Viena atsistatydinusio aplinkos ministro Arūno Kundroto įpėdinių vadinamos Aplinkos ministerijos sekretorės Jūratės Juozaitienės karjerą lydi ir nemalonios istorijos, rašo „Kauno diena“.
Ryškesnių pokyčių diplomuotos architektės J.Juozaitienės gyvenime įvyko 2000 m., kai rinkėjai jai patikėjo parlamentarės mandatą. Į Seimą ji pateko po Liberalų sąjungos, kuriai tuomet vadovavo Rolandas Paksas, vėliava. Tarp liberalų ir R.Pakso šalininkų prasidėjus trinčiai, J.Juozaitienė suskubo prisiglausti pas į valdžią sugrįžusius socialdemokratus.
Po ketverių metų J.Juozaitienė pralaimėjo rinkimus į naujos kadencijos Seimą, bet Socialdemokratų partijos vadovybėje išsaugojo autoritetą. Prieš dvejus metus Vyriausybės vairą perėmus Gediminui Kirkilui, premjeras ją iš karto paskyrė savo patarėja statybos, architektūros ir aplinkosaugos klausimais. 2007 m. pradžioje J.Juozaitienė palypėjo laipteliu aukščiau, kai laimėjo Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą. Daugiau kaip metus ji dirba ministerijos sekretore.
Tarp pretendentų, galinčių užimti atsistatydinusio aplinkos ministro A.Kundroto postą, premjeras įvardijo ir J.Juozaitienę.
Išrūpino nacionalinį statusą
J.Juozaitienė dienraštį tikino, kad socialdemokratų vadovybėje neturinti užtarėjų. „Kol kas tik iš žurnalistų, bet ne iš premjero lūpų girdžiu, kad esu realiausia kandidatė į aplinkos ministrus, – sakė J.Juozaitienė. – Be abejo, atsakomybės nebijau, bet oficialaus premjero siūlymo užimti ministro postą kol kas negavau.“
Anot „Kauno dienos“, pastaruoju metu Kaune J.Juozaitienė minima geru žodžiu. Būtent jos pastangomis sporto arenai Nemuno saloje suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas.
„Kauno miesto merui palinkėčiau būti ryžtingesniam tvarkantis mieste, kuris yra gražus, bet apleistas“, – sakė J.Juozaitienė.
Bijo urbanistinės katastrofos
Kaip rašo „Kauno diena“, Kauno miesto architektai atsargiai vertina galimą J.Juozaitienės paaukštinimą. Pirmiausia todėl, kad jos vyras Virginijus Juozaitis – irgi architektas, apie kurį kalbama prieštaringai.
„Jei niekas iš Kauno architektų nesiima projektuoti tokio pastato, kuris bjaurotų miesto veidą, tai galite būti tikri, kad nuo tokių užsakovų nenusisuks Virginijus Juozaitis“, – sakė vienas garsus Kauno architektas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama.
Jis vardijo su V.Juozaičio pavarde sietas istorijas ir projektus, kuriems Kauno architektai kategoriškai prieštaravo: „Mikrovisatos“ dangoraižis, daugiaaukštis pastatas prie pat Prisikėlimo bažnyčios, unikalios oranžerijos Ąžuolyne sunaikinimo istorija. Architektai iki šiol nesuvokia, kam reikėjo sunaikinti „Žalgirio“ stadioną K.Baršausko gatvėje, kur vėliau iškilo V.Juozaičio suprojektuotas prekybos ir pramogų centras „Molas“.
Architektai baiminasi, kad J.Juozaitienei tapus ministre Kaune vienas po kito pradės dygti neskoningi stikliniai pastatai.
Oficialus Kauno architektų lyderis, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis situacijos apskritai nekomentavo. „Jei ji taps ministre, tada ir pasakysiu savo nuomonę“, – atkirto G.Balčytis.
Savinosi projektų autorystę
J.Juozaitienės karjera ne visada klostėsi sėkmingai. 2004 m. rugsėjį, prieš pat Seimo rinkimus, du architektai apkaltino ją nekorektiškumu.
Į parlamentą mėginusi patekti politikė agitaciniame leidinyje „Sveiki!“ skelbėsi suprojektavusi Anykščių ir Rokiškio kultūros namus ir tuo nustebino tikruosius projektų autorius. Netikslią informaciją autobiografijoje architektė buvo nurodžiusi ir 2000 m. bei 2004 m. birželį, kai nesėkmingai bandė patekti į Europos Parlamentą.
„Pusę metų kūriau kultūros namų projektą, keldavausi 6 valandą ryto ir gulti eidavau tik vidurnaktį, – tada pasakojo Rokiškio kultūros namų projekto autorius, kaunietis architektas Ramūnas Kamaitis. – Kol juos projektavau, J.Juozaitienės akyse nesu matęs.“
Tąsyk J.Juozaitienė pripažino, kad negali skelbtis Anykščių ir Rokiškio kultūros namų projektų autore. Bet nežinia, ar tai lėmė, kad 2004-aisiais rinkėjai jai nepatikėjo parlamentarės mandato.
Miško parkų neatiduos
Anot „Kauno dienos“, dabar J.Juozaitienė žada siekti, kad valstybė laiku panaudotų Europos Sąjungos paramą aplinkosaugos projektams.
„Galbūt kai kurie reikalavimai per griežti paramos gavėjams, Finansų ministerijos jau prašėme supaprastinti jos gavimo tvarką. Mums pavyko iš autsaiderių pagal lėšų panaudojimą įsitvirtinti tarp vidutiniokų“, – teigė J.Juozaitienė.
Ji ketina spartinti Architektūros įstatymo priėmimą, kuris galėtų palengvinti ministerijos ir savivaldybių bendradarbiavimą. „Urbanistinė plėtra turi vykti taip, kad nenukentėtų aplinka“, – tikino J.Juozaitienė.
Ji pasisako už tai, kad miško parkai nebūtų grąžinti savininkams, pretenduojantiems ten atkurti nuosavybę.
Pajūris ir jai problemiškas
Prieš įteikdamas premjerui atsistatydinimo pareiškimą, aplinkos ministras A.Kundrotas pripažino neatlaikęs verslo interesus pajūryje tenkinančių grupuočių spaudimo. Jį akcentavo ir J.Juozaitienė.
„Ten spaudimas iš tikrųjų didelis, bet piliečiai mums praneša apie kiekvieną įtartiną atvejį, todėl kovoti su nelegaliomis statybomis įmanoma“, – įsitikinusi J.Juozaitienė.
Vilniuje gimusi pretendentė į ministrus aiškino, kad nuo praėjusių metų lapkričio galioja griežtesnė atsakomybė už nelegalias statybas. „Šių statybų savininkai pradeda savo noru griauti statinius, nelaukdami antstolių“, – aiškino J.Juozaitienė.
Pasak pretendentės, tokių atvejų yra ir Vilniaus apskrityje.
Gediminas Stanišauskas