Garbės sargybos kuopa iškilmingai deda gėlių vainiką šalia supiltų kapaviečių. Čia amžino poilsio atgulė šiemet archeologų aptikti sovietų bei nacių nužudyti 1122 žmonės, iš viso 20-ies tautybių. Apylinkėse veikė abiejų totalitarinių rėžimų naudotas lageris. Jį įkūrę naciai ten sugrūdo numuštų sąjungininkų lėktuvų išgyvenusias įgulas. Todėl Macikų lageryje, Šilutės rajone, kalėjo ir daug vakarų šalių karių.
„Tai yra amerikiečiai, britai, kanadiečiai iš Naujosios Zelandijos. Ir keletas kitų. Toliau, kai jau Sovietų Sąjunga šią vietą okupavo, 1944 metais, jie iš karto nesiėmė steigti savo represinių struktūrų, tačiau po metų jie pamatė, kad naciai buvo įkūrę karo belaisvių stovyklą, tad sovietai panaudojo pagal tą pačią paskirtį“, – sako istorikas Mantas Užgalis.
Okupantai aukų kūnus mesdavo į duobes po dvidešimt. Visi vyrai. Jauniausiam buvo vos 15 metų. Tyrinėdami palaikus, archeologai neaptiko jokių smurtinės mirties įrodymų. Abiejų rėžimų kalinti žmonės čia mirė nuo antisanitarinių sąlygų, išsekimo, ligų ir šalčio.
„Yra prastai gydyti lūžiai. Ilgųjų kaulų, menčių. Kas rodo, kad nebuvo suteikiama reikalinga, tinkama pirmoji pagalba. Ir yra labai daug uždegimų pakaušio srityje, tai yra meningito požymių, ar negydytų plaučių ligų“, – pasakoja archeologė Ingrida Čičiurkaitė.
Kad žmonės mirė nuo šalčio sukeltų ligų atskleidžia ir archeologų aptiktos storų kareiviškų milinių liekanos. Tai įrodo, kad aukas budeliai užkasė šaltuoju metu sezonu. Be to, archeologai aptiko kareiviškas sagas. Didelė dalis jų lietuviškos – su Vyčiu.
„Tik vienas asmuo buvo palaidotas su batais. Visi kiti praktiškai be batų“, – teigia archeologas Rokas Kraniauskas.
Totalitarinių rėžimų aukų amžino poilsio vietą pašventiną arkivyskupas Gintaras Grušas. Aukos pagerbiamos salvėmis.
Gėles ant kapo neša vietos ir šalies politikai, užsienio diplomatai, šauliai, istorikai. Ceremonijoje dalyvaujantis Lietuvos užsienių reikalų ministras teigia, jog šios kapavietės puikus argumentas Rusijai, bandančiai neigti sovietų nusikaltimus Lietuvoje.
„Čia tokie randai ant mūsų šalies veido. Iš tikrųjų palikimas totalitarinių režimų. Ir jis pasireiškia įvairiais būdais – ir istorijos klastojimu“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Aukas pagerbė ir čia susirinkę keli tų laikų amžininkai. Vokiečiai vietinių nelietė, tačiau karo pabaigoje šių kraštų link artėjant sovietams, mažlietuviai suprato, kad netrukus atsidurs Macikų lageryje. Apie komunistų žiaurumą viskam, kas nors kiek siejosi su Vokietija, jie jau buvo girdėję. Prasidėjo masinė vietinių evakuacija.
„Mums buvo pasakyta, kad reiškia išveža. Mama buvo pakrauta, brolis į vežimą, viskas, viskas. Mama dar nuėjo pamiegoti, sako būkit vietoj. O vakare jau turėjom važiuoti. Važiavom per naktį nuo Saugų iki Žemaitkiemio. Atvažiavom. Ir jau ryte šaukia kareiviai „runter, runter“, – sako amžininkė Kristina.
Visuomenėje pasigirdo abejonių, esą žmonių palaikų nereikėjo perlaidoti, palikti juos ilsėtis ten kur yra. Tačiau tokiems archeologai atkerta parodydami štai šią vietą – kelią, šalia gyvenamojo namo. Būtent čia, tiesiant vamzdyną palaikus darbininkai ir aptiko. Tad amžinos ramybės žuvusieji čia tikrai nerastų.
„Čia, kelio vietoje buvo palaidota dvejomis eilėmis, pradėta būtent nuo šitos pusės“, – pasakoja archeologė Ingrida Čičiurkaitė.
Archeologai įtaria, jog štai čia, netoli naujos žmonių palaidojimo vietos guli ir daugiau palaikų. Tai parodė pirminiai archeologiniai tyrimai.
Jų duomenimis, čia užkasti amerikiečių bei kanadiečių kariai, taip pat lietuvių moterys ir vaikai. Išsamesniems tyrimams archeologams reikia lėšų, jas yra pažadėjusi Lietuvos vyriausybė. Tačiau kol kas pinigų archeologai nesulaukė, tad laukymę tiesiog atitvėrė STOP juostomis.
