gediminas stanišauskas

Šiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje gvildemana tema usijusi su Vyriausybės raginimu išsiaiškinti, ar prie nacionalinio oro vežėjo „FlyLAL“ sužlugdymo aktyviai neprisidėjo ekspremjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmonės, įsivėlę į galbūt neskaidrius ryšius su „FlyLAL“ konkurentais ir teisėsauga. Juolab kad Generalinėje prokuratūroje jau subliūško ne vienas politinį užsakymą primenantis ikiteisminis tyrimas.

Kažkas yra ne taip, kažkas turi būti kitaip, bet viskas bus gerai – nesirūpinkite. Toks pasakymas paprastai nei nuramina, nei ką nors paaiškina. Ypač, kai kalbama apie įstatymo projektą. Įstatymas yra toks bjaurus dokumentas, kuriuo kartais, kai žmonės nesusitaria žmoniškai, imama ir vadovaujamasi. „Vaikų skriausti negalima“, – sako man (nes sako „nurimkite, tėveliai“, o esu tėvelis) kolega Gediminas Stanišauskas.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos bibliotekoje pristatyta viena labiausiai intriguojančių 2013 metų debiutinių knygų naujienų – psichologinis trileris „Laikrodininkas“. Bibliotekos skaitykloje vos tilpo visi lankytojai, pirmieji panorusieji įsigyti šį romaną. Žinomas žurnalistas Gediminas Stanišauskas, pristatydamas savo kūrinį, neslėpė susijaudinimo. „Rašyti knygas yra kur kas lengviau, nei stovėti prieš jus“, – juokavo „Laikrodininko“ autorius.

Valstybės institucijose gajus posakis: „Nori numarinti gerą pasiūlymą, sukurk darbo grupę“. Bet jei šį posakį praplėstume iki nacionalinio lygmens, galėtume tarti: „Nori numarinti gerą pasiūlymą, sukurk darbo grupę, o jei sieki sužlugdyti gerą sumanymą – paskelbk referendumą“. Galima ginčytis, kad tai esą ne visai tikslu, nes referendumu priėmėme Konstituciją, o 2003 m. per tokį pat referendumą pritarėme narystei Europos Sąjungoje. Dėl šių sprendimų, matyt, tikrai nesigailime.

Jau kovo pabaigoje knygų gurmanų lauks viena labiausiai intriguojančių 2013 metų naujienų, psichologinis trileris „Laikrodininkas“. Debiutinio romano autorius, 40 metų žurnalistas Gediminas Stanišauskas knygą rašė šešerius metus. Daugiau kaip 220 puslapių knygoje narpliojami žmonių tarpusavio santykiai, meistriškai perkeliantys skaitytojus tai į neramų šių dienų pasaulį, kai iškyla grėsmė Europos miestams, tai į tarpukario Kauną, kur atsiskleidžia to meto miesto tapatybė.

Kažkurį vakarą svarsčiau, ko taip veržiasi į Tautos šventovę Antanas Nedzinskas. Jam reikia garbės, valdžios, pinigų ar privilegijų? Atsižvelgiant į Seimo, kaip institucijos, populiarumą visuomenės nuomonės apklausose, dėl garbės galima būtų ginčytis. Kai esi vienas iš 141 parlamentaro, valdžia irgi nelabai kvepia. Pinigai – kas kita.

Vis daugiau žmonių artėjant vasarai praveria sporto klubų duris, tikėdamiesi bent šiek tiek patobulinti savo kūno linijas. Šeštadienį Kauno prekybos centre „Ermitažas“ prasidėjo tradiciniu tapęs konkursas „Pasiruošk su mumis vasarai“, rengiamas jau aštuntus metus iš eilės.

Prisipažinsiu, smagu stebėti, kaip į Prezidento Valdo Adamkaus knygą („Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“) sureagavo politikai, visuomenės veikėjai ir tik epizodiškai tarp eilučių paminėti žmogėnai. Smagu stebėti, kaip visa ši šutvė teisinasi kone dėl kiekvieno Prezidento žodžio. Girdi, aš nedariau to ar ano, visa tai pramanai, gandai ir nesąmonės.

Labai gailiuosi dėl savo bjauraus atsiliepimo į „Valstiečių laikraščio“ žurnalisto Gedimino Stanišausko straipsnį „Ministerijos biurokratams tūkstančiai, o kariams trupiniai“ (portalas „Balsas.lt“, 2010 m. lapkričio 27 d.). Nusprendęs  ginčytis dėl tavo, Gediminai, požiūrio į krašto apsaugos sistemą, iš tiesų skaudžiai asmeniškai įžeidžiau tave. Savo komentaru, pavadintu „Melagio geluonis“, tiesiog purvinais batais pripėdavau tavo sielą, todėl atsiprašau tavęs ir tavo artimųjų.

Lietuvos daugiabučių namų savininkų federacija kaltina aplinkos ministrą neveiklumu, o biurokratus – namų renovavimo programos žlugdymu ir korupcija. „Kaip tik šiuo metu startuoja naujoji daugiabučių namų modernizavimo programa“, – pirmadienį iškilmingai pranešė Ministro Pirmininko tarnyba. Šie premjero Andriaus Kubiliaus pažadai kartojami jau antrus metus. Tačiau programa iš esmės net nepradėta įgyvendinti.

Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.

Šalies gyventojai už suvartotą šilumą, elektros energiją ir karštą vandenį atseikėja didžiausią dalį savo pajamų, palyginti su kitais Europos Sąjungos piliečiais.Lietuvos gyventojai jau seniai gyvena energetiniame skurde, tai yra didžiąją dalį savo gaunamų pajamų jie sumoka energetikams už įvairias paslaugas.Kad premjero Andriaus Kubiliaus pažadai kovoti su energetikų monopolijomis tėra žodžiai, liudija padidėję pradelsti gyventojų įsiskolinimai energetikos bendrovėms.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.

Viešai santykius aiškinęsi koncerno „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko, kuriam priklauso „Maxima LT“ parduotuvių tinklas, taip pat viena iš „Leo LT“ steigėjų „NDX energija“, atstovai staiga užkasė karo kirvį. Kas atsitiko? Netikėtą draugystę tarp „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko greitai pajus kiekvienas šalies gyventojas, vakare įjungiantis elektros lemputę.

Žiauriai sumušto mokytojo istorija atskleidė neįtikėtinai tamsius provincijos gyvenimo užkulisius, vietos gyventojų nuomone, vedančius iki valdžios kabinetų. Įtarimų besipurtanti Prienų rajono valdžia liepos mėnesį kvietė gyventojus ją kritikuoti civilizuotai, tačiau tai pamėginusį daryti eilinį kūno kultūros mokytoją vieną vakarą tiesiog parduotuvėje beisbolo lazdomis žiauriai sumušė keturi užpuolikai. Maža to, greitai jam teks atsisveikinti ir su darbu „Žiburio“ gimnazijoje.

Milijoninių nuostolių verslo partneriams pridariusios asociacijos „Ekologinės statybos“ ir bendrovės „Interpro Investicija“ atstovų veiksmai pakvipo aferomis, kurias šiuo metu narplioja teismai. Lietuvių išmintis ragina pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti vaiką. Šis posakis tiktų įprastame gyvenime, bet versle sunkmetis diktuoja savas taisykles – prisižadėk partneriui, palik jam skolų ir bankrutuok. Šią pamokančią istoriją dar ilgai prisimins bendrovės „Avižienių projektai“ vadovai.

Iki liepos 12 dieną numatomos išrinktosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos Seimo opozicija nelinkusi inicijuoti interpeliacijos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Jonui Dagiui, nors pripažįsta, kad jo darbas jų netenkina. "Kol kas mes iki išrinktosios Prezidentės inauguracijos jokių interpeliacijų neinicijuosime", - penktadienį žurnalistams sakė Socialdemokratų partijos lyderis, Seimo narys Algirdas Butkevičius. Tačiau jis pripažįsta, kad priekaištų ministrui yra.

Vyriausybė linkusi pritarti siūlymui laikinai sumažinti prezidento algą 15 proc. Šiam siūlymui pirmadienį iš esmės pritarta ministrų kabineto pasitarime, trečiadienį jį ketinama svarstyti Vyriausybės posėdyje. „Mes pritarėme Seimo narių pasiūlymui, kad reikia mažinti prezidento atlyginimą 15 proc.“, - BNS socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio žodžius perdavė jo atstovas spaudai Gediminas Stanišauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrerija ir toliau demonstruoja nepasitenkinimą nacionaliniu transliuotoju ir rengiasi reikalauti paneigti esą tikrovės neatitinkančią informaciją apie pensinio amžiaus prailginimą. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ragina neauklėti žiniasklaidos ir teigia, kad vieši ministro priminimai žiniasklaidai apie jos moralinę atsakomybę turėtų būti nukreipti, visų pirma, pačiai valdžiai.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys pastaruoju metu stengiasi visais įmanomais būdais įtikinti, jog valstybė itin rūpinasi visomis socialinėmis grupėmis. Paskutinis šio politiko „šou“ - spaudos konferencija - buvo pavadinta „Ministras siekia sugrąžinti pagarbą šeimai ir saugumo jausmą vaikams“. Tačiau paskutinieji realūs naujosios valdžios žingsniai rodo, kad dirbama visiškai priešinga kryptimi.

Kėdainiuose vis mažiau žmonių tiki Viktoro Uspaskicho praeities nuopelnais miestui. Jie iki šiol aktyviai afišuojami „Vikondos“ koncernui priklausančioje vietos žiniasklaidoje. Jaukus miesto senamiestis sutvarkytas už savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas, rašo „Valstiečių laikraštis“. Miestiečiams atsivėrė akys „Ne už V.Uspaskicho pinigus buvo sutvarkytas senamiestis“, - prie Kėdainių „Maximos“ prekybos centro „Valstiečių laikraštį“ tikino ponas Petras.

Lietuvos aludarių asociacijos (LAA) narius įparegojantis "Garbės kodeksas" atnaujintas 2007 m. lapritį. Šiame kodekse minima, kad aludariai siekia vykdyti socialiai atsakingą verslą. Tokia nuostata atsirado iš Europos parlamento rezoliucijos, skatinančios rinkos dalyvius ir valstybės institucijas veikti išvien. Socialiai atsakingo verslo savoka jau keletą metų sklando tarp pasaulio verslo milžinų - nuo elektronikos ir energetikos iki maisto gamintojų.

Aukšto rango kariškiai, Vyriausybės nariai ir net šalies vadovas Valdas Adamkus kasmet bent du kartus atvyksta į Ruklą. Pro limuzino langą jie nemato gyvenimo, kuris pašiurpintų bet ką, rašo „Kauno diena“. Rajono vizitinė kortelė Šiemet Vyriausybė patvirtino 14 probleminių rajonų, kuriuose socialiniai ir ekonominiai skirtumai gerokai viršija šalies vidurkį. Kauno apskrityje tokia teritorija įvardytas Jonavos rajonas, kurio vizitine kortele laikoma Rukla.

Neįtikimi „Maximos“ valytojos Jolantos E. nuotykiai Estijoje baigėsi laimingai. Vakar moteris autobusu grįžo į Lietuvą ir atsidūrė artimųjų glėbyje, rašo „Kauno diena“. Tapo dienos heroje 33 metų Jolanta E. per vieną dieną išgarsėjo ne tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, bet ir visame pasaulyje. Pranešimas apie neįtikimą moters kelionę į darbą Kaune per Tartu pateko net į Brunėjaus internetinį žinių portalą.

Sąmojais pagarsėjęs humoristas, dabar – Kauno rajono politikas Artūras Orlauskas valdančiuosius išvadino molinukais. Meras Valerijus Makūnas netruko atsikirsti pavadindamas jį molinukų molinuku, rašo „Kauno diena“. Nominacijos pagal darbus Šiomis dienomis Kauno rajono tarybos narys A.Orlauskas įnikęs ieško molinių svogūnų. „Politikams paskyrėme nominacijas, bet tinkamų keraminių svogūnų kol kas nerandu, todėl juos įteiksiu vėliau“, – „Kauno dienai“ sakė A.Orlauskas.

Viena atsistatydinusio aplinkos ministro Arūno Kundroto įpėdinių vadinamos Aplinkos ministerijos sekretorės Jūratės Juozaitienės karjerą lydi ir nemalonios istorijos, rašo „Kauno diena“. Ryškesnių pokyčių diplomuotos architektės J.Juozaitienės gyvenime įvyko 2000 m., kai rinkėjai jai patikėjo parlamentarės mandatą. Į Seimą ji pateko po Liberalų sąjungos, kuriai tuomet vadovavo Rolandas Paksas, vėliava.

Estijos tyrinėtojai aptiko Baltijos jūroje nuskendusį pirmąjį tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą „Prezidentas Smetona“, trečiadienį rašo dienraštis „Klaipėda“.„Beveik neabejoju, kad tai jūsų laivas“, - sakė Talino jūrų muziejaus istorikas Vellas Massas. Jo vadovaujami archeologai Baltijos jūroje aptiko vienintelį tarpukario Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“, nuskendusį 1945 metų sausį.Jis aptiktas 83 metrų gylyje.

Prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International“ ieško būdų, kaip atnaujinti derybas dėl arenos Nemuno saloje statybos. Prancūzai Kauno merui siūlo susitikti ir pasikalbėti, šeštadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Kauno valdžią pasiekė Prancūzijos bendrovės „Bouygues Batiment International“ komercijos direktoriaus Jeano Francois Legraino laiškas, kuriame jis siūlo kauniečiams sugrįžti prie derybų stalo. Pokalbiai su prancūzais apie ledkalnį Nemuno saloje oficialiai nutrūko liepą.

Tarp dviejų Kauno mokyklų moksleivių įsiplieskusiame kare – pirmosios aukos. J. Grušo mokyklos penktoką per ilgąją pertrauką suspardė netoli įsikūrusios J. Basanavičiaus vidurinės moksleivis.Spardė pargriuvusįApie smurtaujančius J. Basanavičiaus vidurinės mokyklos 11-12 metų moksleivius dienraščio „Kauno diena“ redakcijai pranešė vienas tėvų, kurio duktė lanko greta esančią J. Grušo vidurinę. Abi mokyklas skiria vos 100 metrų atstumas.

Ilgėjantys vakarai, antsvoris kauniečius paskatino sugrįžti į laisvalaikio ir sporto klubus. Šį mėnesį čia pastebimai padaugėjo lankytojų, rašo „Kauno diena“.Užsuka po darbų„Žmonės, sakantys, kad pradės sportuoti nuo pirmadienio, dažnai randa tūkstančius priežasčių, kaip neiti sportuoti, - įsitikinusi kūno dizaino studijos „Geležiniai žmonės“ trenerė Irina Misevičienė. – Apsisprendę sportuoti neatidėlioja ir iškart ateina į klubą.“ Po darbo dienos šiame klube žmonių netrūko.

Apsaugos bendrovės savo klientų įpročius žino net tada, kai jau nebesaugo jų namų. Tai prieštarauja Asmens duomenų apsaugos įstatymui, rašo „Kauno diena“.Bijo informacijos nutekėjimoKaunietis Romas Lapinskas pyksta, kad saugos tarnybos kaupia duomenis apie klientą ilgiau, nei joms reikia.Vyras raštu kreipėsi į vieną Kauno saugos bendrovę, kad jo buto signalizacijos įjungimo ir išjungimo istorija nebūtų kaupiama ilgiau nei už dvi savaites.

Respublikinė lenktyninių žirgų lyga (RLŽL) per tradicines ristūnų lenktynes Sartuose išrinktajam prezidentui Rolandui Paksui padovanojo žirgą. Kaip BNS sakė RLŽL atsakingasis sekretorius Gediminas Stanišauskas, lyga R.Paksui, kuris šeštadienį apsilankė Zarasų rajone ir stebėjo didžiausias žiemos ristūnų lenktynes "Sartai 2003", padovanojo eržilą vardu Princas.