Giedrė Sankauskaitė
Prieš metus laisvai tarpvalstybines sienas kertantys šernai į Lietuvą atnešė afrikinį kiaulių marą. Šiandien tokių užsikrėtusių „imigrantų“ padarinius, deja, jau matome. Vis labiau kylant visuotiniam ažiotažui dėl galimų afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinių, plačiau panagrinėjus susidariusią situaciją tampa aišku – AKM tik apnuogino Lietuvos kiaulininkystėje veikiančių verslininkų problemas.
Ekstremalioji situacija dėl AKM jau galioja Ignalinos, Trakų, Varėnos, Lazdijų, Šalčininkų, Alytaus ir Druskininkų savivaldybėse. Nuolat atliekami tyrimai nulems, ar ši zona bus plečiama.
Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai jau praėjusią savaitę sutarė įkurti bendrą darbo grupę, kuri teiks pasiūlymus Europos Komisijai, kaip kovoti su AKM. Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius spaudos konferencijoje sakė, kad jau vien nuo 2013 metų Lietuva išleido 7–8 mln. litų tyrimams.
„Mes apsaugojome visą Europos Sąjungą, todėl mums šiandien turėtų būti padengtos išlaidos tyrimams, dezinfekcijai ir iš esmės visoms kitoms priemonėms“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis. Kol kas neaišku, kiek Europos Komisija finansuos dėl AKM patiriamas išlaidas, tačiau akivaizdu, kad jų apstu jau dabar.
Sunku apsidrausti
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ bandydamas apibrėžti, kokių nuostolių patirs Lietuvos kiaulių augintojai, teigė, kad kol kas dar anksti bandyti prognozuoti.
„Dar neaišku, kaip sureaguos pirkėjai, ar pavyks sustabdyti marą ir pan.“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo A. Baravykas.
Vis dėlto LKAA direktorius išskyrė kitas problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria verslininkai, auginantys kiaules.
„Ūkininkams reikia kaip nors apsidrausti nuo AKM, – tvirtino A. Baravykas. – Daug kam tie draudimai baigiasi, nes jie paprastai galioja vienerius metus.“ Pasak jo, draudimo bendrovės susidariusią situaciją vertina itin atsargiai, todėl atsisako drausti nuo šios kiaulėms mirtinai pavojingos ligos.
Paklaustas, ar lietuviška kiauliena nepraras konkurencingumo užsienio rinkose, A. Baravykas teigė, kad tikrai yra tikimybė, jog kai kurios šalys į dabartinę situaciją gali sureaguoti labai jautriai.
„Vis dėlto manyčiau, kad kilusiam ažiotažui dėl AKM nuslopus situacija pradės taisytis ir rimtesnių padarinių nebus sukelta“, – svarstė A. Baravykas.
Kiauliena pigo
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar dėl AKM su sunkumais susiduria ir mėsos perdirbėjai.
„Naudojame tą žaliavą, kuri pagal kokybę atitinka technloginius reikalavimus, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius. – Pavyzdžiui, perkame 50 proc. lietuviškos ir 50 proc. užsienyje augintų kiaulių mėsos.“ Pasak jo, užsienietiška kiauliena iki šiol buvo pigesnė negu lietuviška. Tačiau, pabrėžtina, iki to laiko, kai Rusija užvėrė sienas lietuviškai kiaulienai.
„Tai, kad anksčiau lietuviška kiauliena važiuodavo į Rusiją, lemdavo, jog supirkimo kainos buvo aukštesnės už vidutines ES“, – aiškino E. Mackevičius. Pasak jo, kai užsidarė Rusijos sienos, lietuviškos kiaulienos supirkimo kainos pasidarė tolygios ES.
„Bet dėl savireguliacijos kaina nekrenta žemiau ES vidurkio“, – pabrežė LMPA direktorius. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ E. Mackevičius pasakojo, kad kiaulienos kaina nekyla ir dėl susidariusio jos pertekliaus visoje ES.
„Taip yra jau nuo tada, kai Rusija nusprendė nebeįsileisti ES kiaulienos, – kalbėjo LMPA direktorius. – Todėl jeigu dėl AKM blogiausiu atveju būtų išskerstos visos kiaulės, jos būtų kompensuojamos iš kitų šaltinių – užsienio valstybių.“
Kaina svarbiau už viską
Taigi, dėl kintančių kiaulienos kainų vartotojams jaudintis nereikėtų, tačiau dėl AKM nulemtos situacijos, kai skerdžiamos tiek pavienių ūkininkų, tiek verslininkų auginamos kiaulės, lentynose gali smarkiai sumažėti lietuviškos kiaulienos produktų.
„Žmonės lyg ir vertina lietuvišką produkciją bei jos pageidauja, tačiau jeigu ji kainuoja 10 centų brangiau už lenkišką, jie renkasi lenkišką“, – pripažįsta E. Mackevičius. Pasak jo, taip yra ir dėl kilusio AKM, tačiau dėl tokios vartotojų elgsenos neturėtų kilti didelių problemų.
Šiuo metu paplitęs AKM kaip ir neturėtų sukelti sąmyšio tarp pirkėjų, tačiau paanalizavus išsamiau tikrai galima susirūpinti Lietuvos kiaulininkystės likimu.
„Kai žmonėms liepia išskersti kiaules, retas kuris vėliau norės vėl pradėti verstis kiaulininkyste“, – įsitikinęs LMPA direktorius. Pasak jo, Lietuvoje situacija yra bloga, nes patys žmonės labai priešinasi kiaulių auginimui. „Tai smirda, tai vėl kas nors“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė E. Mackevičius. Pasak jo, būtent toks požiūris yra labai netoliaregiškas, nes iš lietuviškos kiaulienos galima sukurti aukštos kokybės produktą.
„Jeigu lietuviai sutiktų mokėti daugiau už lietuvišką kiaulieną, galėtume ir vidaus rinkoje kiaulieną sunaudoti“, – įsitikinęs LMPA direktorius.
Nuostolius jau skaičiuoja
Vis dėlto AKM pavienėms įmonėms jau atneša ir skaitine išraiška nusakomų nuostolių. Štai, pavyzdžiui, visai neseniai didžiausiame Lietuvos kiaulių komplekse „Idavang“ buvo aptiktas AKM. Ignalinos rajone buvusios visos 19 tūkst. kiaulių išnaikintos.
„Įmonės nuostoliai dar nustatomi, tačiau jau dabar aišku, kad jie sieks ne mažiau kaip 10 mln. litų“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius. Pasak jo, dabar svarbiausia lokalizuoti ligos židinį, kad užkratas neplistų toliau.
LKAA vicepirmininkas, ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sunku nustatyti nuostolius, nes jie – „labiau jau fermos įvertinimas“.
„Didžiausias nuostolis gali būti rinkų praradimai“, – teigė jis. E. Adomavičius pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia yra išsiaiškinti priežastį, kur buvo suklysta, ir ką daryti tiems verslininkams, kurie dar turi sveikus gyvulius.
„Lietuviška skerdiena buvo paklausi ir turėjo gerą vardą, tačiau neaišku, koks jis bus po visų šitų ligų“, – svarstė E. Adomavičius.
