Jau kelerius metus besitęsiantys Varšuvos ginčai su Briuseliu, panašu, pasiekė aukščiausią iki šiol kritinį tašką. Lenkijos dešiniųjų vyriausybei nusibodo klausytis Europos Sąjungos kritikos įvairiais klausimais ir nurodinėjimų, kokias reformas teismų sistemoje jie gali vykdyti, o kokių ne.
Šių metų pradžioje lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis kreipėsi į šalies Konstitucinį tribunolą su prašymu išaiškinti, ar Europos Sąjungos įstatymai ir teismai išties turi viršenybę prieš Lenkijos įstatymus ir teismus. Ir štai po mėnesius trukusių svarstymų – teismas paskelbė, jog Bendrijos teisė negali būti viršesnė už Lenkijos.
„Europos Sąjungos institucijos peržengia Lenkijos sutartyje su bendrija nustatytas kompetencijos ribas. Lenkijos konstitucija netenka aukščiausios teisinės galios. Šalis negali funkcionuoti, kaip nepriklausoma ir demokratiška valstybė. ES sutarties straipsniai nedera su Lenkijos konstitucija“, – sako Konstitucinio tribunolo pirmininkė Julija Przylebska.
Svarbaus sprendimo prie Konstitucinio tribunolo laukia kelios dešimtys protestuotojų. Skanduoja „Gėda!“ ir nuogąstauja, kad Lenkija greitai taps panaši į Baltarusiją ar Rusiją. Valdantieji ginasi.
„Lenkijoje aukščiausias įstatymas – tai Konstitucija. Jei būtų atvirkščiai – tuomet Lenkija nebūtų suvereni valstybė ir nebūtų demokratijos“, – teigia „Įstatymo ir Teisingumo“ lyderis Jaroslaw Kaczynski.
Lenkijoje 80 proc. žmonių palaiko šalies narystę bendrijoje. Šalies opozicija po teismo sprendimo pareiškė, kad su tokia vyriausybe Lenkija galiausiai išstos iš ES.
„Kačinskio statytinė tribunole nusprendė, kad teisėjai bus kabutėse „nepriklausomi“, kaip ir ji pati. Jau dabar mūsų teisinėje sistemoje chaosas, ES parama sustojo. Neabejotinai vyriausybė žengia į „Polexit‘ą““, – kalba „Piliečių platformos“ narys Radoslaw Sikorski.
Antrina ir Lenkijos senato pirmininkas Tomasz Grodzki: „Šis sprendimas, atitolina mus nuo teisės ir įstatymų viršenybės principų, kurie yra ES pagrindas.“
Europos Sąjungos pareigūnai žada griežtai reaguoti į Varšuvos ardančius pareiškimus.
„Mūsų pozicija aiški – ES teisė yra viršesnė. Pastaraisiais mėnesiais dažnai kartojame fundamentalius ES teisės principus. Jie yra bendrijos pagrindas“, – sako ES teisingumo komisaras Didier Reynders.
„Nuo 2015 m. pabaigos matome, kad Lenkijoje negalioja teisės viršenybė. Dabar jie žengia toliau – bando sulaužyti Europos teisės viršenybę. Galiausiai prieisime prie to, kad Europos Sąjungoje neliks žodžio Sąjunga. Nebeliks bendrijos“, – tikina Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jean Asselborn.
Anksčiau šiemet ES Teisingumo Teismas išaiškino, jog Bendrijos įstatymai turi viršenybę prieš nacionalinius. Bendrija veiksmų ėmėsi po kontraversiškos Lenkijos dešiniųjų teismų reformos, teisėjų skyrimo tvarkos pakeitimo ir kontrolės mechanizmų įvedimo. Europa kritikuoja Lenkiją teisėjų nepriklausomybės mažinimu, o Varšuva teisinasi, jog kovoja su teismų korupcija. Europos bendrija bando Lenkiją spausti ir neskubėdama skirti maždaug 50 mlrd. svarų sterlingų įvairios paramos skirtos atsigavimui po Covid pandemijos. Europos Komisija reikalauja Varšuvą mokėti ir baudas, jei ši nesustabdys abejotinos teismų reformos.
