Viskas prasidėjo, kai Simonai buvo ketveri su puse. Per vieną darželio pasirodymą mergaitės mama pastebėjo, kad Simonos oda atrodė blyški, palyginti su kitais vaikais. Mama nedelsdama kreipėsi į gydytojus ir mergaitė buvo paguldyta į ligoninę, ten buvo įtariama, kad jai leukemija. Po savaitės buvo nuspręsta ją perkelti į Vilniaus Santarų ligoninę, onkohematologijos skyrių, pas gydytoją Valentiną Daugelavičienę.
„Mama pasakojo, kad nuvykus į Vilnių, net neįtarė kokia bus diagnozė, manė, kad tiesiog nusilpęs hemoglobinas, bet po daugelio tyrimų gydytojai pasakė, kad jos dukra serga baisesne liga, nei kraujo vėžys... Manau, tik galima įsivaizduoti, kokią baimę išgyveno mama“, – pasakoja Simona.
Perpylus kraują – hepatitas
Mergaitės mama Adelė išgirdo diagnozę – nefunkcionuojantys kaulų čiulpai, tai yra aplastinė anemija. Dėl organizmo išsekimo ir susilpnėjusio imuniteto jos su mama pusę metų praleido uždaroje ligoninės palatoje.
„Tuo metu, kai aš susirgau, rodė populiarią laidą „Telebimbam“, o mama negalėjo jos žiūrėti. Kaltino save, kad jos vaikas guli palatoje, jam vis pila kraują, vykdomos chemoterapijos ir turi būti saugoma nuo mažiausios infekcijos, nes neturiu imuniteto, o tuo metu kiti vaikai laidoje dainuoja, šoka...“, – pasakoja moteris.
Simonai buvo nuolat perpilamas kraujas. Tačiau vienas iš kraujo perpylimu baigėsi liūdnai – mergaitę užkrėtė hepatitu B, kuris vėliau peraugo į hepatitą C.
Vienu iš labiausiai moters atmintyje įsirėžusių atsiminimų – kai prieš 25-erius metus imdavo kaulų čiulpų mėginius.
„Tais laikais narkozės dar nebuvo arba ji buvo naudojama labai retai – todėl kokie penki to skyriaus darbuotojai laikydavo visą mano kūną, kad aš nejudėčiau ir tokiu būdu ištraukdavo truputėlį kaulų čiulpų tyrimams. Tai vykdavo gana dažnai.
Prisimenu gyvenimą ligoninėje, drauges sesutes, rūpestingą gydytoją, žaidimų kambarį, mamos rūpestį, mamų piešiamus spalvotus paveikslus ant sienų, kad būtų linksmiau gyventi“, – šypteli moteris.
Mama niekada neprarado vilties
Pradinėse klasėse Simona negalėjo lankyti mokyklos. Ji prisimena, kad pati labai norėjo į ją eiti, bet mokytoja lankydavosi namuose. Ji buvo saugoma, kad nepervargtų ir nepasigautų kokio viruso, nes neturėjo imuniteto.
„Prisimenu, kai gyvendama kaime norėjau padėti savo draugėms prie ūkio darbų, nes mes ūkio neturėdavome, bet tėvai neleisdavo dirbti. Tada pykdavau. Bet mano vaikystė tikrai buvo gera, neprisimenu, kad kažko nebūčiau patyrusi. Esu šeimos žmogus, todėl man gera buvo su ja“, – tikina moteris.
Simonos gydymas truko ilgus metus, dažnai tekdavo lankytis pas įvairiausius gydytojus, tačiau jie visi pamažu prarado viltį, kad mergaitė pasveiks. Tačiau jos mama nepasidavė – ieškojo būdo, kaip padėti dukrai. Dėl to kreipėsi ir į žolininkus.
Kaip jautėsi jos mama, Simona net negali apsakyti, tačiau prisimena, kad su kiekviena išgirsta džiugia naujiena verkdavo iš laimės. Nors po tų potyrių praėjo jau daug metų, tačiau visi tie prisiminimai jos mamai vis dar labai skaudūs.
„Mama visada buvo šalia, visada tikėjo, vežė, kur tik galėjo. Kaip ji sako, gal būt sutapimas, bet po gydymo pas žolininkus, kai gydytojai buvo nuleidę rankas dėl kaulų čiulpų atsigavimo, jie savaime pradėjo funkcionuoti... Taip iki šiol puikiai ir dirba.
Liko tik hepatitas. Turėjau tris gydymus, gydžiausi iki 21-erių metų ir tada paskutinis gydymas man padėjo, įveikiau ir šią ligą“, – šypteli moteris.
Nori įkvėpti mamas
Dabar pati Simona yra mama. Pati augina du mažus, nuostabius vaikus. Tiesa, prieš pastojant baimės buvo, tačiau pasikalbėjusi su gydytojais išgirdo – pastoti gali ir viskas bus gerai. Jai buvo leista ir pačiai maitinti abu savo vaikus.
Vienoje iš „Facebook“ grupių „Vilties spindulėlis“, Simona parašė tikėjimo laišką mamoms, kurios augina sunkiai sergančius vaikučius ir skatino jas nepasiduoti ir neprarasti vilties – ateitis yra ir ji šviesi.
„Šią istoriją pasakoju tikrai ne dėl to, kad pasiguosčiau, nes man to nereikia – esu laiminga ir labai vertinu gyvenimą. O todėl, kad jūs – mamos esat turtas ir stebuklas savo vaikams.
Aš visą gyvenimą dėkosiu savo mamai, kad nenusigėrė, nenusirūkė, nepaliko manęs, o visada buvo kartu ir beprotiškai tikėjo, kad aš turiu būti šioje žemėje, tiki tuo iki pat dabar...
Aš nebijau gydytojų, adatų, operacijų, esu labai stipri šiuo klausimu, bet bijau vėl tirtis, kad neišgirsčiau, jog vėl sergu. Bijau dėl savo vaikų... Aš taip pat esu mama ir atrodo neištverčiau, jei jiems kas atsitiktų... Bet žinau, kad visos mamos yra stiprios, tokios esate ir jūs. Taigi kokia bebūtų diagnozė, glauskite šalia savo vaikus ir šnekėkite jiems apie ateitį, nes ji nusimato šviesi, tikėkite tuo“, – linkėjo Simona.