Milijoninių nuostolių verslo partneriams pridariusios asociacijos „Ekologinės statybos“ ir bendrovės „Interpro Investicija“ atstovų veiksmai pakvipo aferomis, kurias šiuo metu narplioja teismai.
Lietuvių išmintis ragina pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti vaiką. Šis posakis tiktų įprastame gyvenime, bet versle sunkmetis diktuoja savas taisykles – prisižadėk partneriui, palik jam skolų ir bankrutuok. Šią pamokančią istoriją dar ilgai prisimins bendrovės „Avižienių projektai“ vadovai.
Aferą primenantys jų verslo partnerių išsisukinėjimai verti atskiro detektyvo, kuris tiktų būsimųjų ekonomistų studijoms.
Viziją apkartino netesybos
Vaizdingame Vilniaus rajone, Avižieniuose, turėjo iškilti daugiau nei šimto gyvenamųjų namų kvartalas su rekreacinėmis zonomis ir net vaikų darželiais. Dabar juose jau krykštautų vaikai, bet statybos įstrigo nė neprasidėjusios. Bendrovės „Avižienių projektai“ planus sužlugdė verslo partneriai. Nepadėjo nė sutartys, kuriomis jie įsipareigojo atlyginti nuostolius.
„Avižienių projektai“ per teismą siekė priversti UAB „Interpro Investicija“ išpirkti 10,57 mln. litų vertės sklypus. Teismų maratonas beveik baigėsi, todėl sprendimų pusiaukelėje jau dabar galima skaičiuoti viščiukus. Tačiau įdomesnė yra pati schema, kuria vadovavosi apsukruoliai, įklampindami į nuostolius gyvenvietės statybą sumaniusius „Avižienių projektus“. Verslininkai neskaičiuoja to, kad neįgyvendinę unikalaus projekto jie negavo dešimčių milijonų litų įplaukų. Sunkmečiu jie galėjo sukurti ne vieną darbo vietą.
Į partnerius pasišovė asociacija
„Avižienių projektai“ šiuolaikišką kvartalą užsimojo statyti prieš beveik dvejus metus. Dar 2007 metų sausį ši įmonė ir asociacija „Ekologinės statybos“ pasirašė sklypų pirkimo– pardavimo ir darbų rangos sutartį. Vadovaujantis ja, Mindaugo Treigio ir Algirdo Dobrovolsko atstovaujama asociacija „Ekologinės statybos“ įsipareigojo per metus parengti dokumentus statyboms pradėti. Šie žemės ūkio paskirties sklypai buvo įsigyti su viena išlyga: kad pardavėjai, tai yra „Ekologinės statybos“, pasirūpins žemės paskirties keitimu. Tik tokiu atveju statybos būtų pajudėjusios. Pardavėjai įsipareigojo parengti ir detalųjį planą, ir net projektą.
„Mano klientas gavo banko kreditą, visiškai pasitikėdamas partneriais“, – sakė „Avižienių projektams“ atstovaujantis teisininkas Linas Jakas.
Laiduotoja tapo patikima bendrovė
Pati asociacija negalėjo prisiimti atsakomybės, nes neturėjo tiek turto, kad galėtų atsiskaityti su „Avižienių projektais“, jei neįvykdytų įsipareigojimų, tai yra per vienus metus nepakeistų žemės paskirties ir neparengtų statybų projekto. Asociacija užtarimą rado investicijų ir nekilnojamojo turto projektų valdymo kompanijoje „Interpro Investicija“. Ji „Avižienių projektams“ laidavo už asociaciją „Ekologinės statybos“. Jei pastaroji neįvykdytų sutartyje numatytų sąlygų, „Interpro Investicija“ išpirktų žemę iš „Avižienių projektų“ už 10,57 mln. Lt.
Manoma, kad šiuos sklypus „Avižienių projektams“ pasiūlė įsigyti verslininkas Linas Ryklys, kuris tarpininkavo parenkant ir laiduotoją. Įtariama, kad už šį darbą jam buvo atseikėta 150 tūkst. litų.
Teismas areštavo turtą
Praėjo metai, bet asociacija nuvylė užsakovus. „Buvo akivaizdžiai matyti, kad darbai nejuda iš vietos“, – pasakojo L.Jakas. „Avižienių projektai“ nutraukė sutartį su asociacija ir pareikalavo, kad UAB „Interpro Investicija“ sklypus išpirktų. Tačiau tai padaryti Rimgaudo Žaliausko vadovauta bendrovė atsisakė, nors iki tol „Interpro Investicijos“ dalykinė reputacija ir veikla verslo partneriams nekėlė abejonių. Šalia Vilniaus ji statė modernią gyvenvietę „Obelynė“, įgyvendino ir kitus didelius projektus, pardavinėjo sklypus Trakų rajone, netoli užeigos „Dvarkiemis“.
Kitaip tariant, bendrovė turto turėjo, bet vykdyti laidavimo įsipareigojimus vengė. „Avižienių projektams“ beliko kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kuris, įtardamas, kad įmonė tapo asociacijos „Ekologinės statybos“ narių Algio Dobrovolsko, Mindaugo Treigio ir verslininko Lino Ryklio apgaulės auka, areštavo UAB „Interpro investicija“ turtą už 11 mln. litų.
Įpareigojo išpirkti sklypus
Vieną galutinių taškų šioje istorijoje neseniai padėjo Vilniaus apygardos teismas. Jis įpareigojo „Interpro Investiciją“ išpirkti sklypus iš „Avižienių projektų“. Už juos bendrovė turės sumokėti 8 mln. litų. UAB „Interpro Investicija“ direktorius R.Žaliauskas „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad įmonė sprendimą skųs Lietuvos apeliaciniam teismui. „Teismo procesai dar nesibaigė. Mes dar negavome nutarties, bet sprendimą tikrai skųsime, – teigė jis. – Neturime jokių įsipareigojimų ir niekam nesame skolingi.“
Maža to, R.Žaliauskas tikino, kad bendrovė tapo ieškovo, tai yra „Avižienių projektų“ melo ir šmeižto auka, todėl pinigų niekam mokėti nesirengia. „Interpro Investicija“ direktoriaus R.Žaliausko požiūriu, laidavimo susitarimas buvęs pagal preliminarias sutartis, kaip ketinimo protokolas, todėl jo negalima traktuoti kaip visiško įsipareigojimo. Visą istoriją jis apskritai vadino laužta iš piršto. „Mes netyčia atsidūrėme tarp girnų“, – pridūrė R.Žaliauskas.
Kaltina kitus ir kratosi atsakomybės
Įdomi pasirodė ir vieno asociacijos „Ekologinės statybos“ steigėjų A.Dobrovolsko reakcija į spaudos domėjimąsi nemaloniu konfliktu. „Valstiečių laikraščio“ žurnalistą jis įtarė užsakymo vykdymu. Jis taip pat pridūrė, kad sklypų istorijoje ponas L.Ryklys tebuvo tarpininkas. „Jų (tarpininkų – red.) buvo daug ir jie visi daug uždirbo iš to projekto. Jie atsiėmė pinigėlius ir nuėjo į šoną“, – pasakojo A.Dobrovolskas.
Į konfliktą įsivėlęs kitas asociacijos „Ekologinės statybos“ steigėjas Mindaugas Treigis sakė, kad L.Ryklio nematė pastaruosius dvejus metus, o kilusiame konfl ikte beveik nedalyvavo. „Aš manau, kad konfl iktą galima būtų išspręsti taikiai, bet nieko negaliu komentuoti, nes jame dalyvavau minimaliai“, – teisinosi M.Treigis. Paslaptingasis L.Ryklys, kuris, kaip manoma, už tarpininkavimą gavo 150 tūkst. litų, mobiliojo ryšio telefonu buvo nepasiekiamas.
Siūlo sėsti prie derybų stalo
Asociacijos „Ekologinės statybos“ steigėjas A.Dobrovolskas nesiryžo prognozuoti, koks bus tolesnis istorijos scenarijus, jei UAB „Interpro Investicija“ atsisakytų išpirkti sklypus arba blogiausiu atveju paskelbtų savo bankrotą, taip vengdama įsipareigojimų vykdymo.
„Nepradėkime spėlioti, nes galima kelis metus bylinėtis, o per tą laiką gali pasikeisti verslo aplinka, – kalbėjo A.Dobrovolskas. – Galbūt sėsime prie derybų stalo, juolab kad tai siūliau ne vieną kartą, ir derėtis nėra vėlu net dabar.“ A.Dobrovolskas dievagojosi, kad būtent jis ir „Interpro Investicija“ vadovas R.Žaliauskas labiausiai nukentėjo šiame konfl ikte, o panašių istorijų Lietuvoje yra tūkstančiai. „Argi nematote, kad aplink vien įmonių, neparduodančių nekilnojamojo turto, bankrotai. Taigi čia elementaru“, – pridūrė jis.
Rekomenduoja nepasitikėti jokiais tarpininkais
„Avižienių projektams“ atstovaujantis L.Jakas teigė, kad derybos, apie kurias kalba A.Dobrovolskas, tėra akių dūmimas. „Mano klientas ne kartą buvo linkęs derėtis, gal net pasidalyti sklypus ir juose vykdyti statybas, tačiau kai parengėme sutartį, tas pats A.Dobrovolskas du mėnesius neatsiliepė į mūsų skambučius“, – pasakojo L.Jakas. Jo teigimu, atsakovai tiesiog tempia laiką, o blogiausiu atveju paskelbs bankrotą. „Dar tada, kai buvo areštuojamas „Interpro Investicija“ turtas, jo buvo areštuota vos už 1,5 mln. litų“, – pridūrė L.Jakas.
Teisininkas pasakojo, kad ir pačiam jo klientui šiuo metu yra labai sunku, nes bankas reikalauja mokėti įmokas. „Galima sakyti, kad „Avižienių projektus“ jau ištiko techninis bankrotas, nes sklypų vertė stipriai sumažėjusi, o lėšos negeneruojamos“, – akcentavo L.Jakas. Kitiems verslininkams jis rekomenduoja labai gerai apgalvoti savo galimybes prieš imantis panašių nekilnojamojo turto projektų. „Esant dabartinei situacijai, be banko arba draudimo kompanijos garantijų, net nekiščiau nosies į didesnės nei pusės milijono litų vertės projektą“, – tikino L.Jakas. Jis rekomenduoja nepasitikėti jokiais tarpininkais, laiduotojais ir net nekilnojamojo turto įkeitimo procedūromis.
Svarbu ir verslo etika
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas
Versle labai svarbu ne tik sutartys, kuriose įtvirtinti abipusiai įsipareigojimai, bet ir verslo etika. Nuo jos laikymosi priklauso, kokiomis sąlygomis bus suteiktas, pavyzdžiui, kreditas. Jeigu verslininkas dažnai pradelsia įsiskolinimus, o tai Lietuvoje pasitaiko gana dažnai, jis bus priskirtas rizikingesnei grupei, todėl jam bankas skolins brangiau. Viena vertus, ekonominė krizė iš dalies atskleis, kas yra kas. Kita vertus, sunkmečiu daug kas priklauso ir nuo valdžios sprendimų, todėl įsipareigojimų nevykdymą suversti vien krizei nesiryžčiau.
Gediminas STANIŠAUSKAS
---
Apie įžūlią Vilniaus verslininkų aferą šią savaitę rašo ir "Balsas.lt savaitė". Šia istorija domėtasi ir anksčiau.
Balsas.lt archyvinė vaizdo medžiaga iš Avižienių aferistų teismo proceso
