Prieš 3 mėnesius netekęs darbo Justas neišsigando grįžti į gimtąją Ignaliną, kur visai netikėtai įkūrė verslą tėvų sodo namelyje.
„Po ilgų metų Vilniuje, grįžau į gimtąją Ignaliną. Šitas miestas man buvo ir yra prie širdies. Aplink pušys, ežerai, miškai – viskas ko reikia nuraminti pavargusią galvą ir atsikvėpti nuo miesto šurmulio.
Darbas nutrūko negaliu net pasakyti, ar savo noru ar darbdavių – turbūt labiau abiejų bendras susitarimas, nes situacija mūsų šalyje buvo tikrai sunki visiems“, – sako Justas.
Nemėgsta sėdėti vienoje vietoje
Ir nors vaikinui vos 23-eji, tačiau savo jėgas jis išbandė įvairiose srityse: įsigijo įrašų studiją ir joje dirbo, mokėsi gaminti, dirbo ne viename gyventojų Vilniaus pamėgtame bare ar restorane.
„Garso įrašų studija buvo pirmoji ir, turbūt, dabartinė mano svajonė... Visą laiką mėgau dainuoti, baigiau muzikos mokykloje klarneto specialybę, tačiau po daug metų supratau, jog ne instrumentai, o dainavimas mane labiau žavi.
Dažnas klausia – kodėl dabar nebedirbu su muzika? Juk visos galimybės pas mane yra? Atsakymas paprastas – esu per daug veržlus žmogus, nenustygstantis vietoje, o dėl to sėdimas darbas įrašų studijoje manau tikrai ne man, aš mėgstu paprakaituoti juodu darbu, mėgstu suktis kaip bitė“, – šypteli jis.
Norėjosi pabandyti
Justas juokiasi, kad maistą mėgo visą gyvenimą ir nors yra pakankamai išrankus, tačiau visada patiko tai, ką gamindavo mama. Nuo pat vaikystės jis padėdavo maišyti blynams tešlą, maldavo mėsą cepelinams ar tarkuodavo sūrį picai.
„Profesionali virtuvė sužavėjo visai neseniai, nors ilgą laiką turėjau svajonę atidaryti aukšto lygio restoraną savo gimtajame mieste Ignalinoje. Į mokslus žengiau ir pirmą darbą virtuvėje pradėjau visai neseniai – beveik prieš 4 metus. Dabar visiems sakau – svajonės pildosi...“, – sako jis.
Idėja gamint mėsainius kilo, kaip juokauja Justas, iš neturėjimo ką veikti, kai karantino metu iš varžybų užsienyje grįžusiam ir saviizoliacijoje su šeima laiką leidusiam bičiuliui atsibodo „sėdėti“ ant grikių dietos, tad paprašė Justo kažką pagaminti.
„Iškepiau burgerius su jautienos brisketu. Tai buvo visiškas kosmosas. Po begalės gerų atsiliepimų iš jo šeimynos pusės, nusprendžiau pabandyti“, – sako vaikinas.
Mėsainius jis pasirinko ir dėl to, kad Ignalijoje nebuvo kitos vietos, kuri šiam produktui galėtų taptų tikru konkurentu.
„Pasiūliau burgerius, o kai žmonės pamatė, jog visame mano reikale vyrauja ne tik geras, bet ir kokybiškas skonis, supratau, kad viskas yra gerai!”, – džiaugiasi jis.
Restoranas sodo namelyje
Pirminiai darbai sode nereikalavo didelių investicijų – vaikinas grilių jau turėjo, tačiau reikėjo nusipirkti gruzdintuves, thermomix aparatus.
„Dabar suprantu, jog reikia tobulėti ir norisi turėti kuo geresnes darbo sąlygas, tad teko statyti atskirą namą, kuriame įrengiau tikrai profesionalią virtuvę, kuri kainavo tikrai nemažai. Profesionali gastro technika, gartraukiai ir viskas ko reikia, patogiam darbui”, – pasakoja jis.
Tiesa, darbas įsisuko taip, kad per 3 mėnesius vaikinas turėjo vos kelias laisvas dienas, bet ir per jas tvarkydavo reikiamus dokumentus ir tardavosi su tiekėjais.
Sekmadieniais Justas siūlo akcijas, nes išparduoda viską, ką turi. Pirmadieniais ir antradieniais vaikinas dažniausiai lankosi pas tiekėjus bei perka produktus reikalingus mėsainiams.
Kol kas jis siūlo tik jautienos, kiaulienos ir vištienos mėsainius išsinešti, tačiau to užtenka, kad norintys paragauti plūstų iš visos Lietuvos.
Svajoja apie nuosavą kavinę
„Klientūra labai marga… Tikrai tikėjausi, jog turėsiu begalę jaunų gražių žmonių, tik vėliau supratau, kad mano produkto nori ir dar gražesni vyresni žmonės. Klientūra labai nepastovi, atkeliauja labai daug nevietinių turistų iš visos Lietuvos, kurių amžius skiriasi turbūt ne metais, o amžiais.
Visa reklama pasklido per socialinius tinklus ir, žinoma, iš lūpų į lupas. Tuo ir gerai mažas miestas, mes visi vieni kitus pažįstame, tad tenka apie mano maistą girdėti visur – ir parduotuvėse, ir turguje“, – šypteli jis.
Šiais metais grįžti į sostinę vaikinas nebeplanuoja – gerai jaučiasi ir būdamas Ignalinoje, kur vieną dieną svajoja įsirengti ir restoraną. Tiesa, vaikinas svajoja dar labai atsargiai ir tiki, kad gyvenimas parodys.
„Ateitis nusimato tikrai darbinga, gavau pasiūlymų iš nemažai verslininkų kartu atsidaryti restoranus ir barus, turbūt manyje įžvelgia nemažą potencialą. Pasversiu ir apsvarstysiu visus pasiūlymus, o tada priimsiu geriausią sprendimą“, – šypteli jis.
