Pasaulio ekonomika
„PwC“ 2014m. atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa parodė, kad šalies verslo lyderiai trykšta optimizmu – net 79 proc. jų tiki, kad pasaulio ekonomikos būklė per ateinančius 12 mėnesių pagerės. Optimistiškai nusiteikusių vadovų šiais metais yra gerokai daugiau nei praeitais metais, kuomet ekonomikos būklės gerėjimu buvo įsitikinę tik 19 proc. apklaustųjų, 0 72 proc. manė, kad pasaulio ekonomikos padėtis ateityje išliks nepakitusi.
Pasaulio įmonių vadovų apklausos rezultatai taip pat optimistiniai, nors ne tiek stipriai kaip Lietuvoje. Iš 1344 apklaustųjų įmonių vadovų įvairiose pasaulio šalyse 44 proc. yra įsitikinę, kad pasaulio ekonomikos padėtis per ateinančius 12 mėnesių gerės, t. y. daugiau nei dukart daugiau lyginant su ankstesniais metais (18 proc.).
Lietuvos įmonių vadovų tikėjimas pasaulio ekonomikos būklės gerėjimu daugiau nei tris kartus viršija Vidurio ir Rytų Europos regiono vidurkį: čia tik 26 proc. įmonių vadovų yra įsitikinę, kad pasaulio ekonomikos padėtis gerės. Tuo tarpu Vakarų Europoje taip teigia 50 proc. įmonių vadovų, Šiaurės Amerikoje – 41 proc. , o Vidurio Rytuose – 49 proc.
Įmonių pajamų augimas
Kalbėdami apie savo įmonių perspektyvas, įmonių vadovai Lietuvoje nusiteikę labai panašiai kaip ir kitose pasaulio šalyse. Savo įmonių pajamų augimu per ateinančius 12 mėnesių „visiškai įsitikinusių“ yra 38 proc. įmonių vadovų Lietuvoje ir 39 proc. visame pasaulyje. Skirtinguose regionuose taip manančiųjų skaičiai panašūs: 33 proc. – Šiaurės Amerikoje, 30 proc. – Vakarų Europoje, 37 proc.– Vidurio ir Rytų Europos regione. Labiausiai savo įmonių pajamų augimo perspektyvomis tiki vadovai Vidurio Rytuose – net 69 proc. yra „visiškai įsitikinę“, kad jų įmonių pajamos trumpuoju laikotarpiu augs.
Didžiausios grėsmės verslui
Nors vadovų optimizmas dėl ekonomikos būklės didėja, grėsmės jų verslui lieka tos pačios. Kaip ir praeitais metais, vadovų manymu, didžiausią grėsmę jų verslui kelia vyriausybės veiksmai ar jų nebuvimas, nors taip manančių vadovų dalis nuo praeitų metų šiek tiek sumažėjo. Atitinkamai 85 ir 80 proc. Lietuvos įmonių vadovų mano, kad didėjanti mokesčių našta ir per didelis reguliavimas kelia didžiausią grėsmę jų verslui (2013 m. taip maniusių buvo atitinkamai 98 ir 88 proc.). Kristina Kriščiūnaitė, „PwC“ vadovaujančioji partnerė, komentuoja: „Pernai pagrindinė nerimo priežastis buvo susijusi su Vyriausybės pasikeitimu. Šiemet įmonių vadovai tiksliau žino, ko tikėtis, tačiau dar nebaigta mokesčių reforma ir didėjantis reguliavimas kelia susirūpinimą.“
Taip pat didelį susirūpinimą įmonių vadovams keliančios grėsmės yra šios: nauji rinkos dalyviai (78 proc. apklaustųjų Lietuvos įmonių vadovų nurodė, kad tai yra svarbu), nepakankama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla (85 proc.), didėjančios darbo jėgos sąnaudos augančiose rinkose (72 proc.), kyšininkavimas ir korupcija (72 proc.).
Šiek tiek mažiau pasaulio įmonių vadovus neramina užsitęsęs lėtas išsivysčiusių rinkų augimas bei greitai augančių rinkų augimo sulėtėjimas. Pasaulio įmonių vadovams šios dvi grėsmės beveik vienodai svarbios (atitinkamai 71 ir 65 proc.). Lietuvoje greitai augančių rinkų augimo sulėtėjimas kelia mažiau nerimo – tai svarbu tik 48 proc. įmonių vadovų. Tuo tarpu išsivysčiusių šalių ekonomikų augimo sulėtėjimas kelia nerimą 63 proc. įmonių vadovų, nes būtent šios valstybės yra pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos. Kaip parodė apklausa, beveik trečdalis vadovų planuoja verslo plėtrą tose šalyse, kuriose jau veikia jų įmonės, ir tik 9 proc. ketina ieškoti naujų geografinių rinkų.
Pasitinkant rytdienos iššūkius
Paklausti, kas, jų nuomone, labiausiai paskatins jų įmonių augimą per ateinančius 12 mėnesių, 43 proc. Lietuvos įmonių vadovų nurodė naujų produktų ir paslaugų vystymą, tuo tarpu ankstesniais metais taip maniusių buvo 53 proc. Pasaulyje taip mano 35 proc. įmonių vadovų lyginant su 25 proc. ankstesniais metais.
Vadovai visame pasaulyje ir toliau siekia gerinti veiklos efektyvumą mažindami sąnaudas. Sąnaudų mažinimo iniciatyvas per ateinančius 12 mėnesių ketina inicijuoti 64 proc. įmonių vadovų pasaulyje, t. y. šiek tiek mažiau nei pernai (70 proc.). Įdomu tai, kad Lietuvos įmonių vadovai nebepasikliauja vien tik sąnaudų mažinimu, nes dalis tų, kurie ketina inicijuoti tokias iniciatyvas, sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 80 proc. praeitais metais iki 37 proc. šiais metais. K.Kriščiūnaitė teigia: „Tai rodo, kad verslas jau adaptavosi veikti pasikeitusiomis rinkos sąlygomis ir grįžta prie savo įprasto režimo, kuomet rūpinamasi plėtra ir investicijomis, o ne išgyvenimu.“
Pasaulio ir Lietuvos įmonių vadovų ketinimai dėl įmonių darbuotojų skaičiaus šiek tiek skiriasi. Pasaulio įmonių vadovai nusiteikę pozityviau – čia ketinančiųjų didinti darbuotojų skaičių padaugėjo iki 50 proc. lyginant su 45 proc. ankstesniais metais. Lietuvoje įmonių vadovų, ketinančių didinti darbuotojų skaičių, sumažėjo nuo 65 proc. iki 52 proc.
Stabilizuojantis pasaulio ekonomikos būklei, Lietuvos įmonių vadovai nurodė tris pagrindines pasaulines tendencijas, kurios, jų nuomone, labiausiai pakeis jų verslą per ateinančius 5 metus – tai technologinė pažanga (84 proc.), pasaulinės ekonominės galios persiskirstymas (83 proc.), demografiniai pokyčiai (78 proc.).
Siekdami įveikti šių tendencijų sukuriamus iššūkius verslui, įmonių vadovai pripažįsta poreikį keistis ir inicijuoja pokyčius įvairiose verslo srityse. Apklausa atskleidė, kad 93 proc. pasaulio ir Lietuvos įmonių vadovų įgyvendina talentingų darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo strategijos pokyčius. Atitinkamai 91 proc. pasaulio ir 93 proc. Lietuvos įmonių vadovų įgyvendina klientų paieškos ir išlaikymo strategijos pokyčius, 89 ir 96 proc. – organizacinės struktūros pokyčius, o 88 proc. ir 98 proc. – duomenų naudojimo, valdymo bei duomenų analizės pokyčius.
Bendradarbiavimas su valdžios institucijomis
Įmonių vadovai išvardijo tikslus, kuriuos, jų manymu, vyriausybė turėtų laikyti prioritetiniais. Finansinio sektoriaus stabilumo ir kapitalo prieinamumo užtikrinimą nurodė 65 proc. apklaustųjų įmonių vadovų Lietuvoje, konkurencingesnės ir efektyvesnės mokesčių sistemos sukūrimą tarptautiniu mastu – 65 proc., kvalifikuotos darbo jėgos parengimą – 67 proc., augimą skatinančios inovacijų ekosistemos sukūrimą – 48 proc.
Iš viso 40 proc. apklaustųjų mano, kad vyriausybė veiksmingai užtikrina finansinio sektoriaus stabilumą. Įmonių vadovai teigia, kad vyriausybė veiksmingai gerina šalies infrastruktūrą, nors tik 24 proc. mano, kad tai turėtų būti vyriausybės prioritetinis tikslas. Tačiau tik mažiau nei dešimtadalis mano, kad vyriausybė veiksmingai kuria konkurencingesnę mokesčių sistemą ar rengia kvalifikuotą darbo jėgą, o tik 11 proc. teigia, kad vyriausybė veiksmingai kuria inovacijų ekosistemą.
„Įmonių vadovai vėl pradeda įgauti pasitikėjimo. Jie sėkmingai vadovavo savo įmonėms per recesiją ir dabar labiau tiki savo gebėjimais padidinti įmonių pajamas. Be abejo, vadovai supranta, kad norint išlaikyti tvarų augimą, jiems prireiks nemažai pastangų ir naujų įgūdžių, sprendžiant problemas, kylančias dėl išsivysčiusių šalių ekonomikos lėtėjimo, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ar besikeičiančios mokestinės aplinkos“ - svarsto K.Kriščiūnaitė.
