gintaras ronkaitis

Matrica yra sistema, Neo. Ta sistema yra mūsų priešas. Bet kai tu esi viduje, tu apsižvalgai, ką matai? Verslininkai, mokytojai, advokatai, dailidės. Tai žmonių protai, kuriuos mes bandome išsaugoti. Bet kol mes tai darome, šitie žmonės vis dar yra tos sistemos dalis, ir tai daro juos mūsų priešais. Tu turi suprasti, dauguma šitų žmonių nėra pasiruošę būti atjungti. Ir daugelis jų yra taip prisirišę, taip beviltiškai priklausomi nuo sistemos, kad jie kovos norėdami ją apsaugoti.

Tik nuskambėjus gėjų parado eitynėms ir visuomenei ginčijantis, kas yra leistina, o kas ne, yra pats laikas į šį reiškinį pabandyti pažvelgti nešališkai, iš anksto nepriimant kategoriškos pozicijos už ar prieš. Nes pasakius vieną iš tų žodžių, bet kokie samprotavimai tampa gyvenimo būdo propaganda. Vis tik, kokios šio fiziologinio – socialinio reiškinio priežastys ir pasekmės visuomenės gyvenimui? Būkime atviri: mes nežinome, tik spėjame. Mokslas tyli.

Demokratija – pasikartojantis įtarimas, kad daugiau negu pusė žmonių daugiau nei pusę laiko yra teisūs. Elwyn Brooks White, JAV rašytojas Kas slypi už fasado? „Rodos, Sokratas tokį šaunų palyginimą yra pasakęs: įsivaizduokite, kad jūroje siaučia audra, o laivo kapitonas, stosiantis prie šturvalo, renkamas kliaujantis ne jo sugebėjimais, o laivo keleivių balsų dauguma. Argi mes ne taip pat elgiamės? Manau, kad atsiranda iškreiptas demokratijos suvokimas.

„Eurovizijos“ atranka įvyko ir su rezultatais jau spėjome apsiprasti. Tautos ir vertinimo komisijos nuomonės sutapo. Lieka tik palinkėti sėkmės Lietuvai eilinėje taip mūsų sureikšmintoje „Eurovizijoje“. Lyg būtent ten spręstųsi mūsų šalies tarptautinio pripažinimo klausimas. Mažiukų nevisavertiškumo kompleksai. Kurie, norisi tikėti, pamažu išsisemia, nyksta. Kaip be pėdsako išnyko „drąsios Lietuvos“ arba „regiono centro“ elito grupinis sapnavimas.

Šalies vadovo rinkimų kampanijos metu, rašydamas apie tuometinę kandidatę į Prezidentus Dalią Grybauskaitę kėliau klausimą – kas ji, kokioms vertybėms, kokiai pasaulėžiūrai ji atstovauja. Gal bus tik anksčiau suformuotos sistemos dalimi, o gal vykdys savarankišką politiką bei inicijuos esmines permainas, pateisindama žmonių lūkesčius? Pirmieji darbai valstybės vadovės poste rodo, kad Prezidentė siekia tapti stipria ir nepriklausoma valstybės vadove.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės skambutis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui Lietuvoje susilaukė didesnio rezonanso, negu Rusijoje. Savaime tai nei kiek nekeista. Stipriai įtariu, kad šis ir panašūs skambučiai bei draugiškumo manifestacijos Rusijos vadovams reikalingi gal tik kiek daugiau, nei šuniui penkta koja.

Portalo „Balsas.lt“ „vanagų“ klube svečiavosi politologas Vladimiras Laučius ir Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius. Kartu su jais portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas ir autoriai Gintaras Ronkaitis bei Imantas Melianas kalbėjosi apie premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtas posovietinės epochos pakasynas. Pokalbį moderavo portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas. Pokalbio temą padiktavo šalies ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

„Balsas.lt“ studijoje susirinkę šio naujienų portalo apžvalgininkai Tomas Čyvas, Imantas Melianas, Gintaras Ronkaitis bei portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas diskutavo apie nūdienos politines aktualijas. Gegužės viduryje įvykę prezidento rinkimai jau apaugo tam tikra politine mitologija. Yra manančių, kad išrinktoji prezidentė yra „antisisteminė“ kandidatė, tačiau vargu ar Lietuvoje atsirastų daug sutampančių nuomonių apie „sistemą“, kuriai neva oponuoja Dalia Grybauskaitė.

Apie artėjančius LR Prezidento rinkimus Gintaras Ronkaitis kalbasi su Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru Zigmu Vaišvila. - Jums iškilo daug klausimų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo kokybės, kandidatų pateikiamų duomenų apie save, pretendentų į šalies vadovus praeities faktų. VRK jūsų pozicijos nepalaikė. - Iš tų, kurie pradėjo „kryžiaus žygį“ prieš „sisteminę“ kandidatę Dalią Grybauskaitę yra bandoma tiesiog pasityčioti.

Gintaras Ronkaitis kalbasi su politologu Alvidu Lukošaičiu apie artėjančius Prezidento rinkimus. Gintaras Ronkaitis: Šie prezidento rinkimai, kaip reta pilki, nuobodūs, neinformatyvūs. Kaip vertinate šią jau gerokai įsibėgėjusią rinkimų kampaniją? Ar dėl įstatymais apibrėžtų apribojimų informacijos sklaidai nenukentėjo rinkimų kokybė bei pati demokratija? Alvidas Lukošaitis: Akivaizdu, jog tai – problema santykyje tarp valdžios ir tautos. Matome, kad yra informacinio komunikavimo problemų.

Dykūnų tik sauja o jūs – milijonai, tai kam gi ta baimė? Tiktai susitelkit... Julius Janonis, lietuvių poetas Norėtume, kad gyvenimas nuolat gerėtų, atlyginimai augtų, valdžia mums sąžiningai tarnautų. O ką patys duodame savo Tėvynei? Ar dauguma mūsų, patekę prie lovio, nesielgtų panašiai? Todėl ir iškeliame tokius į daugumą panašius „realistus“? Tikiuosi, kad dauguma žmonių ne tokie. Visi trokštame Šviesos ir Tiesos, tai yra tautos prigimtyje, perduota per mūsų tėvus ir senelius.

Kartais nedidelis maištas visai ne pro šalį. Tomas Džefersonas 3 – iasis JAV Prezidentas Istorijos paralelės Nuo sausio 16 d. tragiškų įvykių jau praėjo šiek tiek laiko, tačiau prie jų grįžtame vėl ir vėl. Ir galime iš laiko perspektyvos visa tai įvertinti. Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo mūsų pačių sukurtos valstybės valdžios atstovai į piliečius atsuko ginklus. Ir liejosi kraujas. Todėl gal labiau derėtų šią dieną vadinti kruvinuoju penktadieniu, nei juoduoju.

Artėja rinkimai ir daugelis žmonių manęs klausinėja: ką daryti? Juk nėra už ką balsuoti! Mes nebepasitikime partijomis ir nenorime kad mus kvailintų! Pabandysiu atsakyti į šį nelengvą klausimą. Daugelis yra visiškai nusivylę ir planuoja tiesiog neiti į rinkimus. Kai kurie, vadovaudamiesi „mažesnės blogybės“ principu, vis dėlto bandys ieškoti politinės jėgos, už kurią galėtų atiduoti savo balsą.

Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie “Iniciatyvos fondo” apklausą, kurią atliko tyrimų bendrovė “Sprinter”. Pasirodo, net 70 proc. šalies gyventojų vengia bet kokios visuomeninės veiklos. Ir tik 11 proc. atranda laiko papildomai veiklai. Tuo pačiu, apie 50 proc. teigia, jog užsiima kita prioritetine veikla, apie 30 proc. - leidžia laiką klubuose ar žiūrėdami televizorių. Šie rezultatai nėra netikėti. Kaip paaiškėjo iš tyrimo, didžioji žmonių dalis laisvą laiką skiria pramogoms.

2008 metų gegužės 21 Gruzijos parlamento rinkimai jau praeityje. Tačiau dar ne į visus klausimus atsakyta, aistros šioje Pietų Kaukazo Respublikoje toliau kaista. Tik du iš maždaug trisdešimties į Gruzijos parlamentą patekusių opozicijos atstovų ketina pasilikti deputatų mandatus. Likusieji žada jų atsisakyti. Šiuos rinkimus man teko stebėti Lietuvos stebėtojų grupės sudėtyje, todėl norėčiau pateikti keletą subjektyvių įspūdžių iš minėtosios kelionės.

Diskusijos apie Kosovo nepriklausomybę tęsinys. Tomas Čyvas Dėl Kosovo paskutinį kartą Labai abejoju, kad sausio 13-osios didvyriškas pasiaukojimas ir Vakarų laimėtas šaltasis karas buvo labiau nulemti tarptautinės teisės normų, o ne valios ir pastangų, kad ir kaip tai nepatiktų tikintiems magiška paragrafų galia. Gerai, kad Lietuvoje daug aistringų ir neabejingų tarptautinėmis aktualijomis žmonių. Net nemaniau, kad jų tiek daug. Diskusija vyks ilgai, bet amžinai nesitęs.

Manyčiau, jog nusistovėjęs bei užtvirtintas status quo yra geriau, nei dirbtinis įtampos eskalavimas. Norėčiau pateikti keletą minčių, reflektuojant į I.Meliano straipsnį „Ar Kosovas – serbų etninės teritorijos dalis?“. Kosovui paskelbus nepriklausomybės deklaraciją tenka girdėti įvairių nuomonių. Vieni mūsų tautiečiai remia kosovarus, kiti prijaučia serbams. Pateikiami įvairiausi motyvai ir jie yra gerai žinomi.

Dažnai mėgstame pakalbėti apie tautos vienybę, su nostalgija prisimename pirmuosius Nepriklausomybės metus, daugiatūkstantinius mitingus ir Baltijos kelią. Vieningu ritmu plakančias širdis, šviesaus rytojaus viltį ir Tautos Dvasios pajautą.Kur visa tai yra šiandien? Vis dar ateiname į rinkimus, renkame į valdžią politines partijas, politikus, kuriais greitai nusiviliame. Tada vėl ateina nauji gelbėtojai, mes vėl tikimės stebuklo ir vėl nusiviliame...Kalėdų metas, šventės.

Nesuprantu mūsų šalies Prezidento. Skaitau žurnalistų, politikos apžvalgininkų straipsnius, pasirodo ir jie nesupranta. Kam reikėjo vetuoti įstatymą dėl rezervistų, jei, pasak Prezidento patarėjų, jo turiniui jokių priekaištų nebuvo? Tačiau tai nesutrukdė šalies vadovui sušukti „Veto!”. Užkliuvo procedūriniai klausimai. Labai keista.

Šiandienos Lietuvoje daug diskutuojama ir svarstoma, kodėl mūsų visuomenę ištiko vertybių krizė – kaip ir kodėl tai atsitiko, ką galima priešpastatyti augančiam vartotojiškumui, beatodairiškam naudos siekimui, persmelkiančiam visus visuomenės sluoksnius. Politikai, nors ir mūsų pačių išrinkti, dažnai neatitinka rinkėjų lūkesčių, jų žodžiai skiriasi nuo darbų, vykdomi neskaidrūs privatizacijos procesai, naudojamos nešvarios viešųjų ryšių technologijos, kompromituojami konkurentai.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sieks, jog visuomenei būtų paviešinta medžiaga, kuria remiantis 2003 metų vasarą pasiūlyta atsistatydinti septyniems diplomatams, keli jų iki šiol bylinėjasi su ministerija. "Aš esu už tai, jog ta medžiaga būtų kuo greičiau ir visiškai išviešinta. Manau, kad tai pavyks padaryti. Dėl to aš jau kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą.

Vyriausiasis administracinis teismas atmetė jau dviejų po vizų skandalo atsistatydinusių buvusių diplomatų apeliacinius skundus. Pirmadienį (02.02) paskelbtose nutartyse teismas konstatavo, kad ir buvęs generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis, ir buvęs Lietuvos ambasados Baltarusijoje antrasis sekretorius Ričardas Ramoška iš diplomatinės tarnybos atleisti pagrįstai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį (10.24) atmetė buvusio URM Konsulinio departamento direktoriaus Gedimino Šiaudvyčio ir buvusio Lietuvos ambasados Baltarusijoje patarėjo Lino Valentukevičiaus skundus dėl jų atleidimo iš pareigų. Teismo manymu, buvusių diplomatų skundai yra nepagrįsti. Buvę diplomatai prašė panaikinti ministro įsakymą, grąžinti juos į tarnybą ir priteisti piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį (10.24) atmetė buvusio Konsulinio departamento direktoriaus Gedimino Šiaudvyčio skundą dėl neva neteisėto atleidimo iš tarnybos. Po vizų skandalo atsistatydinęs G. Šiaudvytis ir dar keli diplomatai prašė teismo panaikinti užsienio reikalų ministro Antano Valionio įsakymą grąžinti į ankstesnes pareigas ir priteisti piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pareiškė nejaučiąs atsakomybės už atleistų iš darbo ir dabar dėl to su ministerija besibylinėjančių konsulų psichikos būklės. Vienas iš septynių liepą atleistų susikompromitavusių diplomatų jau kreipėsi pagalbos į psichikos sveikatos centrą, dar du paprašė teismo tą padaryti.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis trečiadienį (10.15) apklausiamas teisme teigė nenaudojęs psichologinio smurto prieš diplomatus, kurie šią vasarą atstatydinti kilus vizų skandalui. Ministras buvo apklaustas Vilniaus apygardos administracinio teismo uždarame posėdyje, nagrinėjusiame Lietuvos ambasados Baltarusijoje patarėjas Lino Valentukevičiaus skundą dėl atstatydinimo iš pareigų.

Nesąžiningi Lietuvos diplomatai už vizų išdavimą galėjo gauti maždaug 2 milijonų JAV dolerių (apie 6 mln. litų) kyšių, rašo dienraštis "Respublika". Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) pradėjus tyrimą, paaiškėjo, kad septyni Rusijoje ir Baltarusijoje dirbę Lietuvos konsulai, pažeisdami URM patvirtintas instrukcijas, nepagrįstai yra išdavę apie 40 tūkst. Lietuvos vizų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigia nematąs galimybių bylose su dėl vizų skandalu atstatydintais diplomatais sudaryti taikos sutartis. Tai A. Valionis žurnalistams sakė pirmadienį (10.13) po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu. Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti penkių po vizų skandalo atstatydintų buvusių URM Konsulinio departamento darbuotojų skundus, kuriuose eksdiplomatai teigia buvę neteisėtai atleisti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti penkių po vizų skandalo atstatydintų buvusių URM Konsulinio departamento darbuotojų skundus. Skundus teismui parašė buvę Konsulinio departamento direktorius Gediminas Šiaudvytis, generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis, vicekonsulas Sankt Peterburge Darius Ryliškis, ambasados Baltarusijoje patarėjas Linas Valentukevičius ir antrasis sekretorius Ričardas Ramoška.

Liberalų demokratų partijos ir frakcijos atstovai teigia nereikalaujantys užsienio reikalų ministro Antano Valionio atsistatydinimo, o tik jo, kaip ir kitų valdininkų, "asmeninės atsakomybės". "Asmeninė atsakomybė yra vienas iš kertinių liberaldemokratų principų, kurio esmę mes formuluojame taip: kiekvienas valdininkas turi būti asmeniškai atsakingas tiek už savo sprendimus, tiek už savo sritį, kuri jam yra pavesta", - penktadienį (08.29) Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė partijos ...

"Absoliučia netiesa" prezidentas Rolandas Paksas pavadino pasigirdusius teiginius, esą "diplomatų skandalo" veikėjai rado užtarimą Prezidentūroje. Valstybės vadovas taip pat pareiškė pritariąs užsienio reikalų ministro žingsniams, kai susikompromitavę diplomatai buvo atleisti iš užimamų pareigų. Apie tai valstybės vadovas kalbėjo ketvirtadienį (08.28), duodamas interviu Lietuvos radijui.

Vienas iš atstatydintų dėl vizų skandalo septynių Lietuvos konsulų apskundė teismui Užsienio reikalų ministerijos sprendimą nutraukti su juo tarnybos sutartį.

Premjeras Algirdas Brazauskas sudarė darbo grupę, kuri iki šių metų gruodžio 1 dienos turės pateikti Vyriausybei patobulintų teisės aktų, susijusių su vizų išdavimo tvarka, projektus. Darbo grupei vadovaus Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Darius Jurgelevičius. Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, jau yra peržiūrima vizų išdavimo tvarka turizmo firmoms, URM pradeda auditą Lietuvos ambasadose bei konsulatuose Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Vadinamųjų prasižengusių diplomatų skandalas nejuda iš vietos - Generalinė prokuratūra dar net nepradėjo tirti šios bylos, nes trūksta medžiagos ir neaišku, kada ji bus surinkta, rašo dienraštis "Kauno diena". Liepą Lietuvos URM sudrebino skandalas dėl įtariamos septynių konsulinių pareigūnų korupcijos.

Po skandalo dėl Lietuvos konsulinių pareigūnų prasižengimų išduodant vizas, Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade naikina sistemą, leidusią klestėti privilegijuotiems kelionių organizatoriams. Kaip BNS trečiadienį sakė Lietuvos URM Informacijos ir kultūros departamento direktorė Violeta Motulaitė, Lietuvos generalinis konsulatas, siekdamas vizų išdavimo skaidrumo ir lygių galimybių veikti visiems kelionių organizatoriams, naikina turizmo agentūrų akreditavimo sistemą.

Po skandalo dėl Lietuvos konsulinių pareigūnų prasižengimų išduodant vizas, Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade naikina sistemą, leidusią klestėti privilegijuotiems kelionių organizatoriams.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė artimiausiu metu spręs, kuo pakeisti septynis konsulinės tarnybos pareigūnus, kurie praėjusią savaitę dėl įtarimų korupcija buvo priversti atsistatydinti.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis nepagrįstais pavadino liberalų demokratų kaltinimus gynus susikompromitavusius diplomatus ir pareiškė žengsiąs naujus žingsnius naikinant korupcijos prielaidas diplomatinėje tarnyboje.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis nepagrįstais pavadino liberalų demokratų kaltinimus gynus susikompromitavusius diplomatus ir pareiškė žengsiąs naujus žingsnius naikinant korupcijos prielaidas diplomatinėje tarnyboje.

Opozicinės konservatyvios Tėvynės sąjungos frakcijos Seime narys Jurgis Razma prašo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkę Nijolę Steiblienę ištirti ir įvertinti skandalą Lietuvos konsulinėje tarnyboje.

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius antradienį (07.29) paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Mečį Laurinkų pateikti saugumo surinktą medžiagą apie praėjusią savaitę atsistatydinusių septynių Lietuvos diplomatų veiklą. "Parašiau šiandien VSD raštą, kad visą medžiagą pateiktų mums susipažinti. Žiūrėsime, ar ten yra nusikalstamos sudėties", - antradienį BNS korespondentui sakė generalinis prokuroras.

Seimo opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nuomone, diplomatų skandale negali būti apsiribota vien atsistatydinimais, turi būti nustatytas kiekvieno pareigūno asmeninės atsakomybės klausimas. Anot frakcijos nario, Seimo vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus, ištarus "a", reikia pasakyti ir "b". Būtina ištirta kiekvieno iš 7 konsulinėje tarnyboje dirbusių diplomatų veiklą, nustatyti jų padarytą žalą valstybei.

Septyni Lietuvos diplomatai turėjo pasitraukti iš pareigų, nes "tapo pažeidžiami ir galėjo sukelti pavojų diplomatinės tarnybos saugumui", pareiškė užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Tačiau jis neatskleidė, kokiomis aplinkybėmis diplomatai "tapo pažeidžiami" ir nesukonkretino, už kokį prasižengimą jiems teko atsistatydinti. Šį nekonkretumą ministras motyvavo tuo, kad jį saisto valstybės paslaptis.

Septyni Lietuvos diplomatai turėjo pasitraukti iš pareigų, nes "tapo pažeidžiami ir galėjo sukelti pavojų diplomatinės tarnybos saugumui", pareiškė užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Tačiau jis neatskleidė, kokiomis aplinkybėmis diplomatai "tapo pažeidžiami" ir nesukonkretino, už kokį prasižengimą jie turėjo atsistatydinti. Šį nekonkretumą ministras motyvavo tuo, jog jį saisto valstybinė paslaptis.

Netekę leidimo dirbti su valstybės paslaptimis, ketvirtadienį atsistatydino Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Gediminas Šiaudvytis ir dar šeši konsulinės tarnybos darbuotojai. G.Šiaudvytis netrukus turėjo būti paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Turkijoje. BNS žiniomis, tarp atsistatydinusiųjų yra ir generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis.