išlaidos

Apie studentų finansinę situaciją nuolat kalbama, yra sukurta daug mitų ir stereotipų, netgi įvairių anekdotų. Bet kaip yra iš tikrųjų? Ar jie tikrai valgo tik nesveiką, pigų ir greitai paruošiamą maistą, o pramogoms išleidžia daug mažiau negu norėtų? Kokie yra studentų bendrabučio ar buto nuomos motyvai ir kodėl studijų metu pradedama dirbti – dėl pinigų stokos ar noro įgyti patirties? Mitas apie nesveiką maistą po truputį griaunamas Ilgą laiką visuomenėje vyravęs mitas apie studentų įprotį val...

„O tempora, o mores (O laikai, o papročiai!)!“ - piktinosi romėnų filosofas Ciceronas, dar antrajame amžiuje prieš mūsų erą matydamas, kaip greitai viskas kinta. Įdomu, ką jis pasakytų XXI amžiuje, kai viskas kinta stebėtinu greičiu.

Valstybės kontrolė baigė Generalinės prokuratūros 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Auditoriai neturėjo reikšmingų pastabų dėl įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų, tačiau turėjo jų dėl valstybės lėšų ir turto valdymo. „Generalinis prokuroras neužtikrino, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami ekonomiškai ir efektyviai“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Pastaruoju metu vėl netyla diskusijos apie Seimo narių lėšas, skirtas parlamentinei veiklai. Tauragės rajono vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas parlamentaras Darius Petrošius ir šioje rinkimų apygardoje kandidatavęs Stasys Šedbaras – tarp tų, kurie šias lėšas išnaudoja visiškai. BNS naujienų agentūra praneša, kad 2014 metų pirmąjį pusmetį Seimas parlamentinėms išlaidoms skirtų lėšų netaupė. Dauguma Seimo narių šiuos pinigus skyrė transporto išlaidoms.

Kol pirmokėliai svajoja apie pirmąjį mokyklos suolą, tėveliai suka galvas, kaip ir už kiek reikės paruošti savo mažuosius. Kaip žinia, pirmokų pasiruošimas mokyklai kainuoja bene brangiausiai, nes reikia pirkti viską nuo pradžių. Panagrinėjus prekybos centruose parduodamų mokyklinių prekių kainas, galima pastebėti, kad kainos, nors ir nežymiai, per metus ūgtelėjo.

2014 m. rugpjūčio 6 d., Šiauliai. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI), tirdama šiauliečio prašymą grąžinti iš biudžeto per 7 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), išsiaiškino, kad pagal individualios veiklos pažymą dirbantis advokato padėjėjas už paslaugas – vertimus ir finansines konsultacijas – išleidžia beveik tiek pat, kiek ir gauna pajamų.

Giedrė Sankauskaitė Prieš metus laisvai tarpvalstybines sienas kertantys šernai į Lietuvą atnešė afrikinį kiaulių marą. Šiandien tokių užsikrėtusių „imigrantų“ padarinius, deja, jau matome. Vis labiau kylant visuotiniam ažiotažui dėl galimų afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinių, plačiau panagrinėjus susidariusią situaciją tampa aišku – AKM tik apnuogino Lietuvos kiaulininkystėje veikiančių verslininkų problemas.

  Seimo nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per pirmąjį šių metų pusmetį išleido 1,786 mln. litų. Antrąjį ketvirtį politikai panaudojo 914 tūkst. 132 litų, arba 41 tūkst. litų daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Didžioji dalis - 110 - Seimo narių išleido po daugiau nei 13 tūkst. litų. Maksimali parlamentinei veiklai skirta suma šešiems mėnesiams sudarė 13 tūkst. 946 litus.

Lina Abromavičienė Laukiantys euro įvedimo lietuviai suskubo imti paskolas ir pirkti nekilnojamąjį turtą. Daugelis baiminasi, jog pasikeitus valiutai neįstengs nusipirkti buto ar namo. Vieno Lietuvos banko Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sakė, kad vis dėlto baimintis nevertėtų, nes euro įvedimas neiškraipys nekilnojamojo turto rinkos ir vėliau bus tokios pačios įsigijimo sąlygos.

Tad kiek kainavo jūsų apatiniai? Klausimas gal kiek įžūlokas, o gal ir bevertis, bet vieną dieną jis gali nuskambėti iš mokesčių inspektoriaus lūpų. Ir jis bus užduotas ne juokais, o tiriant jūsų pajamas ir išlaidas. Daugelis šiandien numos ranka ir artimiausiu metu negrįš prie asmens duomenų privatumo temos, nebent staiga koks neapdairus STT pareigūnas ar mokesčių inspektorius nuspręs patikrinti vienu kartu kokį 20 vienos Lietuvos naujienų agentūros darbuotojų.

Vyriausybė, siekdama nedidinti kainų artėjant euro įvedimui, nusprendė nekeisti valstybės rinkliavų dydžių. Pagal rinkliavų įstatymą kasmet, atsižvelgiant į išlaidų pokyčius, rinkliavos tikslinamos, o nauji jų dydžiai įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Dalis valstybės institucijų prašė didinti rinkliavas, nes dėl Konstitucinio Teismo sprendimo padidėjo valstybės tarnautojų atlyginimai, tačiau Finansų ministerija siūlo į tai neatsižvelgti.

Gyvename technologijų amžiuje – viskas keičiasi tokiu greičiu, kad dar vakar atrodęs stebuklu išmanusis telefonas – šiandien nieko nestebina ir tapo savaime suprantamu dalyku. Apie telefonus pradėta kalbėti ne veltui – dabar nemažos dalies ligų galima išvengti naudojant išmaniųjų telefonų įvairias aplikacijas, pavyzdžiui, išmaniosios ligoninės programėlė saugo visą informaciją apie pacientą, gydytojų išvadas ir rekomendacijas.

Nėra nieko geriau nei iškyla gamtoje saulėtą vasaros dieną. O jų gali būti pačių įvairiausių: nuo gimtadienio pikniko su šeima ir draugais iki romantiško pikniko dviese arba svajingos iškylos su knyga. Prekybos tinklas „IKI“ dalinasi patarimais, kurie jūsų piknikui garantuos tikrą sėkmę, o svarbiausia – padės per daug neišlaidauti. 1. Planavimas – svarbu. Prieš keliaudami iškylauti, pasidarykite daiktų, kuriuos norite paimti sąrašą.

Duodama interviu žurnalui „Glamour“, britų aktorė Keira Knightley prisipažino, kad ketina apkarpyti savo išlaidas iki 50 000 dolerių per metus. Aktorė įsitikinusi, kad prabangaus gyvenimo būdo propagavimas ją atskiria nuo paprastų žmonių. „Jeigu gyveni prabangiai, atskiri save nuo paprastų žmonių, kurie tokiais malonumais negali mėgautis“, - savo gyvenimo filosofiją atskleidė milijoninius honorarus už vaidmenis filmuose gaunanti aktorė.

Paaiškėjo, kiek milijonų per metus išleidžia popmuzikos karaliaus Michaelo Jacksono vaikai. Princas, Paris ir Blanket per metus savo sąskaitas ištuština 8 milijonais dolerių, skelbia „Page Six“. Šeimos namo Kalifornijoje, Kalabase, nuoma atsieina 26,500 dolerių už mėnesį. Princo mokslai privačioje mokykloje atsieina 30 tūkstančių dolerių per metus.

Edita Matulevičiūtė Iki stojimo į aukštąsias universitetines ir profesines mokyklas likus tik kelioms savaitėms, abiturientai suka galvas, kokią specialybę pasirinkti ir į kokį Lietuvos miestą emigruoti. Neretai studijų pasirinkimą lemia ne tik svarbiausias rodiklis – svajonių specialybė ar geras universitetas, tačiau ir turimi finansai. Juk išgyventi didmiestyje studentui nėra taip paprasta, ypač, jei šeima negali itin smarkiai padėti.

Sutinku su „Danske Bank“ vyriausiojo analitiko Larso Christenseno kažkada išsakyta mintimi, kad yra tik vienas efektyvus būdas kovoti su šešėline ekonomika – padaryti legalią mokesčių sistemą kuo panašesnę į ją. Vadinasi, reikia kaip įmanoma mažinti mokesčius, kad liktų kuo mažiau priežasčių slėptis šešėlyje. Atsižvelgiant į prognozes, šešėlinėje ekonomikoje šiemet suksis kas ketvirtas litas, tai yra 25 procentai visos Lietuvos ekonomikos. Daug tai ar mažai – spręskite patys.

Grupės „Pop ladies“ narė Natalija Bunkė atskleidė, kad per mėnesį išleidžia 7279 litus. Natalijos išlaidų sąrašas (kalba netaisyta): Maistas – apie 1500 Kuras – 3000 Tabakas – 0 Pramogos – 0 (nes juk mano gyvenimas ir taip pramoga) Suknelės – 2000 nuo nuotaikos priklauso Kosmetika, grožis – 300 Draudimas, telefonas, kabelinė televizija, vanduo, elektra, bendrija, internetas – 479 Ar galit patikėti?! Jūsų namai suryja tiek pat?”, – socialiniame tinkle rašė Natalija.

Neseniai praūžusi tarptautinė statybų ir remonto paroda „Resta“ ne vienam padėjo atsakyti į klausimą, kokį namą statyti ar kaip atnaujinti turimą būstą. Nijolė Baronienė UAB Statybų studijų centro vadovas Linas Mikaila, turintis ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, sakė, kad šiuolaikinis būstas turi būti ne tik gražus, patogus gyventi, bet ir nebrangus išlaikyti. Projektuoja vienaip, o stato kitaip Pastaruoju metu populiarėja aukštos energinės klasės namų statyba.

 Vismantas Žuklevičius Kuo daugiau pajamų šeima išleidžia maistui, tuo ji neturtingesnė, ir, atvirkščiai, kuo daugiau savo pajamų namų ūkis gali skirti ne maistui (sveikatai, švietimui ir kultūrai), tuo jis turtingesnis. Bankininkų neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Vilniuje kas mėnesį keturių asmenų šeima būtiniausioms reikmėms, tarp jų yra maistui, būsto išlaikymui ir transportui, atiduoda apie 44 proc. savo pajamų, Talino gyventojai – vos 29 proc., o daugiausia Rygos – 47 proc.

manofinansai.lt Nuo senovės lietuviai mėgo save lyginti su kaimynais estais ir latviais. Smetonos laikais bernai ir mergos skaičiuodavo, kuris ūkininkas, lietuvis ar latvis, atseikėja didesnę algą, o šiandien daugiau „kariaujama" antraštėmis: „per Velykas latviai suvalgo dvigubai daugiau kiaušinių nei lietuviai", „kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai ir latviai", „kosmose Lietuva iš kaimynių aplenkė tik Latviją" ir t.t. „Swedbank" Asmeninių finansų institutas taip pat nusprendė palyginti Balt...

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Seimo nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per pirmus tris šių metų mėnesius panaudojo 872 tūkst. 781 litą. Didžioji dalis Seimo narių per ketvirtį išleido didžiausią galimą arba jai artimą sumą, o daugelio jų išlaidų didesnioji dalis skirta automobilių nuomai, priežiūrai, draudimui, degalams, rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui. Jo tikslas – nustatyti taisykles, kurios sudarytų sąlygas mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų atotrūkį, siekiant, kad vidutiniuoju laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.

„Manau, kad lietuviai moka naudotis pinigais. Pasvėriau aplinkybes, kad lietuvių pajamos yra apie 40 proc. mažesnės negu vidutinės mūsų regione“, – portalui balsas.lt sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „O dalis išlaidų, ypač susijusios su būsto eksploatavimu, šildymu, yra tikrai europinės. Žmonės sugeba sutilpti, netgi sutaupyti, pakeliauti, pasilinksminti. Pavyzdžiui, indėlių sumos bankuose yra stulbinančios“, – kalbėjo ekonomistė.

 Vismantas Žuklevičius Lietuvos gyventojų pajamų statistika rodo, kad sunkmetis pamažu tolsta: paskutinį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 5 proc., gerėjo gyventojų lūkesčiai dėl finansinės ateities. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors gyventojai šiek tiek atlaisvino diržus, t. y. taip nebetaupo ir skolinasi drąsiau, išlaidauti kasdienėms reikmėms jie neskuba.

Asmeninių finansų valdymo specialistai sutaria – norint taupyti, būtina valdyti savo išlaidas. Tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti kažkokių paslaugų, pakanka jas kontroliuoti ir planuoti. Tikslios mobiliojo ryšio išlaidų kontrolės paslaugą teikianti UAB „Bitė Lietuva“ kartu su asmeninių finansų ekspertais įvardina pagrindinius sėkmingo išlaidų valdymo veiksnius. „Man patinka Marko Tveno pastebėjimas, kad žmonės dažnai nežino kur eina, bet nustemba jog atėjo ne ten.

Balandžio 9 d. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) Lietuvos Respublikos ambasadoje Minske surengė Lietuvos turizmo sektoriaus pristatymą Baltarusijos išvykstamojo turizmo sektoriaus įmonėms ir vietos žiniasklaidai. „Renginio Minske metu paaiškėjo, kad dėl įvykių Ukrainoje Baltarusija šiuo metu turi apie 250 tūkst. organizuotų turistų, kurių nebegali vežti į tradicines poilsio vietas – Krymą ir Bulgariją.

Dirbdami skaičiuojame lėtai slenkančias minutes ir valandas, o leisdami pinigus nesugebame pajusti net akimirkos, kai sunkiai uždirbti pinigai tiesiog ištirpsta. Kiekvienas žodį „brangu“ matuoja skirtingai – pagal savo pajamas ir būtinąsias išlaidas, o kai kurie dar ir pagal gobšumą. Kartais nė nemirktelėję išleidžiame 50 litų skaniems, bet visai nebūtiniems maisto produktams ar alkoholiui bare, tačiau sakome, kad bilietas į teatrą už 30 litų yra brangus.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Net jei išsipildytų gerojo scenarijaus prognozės ir vidutinė pasaulio temperatūra iki 2050 m. pakiltų mažiau nei dviem laipsniais, skaičiuojama, kad pasaulio valstybėms, siekiant prisitaikyti prie pokyčių, kasmet reikės apie 100 mlrd. dolerių. Tačiau į šią sumą neįskaičiuojami tokie galimi katastrofiški įvykiai, kaip taifūnai ar potvyniai, pridarantys galybę nuostolių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įsigyti kelialapį į vaikų vasaros stovyklą geriausia dar žiemą ar ankstyvą pavasarį, mat tada organizatoriai siūlo išankstinių pardavimų akcijas, sako „ZigZag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė. Naujienų portalo LRT.lt pašnekovė pastebi, kad tėveliai kasmet vis drąsiau išleidžia savo atžalas į vasaros stovyklas užsienyje.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Kaip pasistatyti kokybišką, jaukų ir širdžiai artimą namą, o už jo statybą nepermokėti? Tokia dilema niekuomet neaplenkia būsimų namų šeimininkų. Neretai per menkas dėmesys įvairioms namo projektavimo ir statybos detalėms gali namo vertę padidinti kone dvigubai. Martynas Mačiulis, namų projektavimo paslaugas teikiančios ir individualių namų statybos klausimais konsultuojančios UAB „Eksploit“ direktorius, pataria, kaip išsirinkti tinkamą sklypą ir nepamiršti namo projekto.

 Viešieji pirkimai – tai savotiškas valstybės verslas, leidžiantis sočiai gyventi verslininkams iš mūsų visų pinigų, kurių dalis galėtų būti skiriama socialinėms reikmėms. Pernai valstybė iš privačių užsienio bei mūsų šalies bendrovių prekių, paslaugų bei darbų pirko veik trečdaliu milijardo litų daugiau negu 2012-aisiais. Pirminiais Finansų ministerijos skaičiavimais, į nacionalinį biudžetą pernai įplaukė 2,8 proc. daugiau pinigų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, kaip ir kasmet, 2013-aisiais daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau nei 3 mlrd. litų, o tai bendroje išlaidų struktūroje sudaro apie 71 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų.

Skirtumas tarp vidutinio vyrų ir moterų atlyginimo Lietuvoje 2012 metais buvo vienas mažiausių iš visų 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Per metus - 2012 metais, palyginti su 2011 metais - skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio išaugo 0,7 punkto iki 12,6 proc., penktadienį pranešė Europos Komisija (EK), remdamasi Eurostato duomenimis. Mažesnis skirtumas buvo Belgijoje, kur moterys uždirbo 10 proc. mažiau nei vyrai, Rumunijoje -9,7 proc., Liuksemburge - 8,6 proc., Italijoje - 6,7 proc.

Visuomeninis transliuotojas Lietuvos radijas ir televizija (LRT) iš valstybės biudžeto kitais metais turėtų gauti apie 103 mln. litų, sako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. Finansų ministerija planuoja, kad finansavimas siektų apie 70 mln. litų. Konservatorius Valentinas Stundys BNS teigė, kad Seimui pernai nusprendus, jog LRT ateityje turėtų būti finansuojama tik iš biudžeto, taip norėta užtikrinti pakankamą jos finansavimą.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar trapus, tačiau įtampa slūgsta. Verslo lyderiai optimistiškiau žiūri į ateitį ir palaipsniui iš išgyvenimo režimo pereina prie plėtros. 2014 m. „PwC“ atlikta pasaulio ir Lietuvos įmonių vadovų apklausa atskleidė, kad pokyčiai, kuriuos vadovai įgyvendina įmonėse, vykdomi ne siekiant apsisaugoti nuo ekonomikos sąstingio, o pasirengti ateičiai.

Giedrė Sankauskaitė Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai antradienį tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta. „Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių.

Kredito unija „Amber“ 2013-uosius metus baigė uždirbdama 267,12 tūkst. Lt pelno. 2013 m. pabaigoje kredito unijos „Amber“ turtas sudarė 31,44 mln Lt. Tai – 39,7 proc. daugiau nei 2012 m., kuomet jis siekė 22,5 mln. Lt. Unijos indėlių portfelis per 2013 metus išaugo 35 proc. ir metų pabaigoje siekė 25,49 mln. Lt. Kredito unija „Amber“ 2013 m. pabaigoje atitiko visus Lietuvos banko kredito unijoms taikomus normatyvus. „Amber“ kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 37,19 proc.

Aludarių pareiškimai apie atleidimus ir prarandamas biudžeto pajamas nusprendus didinti alkoholio akcizą neatspindi realybės, teigia Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. „Slenkstis, kurį perlipus pajamos pradėtų mažėti, yra taip toli mums, kad praktiškai mes net nefantazuojame, kad galėtume jį pasiekti. Tie skaičiai, kurie buvo minimi, kad 50 proc. bus padidintas akcizas, tai galutinėje kainoje nebūtų labai didelė išraiška.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2014 m. sausio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 1 procentą, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Išlieka vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Pagal SVKI apskaičiuota 2014 m. sausio mėn. metinė (2014 m. sausio mėn., palyginti su 2013 m. sausio mėn.

  Pažvelgus iš arčiau į elektronine bankininkyste besinaudojančių Lietuvos gyventojų įpročius, pastebėta, kad beveik pusė jų netaupo bei neplanuoja ateities finansų. „Vieni sako, kad nėra, kada, kiti – kad neturi iš ko taupyti, nes viską išleidžia maistui“, - sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Tyrimas atskleidė paradoksalią tendenciją – išlaidas kontroliuoja ne tie, kurių pajamos yra mažiausios, kaip galima būtų manyti, o tie, kurie uždirba daugiau.

 Pernai šalyje mažėjo ir socialinių pašalpų gavėjų, ir pati pašalpa. Palyginti su 2012 metais, pernai socialinių pašalpą gavėjų šalyje sumažėjo vidutiniškai 14,4 proc. per mėnesį, o išlaidos pašalpoms mokėti susitraukė 15,2 proc., rašo savaitraštis "Veidas". Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui Lietuvos savivaldybėse 2013 metais sumažėjo 0,98 proc., rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys.

Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei tik nori, lietuviai gali gydytis Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalyse ir už gydymo išlaidas gauti kompensaciją. Tik derėtų žinoti, kad užsienietiškos ir lietuviškos paslaugos kainų skirtumą teks padengti patiems. „Ligonių kasa Lietuvoje padengia tą gydymo išlaidų dalį, kokia būtų kompensuota Lietuvoje, t. y. lietuvišką kainą.

Kaip bebūtų keista, Lietuvoje Valentino diena svarbesnė vyrams nei moterims: apklausus beveik 50 tūkst. žmonių paaiškėjo, kad vyrai šią dieną jaučiasi vienišesni nei moterys, kurioms antrosios pusės labiausiai trūksta per Kalėdas ir Naujuosius metus. Pusei apklaustųjų Valentino diena asocijuojasi su mylimu žmogumi, ketvirtadaliui – su rinkodarininkų sugalvota švente, o kas dešimtam – su vienatve.

Kompanija „Ernst & Young Baltic“ yra paskaičiavusi, kokią pridėtinę vertę sukuria lietuviškos oro kompanijos. Remiantis šiais skaičiavimais, „Air Lituanica“ keleiviai, atvykę į Vilnių, jau išleido daugiau kaip 15,5 mln. Lt. „Ernst & Young Baltic“ atlikti tyrimai rodo, kad oro bendrovės 1 keleivio aptarnavimui vidutiniškai patiria apie 631 Lt sąnaudų, iš kurių 46 proc. tenka paslaugų teikėjams Lietuvoje. Vienos kelionės metu atvykęs užsienietis Lietuvoje vidutiniškai išleidžia 1 242 Lt.

Internetas, pigūs lėktuvo bilietai, specialūs pasiūlymai jaunimui – visa tai padaro pasaulio pažinimą paprastesnį, skatina jaunus žmones keliauti. Tačiau kelionės tai taip pat ir prabanga. Turi investuoti ne tik savo pinigus, kurių labai didelio pertekliaus dažniausiai neturi, bet ir laiką.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2013 metų nacionalinio biudžeto planas įvykdytas ir viršytas. Jį sudarantys valstybės biudžetas pajamų gavo 282 mln. litų daugiau nei planuota, savivaldybių - 133 mln. litų daugiau. Daugiausiai virš plano gauta pelno mokesčio, didžiausias trūkumas - pridėtinės vertės mokesčio pajamų. Viršplaninės pajamos pirmiausiai skirtos biudžeto deficitui finansuoti. Į nacionalinį biudžetą pernai planuota gauti 21,390 mlrd.