labai malonus vadybininkas iškart suorganizavo mums nakvynę. Ryte sužinojome, kad jis ir jo sesuo iš tikrųjų yra 3 viešbučių savininkai, o jis ne koks paprastas vadybininkas“, – pasakoja vyras.
Karolina juokiasi, kad ne tik lietuviai yra pametę galvas dėl krepšinio, bet ir filipiniečiai. Čia netgi teko surengti krepšinio turnyrą kartu su vietiniais vaikais.
„Važiuojant motoroleriu kaimo keliukais Bohol saloje, Filipinuose, su kitais keliautojais Karolina ir Andre mums pamojo kaimo vaikai ir pakvietė pažaisti krepšinio (norit tikėkit, norit ne, bet jie dar labiau dėl jo pamišę, nei lietuviai, žaidžia kiaurą naktį net ir su šlepetėm per pirštą), taip ir padarėm.
Vaikinai nuėjo žaisti krepšinio, o mes su kita Karolina pradėjom bendrauti su kaimo vaikais. VISAS kaimas suėjo pažiūrėti krepšinio varžybų! Vaikus išmokėme kaip reikia palaikyti mūsų komandą lietuvių kalba!“, – šypsosi moteris.
Andriaus ir Karolinos medaus mėnesio pasaka baigėsi sausio 18 dieną. Vos tik grįžęs namo Andrius kitą dieną jau skubėjo į darbą. Vyras juokiasi, kad sunku galvoti apie kitokius pomėgius nei kelionės, nes apie tai sukasi dauguma pokalbių, o ir tėvus bei visus pažįstamus jie skatina kuo daugiau keliauti, nes pasaulis nuostabus.
