Apsaugos bendrovės savo klientų įpročius žino net tada, kai jau nebesaugo jų namų. Tai prieštarauja Asmens duomenų apsaugos įstatymui, rašo „Kauno diena“.
Bijo informacijos nutekėjimo
Kaunietis Romas Lapinskas pyksta, kad saugos tarnybos kaupia duomenis apie klientą ilgiau, nei joms reikia.
Vyras raštu kreipėsi į vieną Kauno saugos bendrovę, kad jo buto signalizacijos įjungimo ir išjungimo istorija nebūtų kaupiama ilgiau nei už dvi savaites. Tačiau paaiškėjo, kad dauguma bendrovių techniškai to padaryti negali.
„Nutraukus sutartį dėl apsaugos, saugos bendrovė ir toliau laiko duomenis apie mano įpročius. Apsaugai žinoma, kada paprastai išeinu iš namų, nors už turto saugumą ji jau nebeatsako“, - piktinosi R.Lapinskas.
Sutartyse terminai neminimi
Vyras aiškino neįžvelgiąs jokių sąmokslo teorijų, bet esą ne kliento problema, kad techniškai to padaryti firmos negali. „Tegul programinę įrangą saugos bendrovės susitvarko taip, kaip reikalauja įstatymas“, - įsitikinęs R.Lapinskas.
Asmens duomenų apsaugos įstatymas numato, kad „duomenys negali būti saugomi ilgiau, nei to reikalauja jų tvarkymo tikslai“. Asmuo turi teisę pareikalauti, kad tvarkytojas iš savo duomenų bazių informaciją apie jį ištrintų. „Skambinau į kelias apsaugos tarnybas, bet visur gavau neigiamą atsakymą“, - pasakojo R.Lapinskas.
Sutartyse su saugos tarnyba nieko neminima apie duomenų apsaugą, informacijos kaupimo tikslus ir saugojimo terminą. Ji tik įsipareigoja neperduoti duomenų tretiesiems asmenims.
Gali prireikti draudikams
Techninės apsaugos rinkoje Lietuvoje dominuoja bendrovės „Jungtis“ ir „Falck Security“. „Informaciją apie signalizacijos įjungimą ar išjungimą saugome ilgiau nei dvi savaites. Techniškai neįmanoma jos saugoti trumpiau“, - aiškino „Jungties“ generalinis direktorius Audrius Ališauskas.
Anot jo, dažnai patys klientai kreipiasi į saugos firmą išklotinių, kurių pareikalauja draudimo kompanija.
Saugos tarnybų netikrino
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija negali vienareikšmiai atsakyti, ar firmos pažeidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymą. „Kol kas tokio planinio patikrinimo nesame surengę“, - teigė inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vedėja Aušra Gučienė.
Inspekcijos teisininkai akcentuoja, kad žmogus turi teisę gauti informaciją, kaip saugos tarnyba tvarko jo duomenis, reikalauti paaiškinti, kokiu tikslu jie tvarkomi, ir reikalauti ištaisyti arba sunaikinti duomenis.
Gediminas Stanišauskas