Prieš kelias dienas Kinija atšventė savo nacionalinę dieną. Ta proga ne tik Tiananmenio aikšte žygiavo kariai, bet padanges raižė ir kariniai lėktuvai. Ir panašu, kad režimas neapsiribojo vien akrobatiniais pasirodymais – Taivanas skelbia, kad per kelias dienas po kinų šventės į Taivano oro gynybos zoną įskriejo apie 150 Kinijos lėktuvų.
Tarp jų ir bombonešiai, galintys nešti branduolinį užtaisą. Kinija nuolat oficialiai kartoja, kad Taivanas nebus nepriklausomas ir Pekinas salą susigrąžins, jei prireiks, jėga. Tad šių dienų galios demonstravimas oficialųjį Taipėjų sukėlė ant kojų. Taivano valdžia sako, kad Kinija bet kurią akimirką gali pradėti tikrą karą.
„Jei jie nori užpulti Taivaną – jau dabar gali tai padaryti. Mes vengiame bet kokių provokacijų, bet jei juos supykdysime, taip pat ir jei mus kas nors supykdys – parodysime ką galime“, – sako Taivano gynybos ministras Chu Kuo-Cheng.
Jam antrina ir Taivano premjeras Su Tseng-Chang: „Turime susiimti. Tik tuomet niekas nedrįs jėga aneksuoti Taivano.“
Taivano kariuomenė skaičiuoja, kad kur kas labiau Kinijai apsimokės Taivaną pulti 2025 m., esą tuomet režimas bus pakankamai pasiruošęs tokiam stipriam puolimui, jog pats beveik nepatirs jokių nuostolių.
Staiga išaugus įtampai regione į Taivaną atvyko Prancūzijos delegacija. Senatorių grupei vadovauja buvęs Prancūzijos gynybos ministras Alainas Richard‘as. Vizitas kelia Kinijos pyktį.
Režimas pastaruoju metu tulžį liejo ir dėl JAV, JK ir Australijos karinės sutarties, pagal kurią Australai įsigis amerikietiškų atominių povandeninių laivų.
„JAV griauna pažadą vengti naujo Šaltojo karo sutartimi su Jungtine Karalyste ir Australija dėl povandeninių laivų. Tai tik didina įtampą“, – tikina Kinijos atstovas JT Geng Shuang.
Tolimesnių santykių su Kinija klausimas ir ant Europos vadovų darbotvarkės stalo Slovėnijoje, Brno. Mūsų prezidentas sako, kad ir Lietuva aiškiai patyrė Kinijos norą nurodinėti kitoms šalims, kaip elgtis, kai pritarė Taivano siekiui Vilniuje atidaryti atstovybę.
„Žinoma, pandemija atskleidė, kad mes esame priklausomi gamybos grandinių požiūriu. Ir be jokios abejonės, esant tam tikroms aplinkybėms Kinija tokių koziriu tikrai pasinaudotų. Taigi žvelgiant į ateitį, mes turėtume sutelkti daugiau gamybos grandinių savo šalyje, savo kontinente arba bendraudami su kitomis, mums savo mąstymu panašesnėmis valstybėmis“, – kalba Prezidentas Gitanas Nausėda.
Tuo metu Europos Komisijos vadovė per susitikimą prabilo ir apie Europos gyventojų kišenes tuštinančią smarkiai pabrangusių dujų problemą.
„Svarbu investuoti į atsinaujinančius šaltinius, kurie gali garantuoti stabilias kainas. Ir nepriklausomybę. Nes 90 proc. dujų yra importuojamos į Europos Sąjungą“, – aiškina Europos Komisijos prezidentė Ursula Von Der Leyen.
O didžiausias importuotojas Rusija. Ursula Von Der Leyen jau anksčiau sakė, kad būtent sumažintas Rusijos dujų importas labiausiai kelia Europos dujų kainas.G
EUobserver.com šiandien skelbia, kad pastarosiomis dienomis Kremlius dujų tiekimą Europai per Baltarusiją sumažino net 70 proc. palyginti su rugsėju. Tą rodo ir oficialūs „Gazpromo“ skelbiami skaičiai. Šiek tiek priveržtas ir dujų kranelis į Ukrainą.
Rusija tuo pat metu spaudžia bendriją greičiau suteikti visus leidimus ir atsukti ką tik baigtos „Nord Stream 2“ gijos sklendę – esą Maskva mielai patieks bendrijai papildomus milijardus kubų dujų jau šiemet.
Putinas vakar net pareiškė, kad dėl dujų kainų šuolio kaltas pernelyg staigus Europos noras atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Matome, prie ko priveda nepasverti sprendimai, veiksmai ir supurtymai. Šiandien matome, kaip tai paveikė Europos energijos rinką“, – sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Panašu, kad Kremlius paprasčiausiai siekia kuo labiau prijaukinti Europą prie savo dujų kranelio ir dėl to tik didina spaudimą dėl kitų priežasčių jau kenčiančioje Europos dujų rinkoje.
Europos lyderiai Slovėnijoje svarsto, ir kokių garantijų suteikti Balkanų šalims dėl galimybių įstoti į ES. Pasak mūsų prezidento – su sprendimais reikia nedelsti, kitaip Balkanams draugystės ranką išties ta pati Rusija ir Kinija.
