Vismantas Žuklevičius
Lietuvos gyventojų pajamų statistika rodo, kad sunkmetis pamažu tolsta: paskutinį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 5 proc., gerėjo gyventojų lūkesčiai dėl finansinės ateities. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors gyventojai šiek tiek atlaisvino diržus, t. y. taip nebetaupo ir skolinasi drąsiau, išlaidauti kasdienėms reikmėms jie neskuba.
Indėlių saulėlydis
Šeimos finansų ekspertės teigimu, nors bendras indėlių portfelis paskutinį 2013 m. ketvirtį padidėjo beveik 1,6 mlrd. litų, matyti, kad finansinis gyventojų turtas per visus metus nedidėja taip sparčiai, kaip ankstesniais metais. „Terminuotieji indėliai ir toliau lieka nepopuliarūs dėl itin mažų palūkanų – jų per tris pastaruosius mėnesius pernai sumažėjo 70 mln., o per 2013 m. – 785 mln. litų. Didžiausia turto dalis, kaip ir anksčiau, tiesiog guli sąskaitose bankuose, už ją nemokamos jokios palūkanos“, – sakė J.Varanauskienė. Pašnekovės teigimu, artimiausiu metu palūkanos nedidės. „Palūkanos bus žemos, o vertybinių popierių rinkos nebus stabilios, todėl pernai metų pabaigos tendencijos turėtų tęstis ir šiais metais“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė šeimos finansų ekspertė.
Statistika „gražėja“
Šeimos finansų ekspertės teigimu, džiugina tai, kad Lietuvos namų ūkių finansų statistika nuteikia optimistiškai. „Atsižvelgus į infliaciją (per ketvirtą ketvirtį – 0,2 proc., per metus – 0,4 proc.), galima sakyti, kad realios namų ūkių pajamos didėja“, – konstatavo J.Varanauskienė.
Ekspertės žodžius patvirtina ir Statistikos departamento duomenys. Vidutinis atlyginimas 2012 m. ketvirtą ketvirtį buvo 1 tūkst. 730 litų, 2013 m. trečią ketvirtį – 1 tūkst. 784 litai, o praėjusių metų 4 ketvirtį jau buvo 1 tūkst. 809 litai. Tačiau iki 2008 m. rezultato, kai vidutinis atlyginimas buvo pasiekęs aukštumas, dar trūksta apie 200 litų.
Pensininkų pajamos taip pat augo, tačiau daug kukliau: vidutinė pensija 2012 m. pabaigoje buvo 816 litų, praėjusių metų viduryje – 823 litai, 2013 m. pabaigoje – 826 litai, o šių metų pradžioje – 828 Lt. Lietuvos pensininkai greičiausiai žagtelėtų sužinoję, kokią pensiją gauna krizės iškamuotos Graikijos senjorai. Graikijos darbo ministerijos duomenimis, vidutinė pensijos išmoka šių metų pradžioje buvo 941 euras, o tai yra net 3 tūkst. 252 litai.
Turbūt dėl skurdžių pajamų ši gyventojų grupė vis dar nemato sunkmečio pabaigos, o jaunimas į ateitį žvelgia optimistiškiau. SEB banko parengto „Namų ūkio finansinio turto barometro“ duomenimis, dauguma 16–29 metų jaunimo teigė, kad finansinė situacija per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo. Vidutinio (30–49 m.) amžiaus namų ūkiai finansinės padėties gerėjimą mato ateityje. O 50-mečiai ir vyresni šalies gyventojai šiuo klausimu buvo daug pesimistiškesni.
Sunkmečio šleifas
SEB banko ekspertės teigimu, palyginus namų ūkių elgesį iki visą pasaulį ištikusios ekonominės krizės ir dabar, galima teigti, kad Lietuvos gyventojai vis dar nepasiduoda pagundai išlaidauti, nors bendros pajamos po truputį auga. Išlaidavimu J.Varanauskienė pavadino santaupų leidimą namų ūkio reikmėms. Pasak jos, turėtų būti įprasta, kad, didėjant pajamoms ir gerėjant lūkesčiams, labiau norėtųsi sukauptas lėšas leisti įvairioms vartojimo reikmėms, tačiau išlaidauti Lietuvos gyventojai vis dėlto nesiryžta. „Matyt, užsitęsęs ekonominis sunkmetis neleidžia taip greitai pamiršti išmoktų pamokų“, – konstatavo J.Varanauskienė.
Nors lietuviai atsargūs, pasak ekspertės, jų taupymo elgsena šiek tiek kinta: terminuotųjų indėlių nuosekliai mažėja, daugėja lėšų banko sąskaitose, palyginti su pernai metais, daugiau sumokėta gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo įmokų, daugiau pinigų skirta investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Lietuvių baimę išlaidauti banko analitikai supranta. Pasak jų, gilesnis ir ilgiau negu vienus metus trunkantis sunkmetis greitai nepasimiršta. Tyrimai rodo, kad namų ūkio „šykštumas“ neišblėsta ir ekonomikai atsigaunant po krizės, ypač jei recesija būna gili ir ilga. „Pastebėta tai, kad pasibaigus sunkmečiui net tie namų ūkiai, kurie gali rinktis, ar laisvai leisti santaupas, ar ne, išlieka taupūs“, – aiškino šeimos finansų ekspertė.
Ekonomistų stebėjimai rodo, kad pradėjus taisytis ekonominei padėčiai, namų ūkiai pirmiausia įsidrąsina pirkti tai, ką jau būtina keisti, t. y. tai, kas nusidėvėjo ar sugedo. Tik atlikę šiuos „privalomuosius“ darbus, namų ūkiai leidžia sau išpildyti naujus norus.
Būstas prilyginamas auksui
Namų ūkiai Lietuvoje, regis, ir vėl pučia nekilnojamojo turto (NT) „burbulą“, tačiau kiek ilgai jis pūsis, bankininkai nesiima prognozuoti. „Lietuviai, matydami, kad pinigus bankuose dėl mažų palūkanų laikyti neapsimoka, taupymo lakštai taip pat neleidžia „uždirbti“, vis labiau dairosi į NT sektorių, mat šis esą apsaugos nuo infliacijos, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė J.Varanauskienė. – Investuojantieji į NT paprastai šią investiciją prilygina auksui.“
NT, pasak SEB banko ekspertės, tautiečius vis labiau domina dar ir todėl, kad teikia papildomą naudą: jame galima gyventi, jį išnuomoti, be to, nuosavybė didina saugumo ir pasitenkinimo jausmą. „Visgi, kaip rodo moksliniai tyrimai, kai investuojama į tokį turtą todėl, kad nėra daugiau iš ko rinktis, didėja ekonominiais veiksniais nepagrįsto kainų augimo grėsmė“, – naujo NT „burbulo“ formavimosi pradžią pastebėjo J.Varanauskienė. Ekspertės nuogąstavimus patvirtino pirkėjai, norintys įsigyti būstą. „NT „burbulas“ jau noksta“, – tikino pusmetį Vilniuje buto ieškantis Tomas Gulbinas. „Valstiečių laikraščiui“ vyras pasakojo, kad dar šių metų pradžioje 2 kambarių butą sostinės Karoliniškių, Lazdynų ar kituose sovietmečiu statytuose rajonuose buvo galima įsigyti už 130 tūkst. litų, tačiau vos per kelis mėnesius kainos snarkiai išsipūtė.
„Dabar be 160 tūkst. litų senos statybos 2 kambarių buto nenusipirksi. Vos dešimčia tūkstančių litų pigesni 1 kambario butai, – pasakojo T.Gulbinas. – Metų pradžioje buto apžiūrėti ateidavau vienas, o dabar neretai būna surengtas tikras aukcionas – NT brokeriai sukviečia keletą interesantų ir taip dar labiau kelia buto kainą.“ Paklaustas, kodėl Lietuvoje iš letargo staiga pabudo NT rinka, pašnekovas teigė manantis, kad dėl to kaltas būsimas euro atėjimas į Lietuvą. „Girdėjau, kad prieš euro įvedimą kaimynai latviai pernai taip pat pirko daug butų, automobilių, buities ir elektronikos prekių – stengėsi išleisti kuo daugiau latų, kad jų nereikėtų konvertuoti, ir baiminosi kainų augimo įvedus naują valiutą“, – sakė T.Gulbinas.
Su pašnekovo nuomone sutiko ir kalbinti įvairių firmų NT brokeriai. Vieni jų prognozuoja, kad pučiamas NT „burbulas“ sprogs tik įvedus eurą, kiti teigia, kad pirkimo vajus prislops rudenį, o kai kurie yra dar atsargesni – tvirtina, kad lietuviai sukauptas santaupas butams ir namams pirkti išleis jau iki vasaros. „Dabar pats geriausias metas parduoti butą“, – sakė vienos NT bendrovės brokerė Gerda Majauskaitė. Pasak jos, vieni pirkėjai paniškai puola pirkti būstą, nors jis vos ne kasdien brangsta, o štai kiti ramesni – teigia keisią litus į eurus ir lauksią kainų mažėjimo.“
Vartojimą lems ne euras, o pajamos
SEB banko ekspertė nesutinka su kalbomis, kad dėl būsto brangimo kaltas artėjantis euro įvedimas. „Nemanau, kad euro įvedimas – ta priežastis, dėl kurios pučiamos NT kainos, – sakė J.Varanauskienė. – Žmonės šiuo metu investuoja į NT vien todėl, kad nėra daugiau iš ko rinktis. Namų ūkiai nuosavą būstą laiko stabilia ir patikima investicija. Gyventojai prioritetą teikia, jei galimybės leidžia, ilgalaikiam turtui kaupti, kuris, jų įsitikinimu, yra mažiau rizikingas norint išsaugoti jo vertę“, – konstatavo J.Varanauskienė.
Pasak ekspertės, šiemet turėtų sumažėti gyventojų grynaisiais laikomų pinigų kiekis ir didėti kredito įstaigose kaupiamas turtas dėl didesnių pajamų ir dėl laukiamo euro įvedimo. „Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad grynaisiais pinigais laikytos santaupos buvo aktyviai dedamos į finansų institucijų (bankų, kredito unijų) sąskaitas“, – apie finansinį Baltijos šalių gyventojų elgesį pasakojo J.Varanauskienė.
Gerėjant ekonominėms sąlygoms, daugelis gyventojų ir toliau bus racionalūs leisdami pinigus vartojimo reikmėms. Turėtų ir toliau augti susidomėjimas nekilnojamuoju turtu kaip investicija, o tai paveiktų būsto paskolų rinką – naujų būsto paskolų turėtų ir toliau daugėti“, – įžvalgomis dalijosi šeimos finansų ekspertė. Ekonomistų ir bankininkų teigimu, ne euro įvedimas, o pajamų pokyčiai ir lūkesčiai artimiausiu metu lems vartojimo mastą.
