Lina Abromavičienė
Laukiantys euro įvedimo lietuviai suskubo imti paskolas ir pirkti nekilnojamąjį turtą. Daugelis baiminasi, jog pasikeitus valiutai neįstengs nusipirkti buto ar namo. Vieno Lietuvos banko Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sakė, kad vis dėlto baimintis nevertėtų, nes euro įvedimas neiškraipys nekilnojamojo turto rinkos ir vėliau bus tokios pačios įsigijimo sąlygos.
Skubantys investuoti santaupas, pasak O. Bložienės, turėtų žinoti, kad dar prieš įsigyjant būstą būtina išsamiai paskaičiuoti, kokios išlaidos laukia šio proceso metu ir jas įtraukti į pradinio įnašo sumą. Tik tuomet bus galima ramiai švęsti įkurtuves. Nežinantys visų turto įsigijimo subtilybių gali apstulbti sužinoję, kad teks papildomai pakloti kelis tūkstančius litų.
Skuba investuoti santaupas
Registrų centro duomenimis, šių metų sausį–gegužę Lietuvoje parduota 13,9 tūkstančio butų ir 3,2 tūkstančio individualių namų. Tai – atitinkamai 32 ir 21,2 proc. daugiau nei prieš metus. Maždaug trečdalį sandorių finansuoja bankai, didžioji dalis būstų įsigyjama už asmenines lėšas.
„Suintensyvėjusi turto rinka mus paskatino atlikti tyrimus, kiek papildomai išleidžiama nenumatytų pinigų įsigyjant būstą. Žmonės pradėjo traukti savo sutaupytus pinigus norėdami investuoti. Kita dalis žmonių dėl pagerėjusios finansinės situacijos ir lūkesčių esant mažesnėms palūkanoms panoro skolintis ir įsigyti nekilnojamąjį turtą. Sandorių skaičius vis didėja ir jie sudaromi ne tik nuosavomis lėšomis, bet ir skolintais pinigais. Manome, kad nekilnojamojo turto augimą paskatino gerėjanti rinkos ekonomika, didėjantis darbo užmokestis ir žmonių pasitikėjimas. Nors dalis žmonių tiki, kad Lietuvoje įvedus eurą kainos didės, todėl ir perka būstą. Kita priežastis – noras išgryninti turimus pinigus - gyventojai namuose turi beveik apie 8 milijardus litų. Niekam ne paslaptis, kad ne visi pinigai legalūs, todėl dabar įsigyjantys turtą siekia juos ištraukti iš kojinių ir išgryninti“, - „Šiaulių naujienoms“ sakė O. Bložienė.
Papildomi mokesčiai užklumpa netikėtai
Dauguma pirmojo būsto pirkėjų, po ilgų svarstymų pasiryžusių įsigyti nuosavą būstą, įsivaizduoja, kad pakaks sumos, atitinkančios perkamo nekilnojamojo turto kainą, o tuomet jau bus galima pakuoti daiktus ir kraustytis į naujus namus. Deja, jiems tenka nusivilti. Perkant būstą laukia daug papildomų išlaidų, apie kurias patartina pagalvoti iš anksto.
Pasak O. Bložienės, dažnai žmonės neįsivaizduoja ir net nenumano, kiek bus papildomų išlaidų, susijusių su būsto įsigijimu. Kad žmogus būtų užtikrintas savo pajamomis įsigyjant būstą, anot O. Bložienės, jis turėtų numatyti papildomai 10 tūkstančių litų, už kuriuos jis lengvai galės susitvarkyti turto įteisinimo dokumentus, atlikti turto vertinimą, įregistravimo ir kitas procedūras.
„Vienas iš pirmųjų žingsnių - turto vertinimo procedūra. Ji kainuos mažų mažiausia 350 litų. Su banku sudarant paskolos administravimo sutartį taip pat reikia sumokėti atitinkamą mokestį už specialistų ir konsultantų atliekamą darbą. Vėliau tenka keliauti pas pardavėją ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi būti patvirtinta notaro. Kartais notaro paslaugos, priklausomai nuo būsto kainos, gali siekti kiek daugiau nei 2000 litų, o šią pinigų sumą reikia surasti pačiam pirkėjui. Turint rankose turto įsigijimo dokumentus teks keliauti į Registrų centrą įregistruoti nuosavybę savo vardu, ten už paslaugas taip pat teks susimokėti. Dar viena piniginę paploninsianti procedūra – turto įkeitimas: išlaidos už hipotekos lakšto pasirašymą bei sandorio įregistravimą Centrinėje hipotekoje mūsų atveju sieks beveik 800 litų. Įregistravus turto įkeitimo lakštą, kreditorius galės jūsų vardu pervesti paskolos lėšas pardavėjui. Taip gali susidaryti išlaidų suma, siekianti kelis tūkstančius litų“, - aiškino O. Bložienė.
Ji perspėjo, kad pasinaudojus būsto kreditu, joks bankas nesutiks, kad papildomos išlaidos būtų įtrauktos į paskolą, o papildomai imti vartojamąją paskolą ar skolintis iš giminaičių ar kitų fizinių asmenų irgi nėra geras asmeninių finansų valdymo sprendimas.
„Būsto paskola yra pakankamai didelis ir ilgalaikis įsipareigojimas. Tad ką daryti, kad įgyvendinant svajonę asmeniniame ar šeimos biudžete neatsivertų grėsmingo dydžio skylė, kad netektų keletą mėnesių ar net metų veržtis diržus? Šiuo atveju bene geriausias patarimas – taupyti, kaip taupoma pradiniam įnašui“, - patarė O. Bložienė.
Paskolas išduoda eurais
Šiuo metu bankuose yra skatinama imti paskolas eurais, nes imančių litais palūkanos yra kiek didesnės nei eurais.
Nors Lietuvoje euras bus įvestas tik nuo 2015 metų sausio, tačiau, pasak O. Bložienės, paskolos dažniau imamos bendra Europos Sąjungos valiuta, o ne litais. Todėl žmonės, kurie ruošiasi įsigyti turtą, turėtų apsvarstyti ir tai, kad pardavėjas greičiausiai norės gauti pinigus litais, todėl papildomai kainuos ir valiutos konvertavimas.
„Likusius šių metų mėnesius visi dar naudos litus, nes litais mokamas ir darbo užmokestis, kiti planuoja panaudoti litus įsigydami įvairių prekių. Įsigydami paskolą eurais žmonės supranta, kad nėra prasmės imti paskolą litais, nes jau sausio mėnesį reikės pradėti atidavinėti paskolą eurais. Gali būti, kad dėl paskolos konvertavimo atsiras pinigų trūkumas“, - sakė O. Bložienė.
Situacija turėtų stabilizuotis
Nors daugeliui baisu, kad įvedus eurą niekas nebeturės santaupų, tačiau O. Bložienė teigė, kad bankuose indėliai sėkmingai auga, nors keičia savo formą.
„Gyventojų pinigai, kurie šiuo metu kaupiami namuose, atsidurs bankuose. Tada bus žymiai paprasčiau pereiti prie euro ir bus galima išvengti nenumatytų mokesčių, kurie dabar mokami konvertuojant pinigus. Lietuviai linkę perlenkti lazdą – jei kas nors perka būstą, tai ir jam reikia pirkti. Tokio masiško turto įsigijimo nebuvo Latvijoje ir Estijoje įvedant eurą. Manome, kad kitų metų sausį situacija ženkliai pasikeis. Jau dabar pastebime, kad turto įsigijimo tempai ima lėtėti, todėl greičiausiai kitais metais nebus stebima didelių rinkos ekonomikos šuolių“, - sakė O. Bložienė.
Euras neturi pagrindo sparčiam kainų augimui, todėl, anot O. Bložienės, neteisingai gyventojai mano, kad kiek dabar kainuoja būstas litais, vėliau tiek kainuos eurais.
„Manančius, kad galima spekuliuoti dabar būstą įsigyjant ir vėliau įvedus eurą jį vėl parduoti, galime nuvilti, nes dėl euro būsto kaina nekils“, - aiškino O. Bložienė.
