Jis nenurodė, kokie tai galėtų būti veiksmai, tačiau išreiškė viltį, kad sulauks papildomos pagalbos prie tos, kurią teikia 27 narių bloko pasienio agentūra FRONTEX.
„Aš manau ir tikiuosi, kad... Europos Sąjunga imsis specialių veiksmų, kad priverstų Baltarusijos valdžią pakeisti savo poziciją“, – sakė A. Duda po derybų su savo kolega kipriečiu Niku Anastasiadžiu Nikosijoje.
Tūkstančiai migrantų iš Sirijos, Irako, Afganistano ir Afrikos šalių turistų vizomis buvo privilioti į Baltarusiją, skatinant juos bandyti pereiti Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos – trijų su Baltarusija besiribojančių ES valstybių – sienas.
Keletas jų neseniai mirė nuo išsekimo, bandydami pasiekti Lenkiją per miškingą ir pelkėtą teritoriją.
A. Duda sakė, kad padėtis Lenkijos pasienyje su Baltarusija „visiškai prieštarauja“ tarptautinei teisei, ir apkaltino Baltarusijos valdžios institucijas elgiantis „neatsakingai“.
Pasak Lenkijos prezidento, jo šalis imasi veiksmų, kad tokia padėtis nesukeltų viso žemyno krizės ir kad ES valstybės galėtų „būti ramios“, jog Varšuva apsaugos bloko išorės sienas.
Trečiadienį Baltarusijos opozicijos lyderė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja perspėjo dėl „humanitarinės katastrofos“, kurią, pasak jos, sukūrė Baltarusijos režimas, palengvindamas didžiulę migraciją į ES.
Lenkija ėmėsi griežtos savo sienų apsaugos sakydama, kad privalo ginti savo nacionalinį saugumą, susidūrusi su „hibridinio karo“ ataka, kurios ėmėsi autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, atsakydamas į tai, kas, pasak pareigūnų, buvo Varšuvos parama Baltarusijos opozicijai.
N. Anastasiadis pareiškė, kad ES vieningai smerkia pasinaudojimą migrantais kaip politine priemone ir paragino imtis veiksmų prieš taip besielgiančias šalis.
Kipro vyriausybė kaltina Turkiją, kad ji sąmoningai nukreipinėja migrantus į Kiprą per padalintos salos turkišką šiaurinę dalį. Pasak pareigūnų, Kipras gavo daugiausiai prieglobsčio prašymų, tenkančių vienam šalies gyventojų, iš visų ES narių.
