europos sąjunga

Europoje rekordiškai pakilus energijos kainoms, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad reikalinga ilgalaikė Europos Sąjungos (ES) politika, siekiant išvengti tokių šuolių.  „ES šalys vieningai sutaria, jog siekiant suvaldyti pasaulinę energijos kainų krizę svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir sumažinti jų gaunamas sąskaitas, tačiau būtini ES mechanizmai ir nuosekli, ilgalaikė ES politika, kuri padėtų išvengti panašių kainų šuolių,“ – pranešime sakė D. Kreivys.

Fizinių barjerų pasienyje finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) lėšų nepritaria didžioji dalis Bendrijos šalių, sako eurokomisarė Ylva Johansson. Taip už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė kalbėjo Lietuvai siekiant užsitikrinti Bendrijos finansinę paramą jos statomai tvorai pasienyje su Baltarusija. Pasak jos, fizinių barjerų finansavimo klausimą praėjusią savaitę Briuselyje išsamiai aptarė ES šalių vadovai.

Lietuvos pasiekimus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos keitimo bei finansavimo valdant krizę, palyginti su užsibrėžtomis ambicijomis, politologai vertina kukliai. Tuo metu vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad net ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai von der Lajen) pareiškus, jog Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams prie bloko sienų, Lietuva nepraranda vilties pasiekti šio tikslo.

Lietuva kasmet turtingėja. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui gyvename kaip švedai apytiksliai 1990 metais. Galima sakyti, kad beveik išsipildė Sąjūdžio laikų svajonė gyventi kaip Švedijoje. Bet gerai yra tiems žmonėms, kuriems pavyksta gimti ar patekti į aukštesnį socialinį-ekonominį sluoksnį. Jie gali skirti daugiau lėšų savo sveikatai, sveikai maitintis, jų vaikai kur kas lengviau patenka į universitetus, valstybė dažniau apmoka jų atžalų mokymosi išlaidas.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės. Kaimyninėje šalyje tai sukėlė politinį sąmyšį, kuris nuvilnijo per visą Sąjunga. Nors toks verdiktas per daug nenustebino, tačiau Europos Komisija įspėja Lenkiją nesavivaliauti.

Lietuvos ir kitų Europos šalių prašymas skirti europinių lėšų fizinių barjerų pasienyje su Baltarusia įrengimui – liko neišgirstas. Po ilgas valandas trukusių derybų Briuselyje – Europos Komisijos vadovė pareiškė, kad pjaunanti viela nebus finansuojama Bendrijos lėšomis. Nuo metų pradžios į Lietuvą iš Baltarusios pateko jau kone 4200 nelegalų. Su Lukašenkos kontrabanda šiuo metu kovoti priversta ir Latvija, ir Lenkija. Ir be fizinio barjero pasienyje ši kova neįsivaizduojama.

Lenkijos argumentai, kad didelio masto šalies teisinės sistemos pertvarka nesukėlė pavojaus Europos Sąjungos principams ir vertybėms, penktadienį neįtikino pagrindinių Bendrijos lyderių, pareiškusių, kad bus blokuojamos Varšuvai skirtos išmokos iš bloko ekonomikos gaivinimo fondo, jeigu šios šalies pozicija nepasikeis.

Europos Sąjunga privalo išlaikyti atomines ir dujų jėgaines kaip stabilius energijos šaltinius, Bendrijai pereinant prie klimatui mažą poveikį darančios ekonomikos, penktadienį nurodė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Europos Sąjunga privalo drastiškai sumažinti anglies dvideginio išlakas, todėl „akivaizdu, kad mums reikia daugiau atsinaujinančių šaltinių ir švarios energijos“, EK vadovė sakė Briuselyje baigiantis 27 šalių blokų viršūnių susitikimui.

Europos Vadovų Taryba reikalauja didesnės autonomijos ir stipresnių ryšių su JAV. ES lyderių susitikimo metu diskusijos dėl karinio ir saugumo bendradarbiavimo bei Europos priklausomybės nuo JAV neatrodė pakankamai „paruoštos“. Pasak valstybių ir vyriausybių vadovų, diplomatų ir pareigūnų, diskusijos susitikimo metu prie vaišių stalo buvo laisvos, iš anksto neapgalvotos ir neduodančios jokio rezultato.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino neprieštaraująs idėjai dėl glaudesnės Europos Sąjungos integracijos gynybos srityje, tačiau įspėjo, jog europinės struktūros neturi dubliuoti Šiaurės Atlanto aljanso funkcijų. „Europai reikia naujų galimybių gynybos srityje, o ne naujų struktūrų“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO gynybos ministrų susitikimo.

7 milijardus JAV dolerių Markui Zuckerbergui kainavęs beveik septynias valandas trukęs programėlės „dingimas iš interneto", netikėtai išaugęs konkurentų populiarumas, buvusios darbuotojos liudijimai ir akistata prieš Jungtinių Valstijų Senatą. „Facebook“ – populiariausiam socialiniam tinklui pasaulyje – spalis tikrai nebuvo lengvas. Tačiau tai dar ne paskutinis akmuo į kompanijos daržą – apie griežtesnę socialinio tinklo kontrolę ir saugumo politiką prakalbo ir Europos Sąjunga.

Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, leisiančią bausti persekiotojus, kurie baugina savo aukas, nors ir nebūtinai imasi fizinio smurto. Ši pataisa labai aktuali santuoką ar santykius su smurtaujančiu partneriu nutraukusioms moterims, nes smurtautojai retai susitaiko su mintimi, kad yra palikti, todėl ima persekioti: be perstojo skambinėja ir tiesiogiai ar netiesiogiai grasina, seka buvusią partnerę, netikėtai pasirodo prie namų, darbo ar vaikų mokymo įstaigos, siuntinėja įvairias žinutes.

Briuselyje Europos Sąjungos lyderiai renkasi spręsti ką daryti su rekordus mušančiomis elektros ir dujų kainomis. Pasiūlymų daug, tačiau vienybės priimti sprendimą gali pritrūkti. Kol vienos šalys nori radikalių pokyčių siekiant išvengti krizių ateityje, kitos šalys tam nepritaria. Apie svarbą netapti Rusijos dujų įkaite susitikime žada kalbėti ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas ketvirtadienį nurodė nuo spalio 28 iki lapkričio 7 dienos sostinėje uždaryti visas nebūtiniausias paslaugas teikiančias įmones, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą ir labai išaugus mirčių nuo COVID-19 skaičiui.

Galimos Europos Sąjungos bausmės Lenkijai ginče dėl teisės viršenybės paskatintų jos atitolimą nuo Bendrijos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Nominaliai lengvas sprendimas yra nubausti Lenkiją už jos teismo priimtą sprendimą.

Europos Sąjungai išgyvenant gamtinių dujų trūkumą ir jų kainų šuolį, ES šalys narės turėtų pačios gaminti daugiau energijos iš atsinaujinančių išteklių, teigia Lietuvos prezidento patarėja.  „Ilgesniuoju periodu atsakymas būtų kuo daugiau energijos gaminti Europos Sąjungos viduje ir tas irgi įmanoma, nuo iškastinio kuro pereinant prie žaliosios energijos. Žalioji energija gaminama vietoje, pačios šalys gali ją pasigaminti ir nebūti tiek priklausomos nuo užsienio tiekėjų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, komentuodamas Lietuvos Baltarusijai trečiadienį įteiktą notą, teigia, kad „su nusikaltėliais“ sudėtinga kalbėtis politine-diplomatine kalba. Interviu Žinių radijui ketvirtadienį ministras teigė, kad šiuo metu kontaktai su Minsko režimu yra minimalūs, nes jis ir tolia imasi „nusikalstamų priemonių, norėdamas sukurti spaudimo taškus“ Europos Sąjungai, Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai.

Baltarusijos teritorijoje šalia išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos gali būti apie 6–7 tūkst. migrantų, bet šie skaičiai kinta, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Skaičiai yra labai skirtingi, Lenkijos tarnybos pateikia vienokius, mūsų tarnybos pateikia kitokius. Gali būti apie 6–7 tūkst.

Ar Lietuva užstos su Europos Sąjunga susipykusią ir ėjimu link autoritarizmo kaltinamą kaimynę Lenkiją? Toks klausimas kyla į Lietuvą atvykus Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai. Kaip tik praėjusią savaitę Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė, kad dalis Europos Sąjungos teisės nesuderinama su Lenkijos Konstitucija. Tai itin užrūstino Briuselį.

Europos Sąjungoje kilus perteklinės kiaulienos produkcijos krizei, pusė Lietuvos kiaulių augintojų svarsto nutraukti veiklą, sako šio verslo atstovai. Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Žultausko, daugiau nei pusė iš 40 asociacijos narių – apie 20 ūkių, kurių bendra apyvarta siekia apie 150 mln. eurų, svarsto apie veiklos stabdymą. „Mes neblefuojame.

Į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekę ir į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes išvykę migrantai į Lietuvą grąžinami kasdien, sako vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas. „ES procedūros veikia, kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę tam tikras kiekis jų grįžta, grąžinami mums, į Lietuvą. Mes vykdome mūsų įsipareigojimus, jie yra priimami ir apgyvendinami tose pačiose apgyvendinimo vietose“, – lrt antradienį teigė K. Lančinskas.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė pritariantis papildomoms sankcijoms Baltarusijai, bet pabrėžė, kad toks žingsnis pareikalautų visos Europos Sąjungos palaikymo. „Žinoma, reikalingos papildomos priemonės. Tačiau pažiūrėkime, ką nuspręs ES“, – Liuksemburge sakė jis žurnalistams, paklausiems, ar reikėtų griežčiau bausti Minską ir baltarusių oro bendrovę „BelAvia“. J. Borrellio teigimu, suformuoti vieningą poziciją Europos Sąjungoje ne visada yra lengva užduotis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nors migrantų srautai Europos Sąjungos (ES) pasienyje su Baltarusija yra valdomi, tačiau krizė nėra pasibaigusi, todėl Bendrija šiam klausimui turi skirti daugiau dėmesio. „Nors situacija atrodo kontroliuojama, tačiau srautai nemažėja. (...) Vykdoma nemažai naujų skrydžių į Baltarusiją.

Europos Sąjunga antradienį pranešė skirsianti vieno milijardo eurų pagalbos paketą Afganistanui, siekiant išvengti didelio humanitarinio ir socialinio bei ekonominio žlugimo, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šie pinigai, pažadėti virtualiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, 250 milijonų eurų padidina anksčiau ES numatytą 300 milijonų eurų sumą skubiems humanitariniams poreikiams tenkinti.

Per šimtą Lenkijos miestų nuvilnijo Europos Sąjungos palaikymo protestai. Dešimtys tūkstančių žmonių su Bendrijos vėliavomis rankose peikė šalies valdžią ir tvirtino remiantys Lenkijos narystę bloke. Į protestus lenkai išėjo po to, kai šalies Konstitucinis Tribunolas atmetė Europos Sąjungos teisės viršenybę. Vien Varšuvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių, kurie rodo palaikymą šalies narystei Europos Sąjungoje. Masiniai protestai nuvilnijo net šimte Lenkijos miestų ir miestelių.

Dešimtys tūkstančių lenkų sekmadienį išėjo į savo šalies miestų gatves, kad išreikštų palaikymą narystei Europos Sąjungoje, Konstituciniam Tribunolui praėjusią savaitę priėmus sprendimą, kuriame ginčijama ES teisės viršenybė. Rinktis žmones į demonstracijas paragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis pagrindinei Lenkijos opozicijos partijai „Pilietinė platforma“ (PO), perspėjęs apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.

Aštrėja Lenkijos konfliktas su Europos Sąjunga. Mūsų kaimynų Konstitucinis tribunolas pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos straipsnių nesuderinami su Lenkijos Konstitucija. Varšuva sako, kad Europos teisė ir teismai negali nurodinėti lenkams, kaip gyventi. Lenkijos opozicija jau kalba apie gresiantį „Polexit‘ą“, esą šalis su tokiu elgesiu ir nenorėdama gali išstoti iš Europos Sąjungos.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija. Šis svarbus sprendimas gali kelti grėsmę ES Lenkijai teikiamam finansavimui ir netgi išprovokuoti klausimų dėl jos narystės bloke. Teismo pirmininkė Julia Przylebska nutartyje išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, pasak jos, prieštarauja konstitucijai.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson ketvirtadienį pareiškė esanti „itin sunerimusi“ dėl pranešimų apie neteisėto migrantų išstūmimo, kartais – smurtinėmis priemonėmis, atvejus Europos Sąjungos pasienyje, ypač Graikijoje ir Kroatijoje, ir paragino imtis dėl to tyrimų. „Kai kurie iš šių pranešimų yra pribloškiantys; esu labai susirūpinusi, – sakė Y. Johansson. – Būtina tai ištirti.

Specialiosios policijos pajėgos prie Europos Sąjungos sienų, ypač Graikijoje ir Kroatijoje, neteisėtai išstumia migrantus, kartais – smurtinėmis priemonėmis, rodo trečiadienį žiniasklaidos paskelbtos žurnalistinio tyrimo išvados.

Kinija bet kuriuo metu gali pradėti naują karą – apie tai šiandien garsiai prabilo Taivanas. Kinija jau kelias dienas atvirai demonstruoja galią – Taivano oro gynybos zoną pažeidė pusantro šimto Pekino lėktuvų, taip pat ir bombonešiai. Kinijos auganti grėsmė tapo viena pagrindinių temų ir Slovėnijoje vykstančiame Europos šalių vadovų susitikime. Europos lyderiai susitikę tarėsi ir kaip atremti energetinį puolimą, kuri galimai organizuoja Rusija didindama Europoje dujų kainą.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį atsisakė nustatyti terminą dėl Vakarų Balkanų šalių įstojimo į bloką, nors regiono valstybės sulaukė patikinimo, kad Bendrija ir lieka įsipareigojusi priimti jas į savo gretas. Briuselis labai nori parodyti, kad ir toliau lieka geriausia viltis šiam strateginės reikšmės regionui, vis labiau nerimaujant, kad nusivylimas po bergždžio laukimo metų kai kurias šalis kandidates gali pastūmėti Rusijos ir Kinijos link.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį per viršūnių susitikimą surengė sunkią diskusiją apie Europos vietą pasaulyje, siekdami vieningos pozicijos dėl ryšių su supervalstybėmis – Kinija ir JAV. Brdo pilyje Slovėnijoje surengtas lyderių susitikimas yra pirmasis nuo birželio. Jo metu tartasi, kaip reaguoti į Talibano sugrįžimo į valdžią Afganistane ir Prancūziją papiktinusios JAV sutarties su Australija netikėtas pasekmes. Vakarienė surengta ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimo išvakarėse.

Lenkija stengiasi užsienyje įspėti potencialius migrantus, kad jos siena su Baltarusija yra uždaryta ir per ją negalima patekti į Europos Sąjungą, antradienį sakė užsienio reikalų viceministras. Lenkijos diplomatai Viduriniuose Rytuose ir Afrikos šalyse kalbasi su vietos žiniasklaida ir populiariausiais komunikacijos kanalais ragina žmones nebandyti nelegaliai patekti į ES per Baltarusiją, sakė Marcinas Przydaczas.

Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys. Remiantis šiais duomenimis, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 645,7 COVID-19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Antra yra Slovėnija su 627 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų.

Prieš aštuonerius metus į šalyje besivystančius daugiabučių renovacijos procesus įsijungus savivaldybėms jie į priekį pradėjo stumtis dar sparčiau. Vienos iš sėkmingai būstus modernizuojančių savivaldybių – Joniškio rajono savivaldybės – atstovai pasakoja, kad jei pačioje pradžioje iš gyventojų dėl renovacijos buvo sulaukta ne vieno kreivo žvilgsnio, šiandien žmonės patys noriai prašo atnaujinti jų gyvenamąjį namą.

Santykiuose su Kinija Europos Sąjunga (ES) turi kalbėti vienu balsu, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tai jis antradienį aptarė Portugalijoje su šios šalies užsienio reikalų ministru Augusto Santos Silva.  „Santykiuose su Kinija ES turi kalbėti vienu balsu. Taip mes galėsime geriau apginti mūsų bendrus interesus, todėl bendras ES 27+1 formatas yra tinkamiausias kelias bendraujant su Kinija”, – pranešime teigė G. Landsbergis.

Kiekvienais metais Europos Sąjunga (ES) savo investicijomis prisideda prie Lietuvos įmonių diegiamų inovacijų realizavimo. Įmonės, pasinaudojusios ES fondų lėšomis, sulaukia vis daugiau galimybių, padedančių įsitvirtinti naujose rinkose bei suteikiančių verslams augimo bei konkurencingumo pamatus.

Lietuva pirmą kartą atsidūrė tarptautinės migracijos žemėlapyje kaip kanalas, per kurį galima nelegaliai patekti į Europą. Už tai tenka „dėkoti“ diktatūriniam Baltarusijos režimui. Iki tol Europoje dėl to labiausiai kentėjo valstybės, turinčios sieną, einančią Viduržemio jūros linija. Paprastai pasaulyje migruoti – legaliai ir nelegaliai – linkę ne patys skurdžiausi gyventojai, o tie, kurie gali bent susimokėti už kelionę.

Lietuva ir Lenkija sieks, kad Europos Sąjunga (ES) finansiškai prisidėtų prie tvoros tiesimo pasienyje su Baltarusija. Tai sutarė ketvirtadienį Vilniuje susitikę Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretorius Bartoszas Grodeckis.

Minsko hibridinis karo Europa netoleruos. Bent jau taip savo metinėje kalboje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Strasbūre ji išdėstė pagrindinius eurobloko ateities prioritetus ir augančius iššūkius. Kokią vietą Europos Sąjunga nori vaidinti pasaulinėje scenoje? Į Strasbūrą atkeliavusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von Der Leyen savo metinės kalbos Europos Parlamente skaityti atvyksta puikiai nusiteikusi.

Praėjusiais metais brangiausiai už alkoholį mokėjo skandinavų šalys. Tuo metu kai kuriose vidurio Europos šalyse alkoholiniai gėrimai atsiėjo bene 2,6 karto pigiau, skelbia „Eurostat“. Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje nesiekia ES vidurkio, už alkoholinius gėrimus mokame normalią europietišką kainą. Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad Latvijoje ir Estijoje alkoholis dar brangesnis.

Pasauliui kovojant su koronavirusu, Lietuvoje savižudybių skaičius išlieka stabilus, tačiau vis dar vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje Vilniuje dalyvavę ekspertai taip pat įspėja, jog nesustiprinus psichologinės pagalbos ir kitų nemedikamentinių, prevencinių priemonių, savižudybių tendencijos gali pablogėti pasibaigus pandemijai.

Europos Sąjungos atstovybė Minske trečiadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl išaugusių migrantų srautų šios valstybės pasienyje su Bendrijos narėmis, bet baltarusių užsienio reikalų ministerija atmetė tokius pareiškimus.

Europos Komisija antradienį paprašė Europos Teisingumo Teismo skirti kasdienes baudas Lenkijai, kol ši pradės vykdyti nurodymą sustabdyti reformas, Briuselio nuomone, kenkiančias teismų nepriklausomumui. „Teisingumo sistemos visoje Europos Sąjungoje privalo būti nepriklausomos ir teisingos“, – sakoma EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškime dėl Komisijos sprendimo siekti nurodymo vykdymo.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 9,2 procento. Mažiau BVP augo tik Suomijoje – 7,5 proc., Čekijoje – 8,2 proc. ir Danijoje – 8,5 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10,8 proc., Estijoje – 13,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,8 proc., o tik euro zonoje – 14,3 procento.

Europos Sąjunga pirmadienį pasmerkė Baltarusijos teismo sprendimą dviem opozicijos aktyvistams skirti ilgas įkalinimo bausmes pavadinusi tai akivaizdžiu žmogaus teisių pažeidimu ir paragino nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti. „ES apgailestauja, kad Minsko režimas toliau akivaizdžiai nepaiso Baltarusijos žmonių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių“, – sakoma ES atstovo užsienio politikos klausimais pranešime.

Britų „Brexito“ ministras Davidas Frostas šeštadienį įspėjo apie ilgalaikį Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių atšalimą, jei nebus susitarta dėl prekybos su Šiaurės Airija tvarkos.

Europos Sąjungos (ES) institucijos ir valstybės privalo būti pasiruošusi greitai reakcijai į hibridines atakas pasinaudojant nelegalia migracija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo poziciją palaiko ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.