Vismantas Žuklevičius
Kuo daugiau pajamų šeima išleidžia maistui, tuo ji neturtingesnė, ir, atvirkščiai, kuo daugiau savo pajamų namų ūkis gali skirti ne maistui (sveikatai, švietimui ir kultūrai), tuo jis turtingesnis. Bankininkų neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Vilniuje kas mėnesį keturių asmenų šeima būtiniausioms reikmėms, tarp jų yra maistui, būsto išlaikymui ir transportui, atiduoda apie 44 proc. savo pajamų, Talino gyventojai – vos 29 proc., o daugiausia Rygos – 47 proc. Nors Lietuvoje maisto prekių krepšelis „pareikalauja“ mažiausiai išlaidų, visgi po visų būtinųjų išlaidų lietuviams lieka mažiausiai pinigų.
Pigiausias maistas
Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad per antrus metus rengtą tyrimą paaiškėjo, jog didžiausiomis pajamomis Baltijos šalyse galintys pasigirti estai būtiniausioms reikmėms išleidžia vos daugiau nei ženkliai skurdesnius atlyginimus gaunantys Lietuvos gyventojai.
Maisto krepšelis, kurio kaina buvo skaičiuojama atliekant tyrimą, pasak O.Bložienės, buvo sudarytas pagal dietologų rekomendacijas, o visi produktai suskirstyti į 7 grupes: 1) duona ir kiti grūdiniai produktai, 2) pienas ir jo gaminiai, 3) daržovės, 4) vaisiai, 5) mėsa, žuvis, pupelės ir riešutai (baltyminiai produktai), 6) riebalai, 7) kiti produktai. Tyrimo metu buvo stebimos kainos didžiuosiuose prekybos centruose, todėl jo rezultatai neapima tų maisto produktų, kuriuos gyventojai įsigijo kitose parduotuvėse, turguose ar užsiaugino ir pasigamino patys.
Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis 4 asmenų šeimai (2 suaugę ir 2 vaikai, kurių vienas – paauglys, o kitas – mažametis) Latvijoje kainuoja beveik 15 proc. daugiau nei Lietuvoje ir 4,4 proc. daugiau nei Estijoje. Palyginti su praėjusiais metais, maisto produktai Lietuvoje pabrango mažiausiai Baltijos šalyse – 3,2 proc. Tačiau ir kitose Baltijos sesėse, net ir eurą šiemet įsivedusioje Latvijoje, maisto produktai brango nedaug – vos iki 4 proc., todėl, pasak O.Bložienės, galime drąsiai sakyti, kad euro įvedimas Latvijoje įtakos maisto produktų kainų augimui didelės įtakos neturėjo.
Lietuvoje pigiausiai galima įsigyti juodos duonos, pieno ir jo gaminių (išskyrus grietinę), bananų ir kiaulienos, Estijoje – baltos duonos, grietinės, įvairių daržovių, vištienos ir cukraus, o Latvijoje galima rasti vos du produktus, kurių kainos tarp Baltijos šalių yra žemiausios – tai apelsinai ir kiaušiniai.
Gaminys / šalis Estija Latvija Lietuva Juoda duona 5,7* 5,42 5,28** Balta duona 4,52** 5,35 6,59* Pienas 1,97 2,66* 1,86** Jogurtas 9,43* 8,87 8,84** Grietinė 7,87** 9,94* 7,98 Varškė 13,74* 13,6 12,67** Bulvės 0,97** 1,45* 1,31 Kopūstai 1** 1,42* 1,17 Morkos 1,21** 1,86* 1,28 Obuoliai 1,93** 2,11 2,31* Bananai 4,83* 4,76 4,52** Apelsinai 4,21 3,73** 4,39* Kiaušiniai 3,94* 3,49** 3,73 Kiauliena 22,65* 19,65 16,68** Vištiena 8,39** 9,67* 8,63 Sviestas 23,72 25,62* 23,58** Cukrus 2,9** 4,04* 3,07 Iš viso 118,98 123,64* 113,89**
Šaltinis – „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas 00* – brangiausia prekė; 00** – pigiausia prekė.
Maisto krepšelis pigiausias Lietuvoje – per mėnesį rekomenduojamas maisto krepšelis vieno asmens lietuvio namų ūkiui vidutiniškai kainuoja 279,88 Lt, esto – 308,06 Lt, o brangiausiai už maistą moka statistinis latvis – 321,66 Lt. Minėtai keturių asmenų šeimai toks maisto krepšelis Lietuvoje kainuoja 996,37 Lt, Estijoje – 1 096, 75 Lt, o Latvijoje – 1 145,09 Lt.
Lepina nuolaidomis
Per metus, pasak O.Bložienės, daugiausia maisto produktai pabrango Latvijoje, tačiau kaimynus prekybininkai labiausiai lepina nuolaidomis. Latviai beveik pusę visų prekių įsigyja su nuolaida, o štai lietuvio pirkinių krepšelyje tokių prekių yra apie 38 proc., estų – 33 proc.
Lietuvio prekių, kurių daugiau nei 50 proc. įsigyjama su nuolaida, krepšelyje vyrauja aliejus, kava, šokolado gaminiai, buitiniai valikliai ir vermutas. Kaimynai latviai, kaip ir lietuviai, taip pat labiausiai laukia, kada bus nukainota kava ir buitiniai valikliai. Latviai, be kita ko, su nuolaida pamėgo įsigyti popierinius rankšluosčius, servetėles, sviestą, margariną ir viskį.
Šiauriausiai gyvenantys estai alkoholį vartoja saikingiau – jo nėra tarp dažniausiai perkamų prekių su nuolaida. O kava šioje šalyje taip pat labai vertinama, mat jos nuperkama daugiausia. Į pirkinių krepšelį estai drąsiai deda ir nukainotą marinuotą mėsą, buitinius valiklius, servetėles bei girą.
O.Bložienės teigimu, visose trijose šalyse gyventojai siekia sutaupyti maisto produktų sąskaita. Pavyzdžiui, Lietuvoje 16 proc. gyventojų renkasi apsipirkimo vietą pagal nuolaidas, 30 proc. vilniečių yra pasirinkę parduotuvę, tačiau ir joje dažniausiai perka produktus su nuolaida.
Nuomotis – brangiausia
Eurostato duomenimis, didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų gyvena jiems arba jų šeimos nariams priklausančiame būste: 64 proc. – Estijoje, 72 proc. – Latvijoje ir net 85 proc. – Lietuvoje. Išlaidos nuosavam būstui yra kur kas mažesnės nei nuomojamam ar įsigytam su paskola. Keturių asmenų šeimos, gyvenančios 70 kv. m bute senos statybos name, išlaidos būstui išlaikyti per mėnesį Vilniuje – vidutiniškai 572 Lt, Rygoje – 604 Lt, o Taline – 695 Lt.
Būstui išlaikyti daugiausia Baltijos šalių sostinėse išleidžia gyvenantieji nuomojamame būste (žr. lentelę). „Ekonomiškai naudingesnis pasirinkimas už nuomą šiuo metu – būsto pirkimas pasirašant būsto paskolos sutartį. Net ir kiekvieną mėnesį mokant kredito įmoką, išlaidos nuosavam būstui Vilniuje ir Rygoje šių metų pradžioje būtų beveik trečdaliu, Taline, kur nekilnojamojo turto kainos didžiausios Baltijos šalyse, 7–8 proc. mažesnės nei nuomojamam“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Swedbank“ finansų ekspertė.
Pasak O.Bložienės, nors būstą įsigyti su paskola šiuo metu būtų pigiau nei nuomotis, pagrindinė kliūtis jam įsigyti daugeliui gyventojų yra pradinis įnašas, kuris, perkant būstą senos statybos name, gali būti iki 25 proc. visos sumos. „Pavyzdžiui, Vilniuje, norint įsigyti 45 kv. m senos statybos būstą, reikia sukaupti per 32 tūkst. Lt, 70 kv. m būsto pradinis įnašas šokteli iki 50,3 tūkst. Lt. Sutaupyti tokias sumas daugeliui šeimų yra nelengva, ypač, jei tuo pat metu tenka mokėti už nuomą“, − tvirtino O.Bložienė.
Be nuomos ir kredito įmokos, didžiausią dalį būsto išlaikymo išlaidų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje sudaro išlaidos šildymui ir namo priežiūros mokesčiai. Kaistantys radiatoriai neretai „suvalgo“ pusę namų ūkių būstui skiriamų išlaidų, ypač didžiųjų miestų gyventojams.
Estai gali leisti daugiau
Važiavimas viešuoju transportu Baltijos valstybių sostinėse brangiausias Rygoje. Čia 4 asmenų šeimai už mėnesio bilietus tenka pakloti 276 Lt. Vilniuje tokia šeima moka mažiau – 220 Lt. O Talino viešojo transporto paslaugos nieko nekainuoja – nuo 2013 m. sausio visi registruoti Estijos sostinės gyventojai miesto autobusais, troleibusais ir tramvajais gali naudotis nemokamai.
Reziumuodama tyrimo rezultatus, bankininkė teigė, kad Lietuvos namų ūkiams vis dar labai trūksta pinigų švietimui ir kultūrai. Tokio trūkumo nejaučia tik estai. ,,Įvertinus rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kainą, sumokamus komunalinius mokesčius ir išlaidas važiavimui viešuoju transportu, keturių asmenų šeima, turinti nuosavą senos statybos butą, Rygoje šioms reikmėms išleidžia 2 tūkst. 25 Lt, Taline – 1 tūkst. 791 Lt, o Vilniuje – 1 tūkst. 789 Lt“, – „Valstiečių laikraštį“ informavo finansų ekspertė.
Nors maisto ir visas būtinųjų prekių „krepšelis“ Lietuvoje kainuoja pigiausiai, visgi po vizitų maisto prekių parduotuvėse ir sąskaitų už būstą apmokėjimo (nepamirškime dar nemokamo transporto Taline – red. past.) vilniečių keturių asmenų šeimai, kur du suaugę asmenys yra dirbantieji, vidutiniškai lieka 2 tūkst. 413 litų, o tokiai pačiai Taline gyvenančiai šeimai – 4 tūkst. 372 Lt. „Swedbank“ specialistai suskaičiavo, kad anksčiau minėtos Vilniuje gyvenančios šeimos vidutinės pajamos yra 4 tūkst. 102 Lt, Rygoje – 4 tūkst. 306 Lt, o Taline – net 6 tūkst. 163 Lt.
Pasak O.Bložienės, estai kitoms reikmėms gali išleisti gerokai daugiau pinigų nei latviai ar lietuviai. ,,Estijos sostinės gyventojai turi galimybę didesnę biudžeto dalį skirti aprangai, būsto įrangai, sveikatos priežiūrai, edukacijai, laisvalaikiui ir kelionėms“, – konstatavo Asmeninių finansų instituto vadovė.