Atsižvelgiant į prognozes, šešėlinėje ekonomikoje šiemet suksis kas ketvirtas litas, tai yra 25 procentai visos Lietuvos ekonomikos. Daug tai ar mažai – spręskite patys. Ir nors lauke šiomis dienomis vasariški karščiai ir tikrai norėtųsi ilgiau pabūti pavėsyje, manau, visiems būtų daug geriau ir patogiau, jei piniginiuose reikaluose to pavėsio (arba šešėlio) nereikėtų ieškoti.
Visuomet reikia nuo ko nors pradėti ir geriausias pradžios atskaitos taškas šiandien galėtų būti Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šį mokestį bene labiausiai pajunta nedideles pajamas gaunantys šalies gyventojai, „aukštas“ PVM skatina vengti mokesčių ir taip didina šešėlinę ekonomiką.
Pačios krizės įkarštyje buvo priimtas nelengvas sprendimas didinti PVM. Bet rimčiausias sunkmečio etapas praėjo, Lietuvos ekonomika jau penktus metus iš eilės auga (ir kone rekordiniais tempais), todėl atėjo laikas peržiūrėti PVM dydį, kuris šiandien siekia 21 procentą. Metas daryti konkrečius žingsnius ir artėti prie „ikikrizinio“ PVM lygio – 18 procentų.
Sumažinto PVM naudą iškart pajustų verslas ir gyventojai. Verslui tai suteiktų paskatų papildomoms investicijoms, atlyginimų kėlimui. Savo ruožtu gyventojams tai reikštų mažesnes išlaidas ir galimybę nusipirkti daugiau prekių už tą pačią kainą.
2013 metų skaičiavimais, sumažinus PVM nuo 21 iki 18 proc. šalies biudžeto pajamos galimai sumažėtų apie 1,3 milijardo litų. Bet realus pajamų į valstybės taupyklę sumažėjimas būtų kur kas menkesnis – siektų iki 390 mln. Lt. Todėl, kad išaugtų vartojimas, didėtų įmonių pelnas. Tai reiškia papildomas įplaukas į biudžetą.
Latvija, sumažindama PVM dydį 2012 metais, savo pavyzdžiu jau įrodė, kad tai teigiamas impulsas visai šalies ekonomikai.
PVM sugrąžinimas į prieškrizinį lygį padidintų ir Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms. Jau dabar pasaulinis „Doing Bussiness“ reitingas rodo, kad pagal verslo sąlygas esame 17 vietoje pasaulyje. Kodėl turėtume sustoti, jei yra puiki proga įsiveržti tarp lyderių?
Todėl aš niekada nepritarsiu valdančiųjų Vyriausybės siūlymams didinti esamus mokesčius ar įvesti naujų – pavyzdžiui, apmokestinti automobilius, nekilnojamąjį turtą ir t.t. Turėtume orientuotis ne į tai, kaip surinktus mokesčius „sėkmingai“ perdalinti, bet, ypač euro įvedimo kontekste – kaip žmonėms palengvinti mokestinę naštą.
Mažinti vartojimo mokesčius yra tinkamas kelias. Siųskime verslui ir gyventojams teigiamą žinią. Net neabejoju, kad už tai būtų atlyginta su kaupu.
Gintaras Steponavičius, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, Seimo narys
