europos sąjunga

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,9 punkto, o per mėnesį – 0,3 punkto ir liepą buvo 7,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,9 proc. – atitinkamai 0,7 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 6,5 proc.

Nuo Vengrijos ir Lenkijos pasitraukimo iki labiau populistinės sąjungos – kaip Europa galėtų įveikti savo gilų susiskaldymą? Europos galvos skausmas dėl teisės viršenybės jau tampa rimta migrena, tačiau panašu, kad nėra jokio vaisto jai išgydyti. Nesutarimai, nuteikę Europos Sąjungos (ES) institucijas ir daugybę kitų valstybių narių prieš Lenkiją ir Vengriją, pastaraisiais mėnesiais tik dar labiau paaštrėjo.

Naujausi eurozonos ekonominio augimo skaičiai yra kiek geresni nei buvo tikėtasi. Ši 19-os Europos Sąjungai (ES) priklausančių valstybių grupė per antrąjį 2021 m. ketvirtį, palyginus su pirmuoju, paaugo 2,2 proc., iš dalies dėl neblogų Italijos ir Ispanijos rezultatų. Ir nors JAV ir Kinijos ekonomikos dabar jau yra didesnės nei buvo 2019 m., eurozonai iki šio pasiekimo trūksta dar 3 proc.

Norvegija tvirtina, kad vienašališki Europos Sąjungos (ES) veiksmai gali turėti nemažą poveikį Arkties regiono eksploatacijai. Arkties salynas Svalbardas, kuriame gyvena daugiau poliarinių lokių nei žmonių, gali virsti karo dėl menkių tarp Norvegijos ir ES scena, rašo „Politico.

Europos Sąjungoje (ES) manoma, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorei – Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ dukterinei įmonei „Nord Stream 2 AG“ – galbūt teks parduoti šį objektą, kad būtų užtikrinta jo atitiktis ES dujų direktyvos nuostatoms, rašo vokiečių laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Tarp svarbiausių direktyvos nuostatų yra dujas tiekiančių ir transportuojančių kompanijų atskyrimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį paskelbė laikiną įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai pateikt į Europos Sąjungą iš Baltarusijos. Teismas įpareigojo abiejų šalių institucijas aprūpinti visus pareiškėjus maistu, vandeniu, drabužiais, suteikti reikalingą medicinos pagalbą ir, jeigu įmanoma – laikiną būstą.

Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo dėti daugiau pastangų, kovojant su daugybe Lietuvos sieną nelegaliai kertančių migrantų, dėl kurių Briuselis ir Vilnius kaltina kaimyninę Baltarusiją ir jos ilgametį lyderį Aleksandrą Lukašenką, rašo politico.eu. „Tai yra agresyvūs, siekiantys išprovokuoti, veiksmai, − teigė ES Vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. − Visų pirma, tai nėra migracijos krizė, o agresijos aktas, siekiantis provokuoti.

Europos Sąjungos (ES) importas iš buvusios valstybės narės Jungtinės Karalystės pirmąjį pusmetį sumažėjo 18 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs ES duomenys. Eurostato paskelbti skaičiai skyrėsi nuo rodiklių, kuriuos dieną anksčiau paviešino JK nacionalinės statistikos tarnyba (ONS), teigusi, kad eksportas „viršijo“ prieš „Brexitą“ buvusius lygius. Skaičiai smarkiai skiriasi dėl to, kad ES ir JK statistikos tarnybos eksporto ir importo skaičiavimams taiko skirtingą metodiką.

Klaipėdos jūrų uostas dėl sankcijų Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, eksportuojančiai produkciją per Klaipėdą, neteks maždaug 18 mln. eurų laivų rinkliavų, sako vienas uosto vadovų. Vidmantas Paukštė sako, kad baltarusiški kroviniai sudaro apie 32 proc. Klaipėdos uosto krovos. „Uosto direkcija gauna pajamas iš laivų rinkliavų, tai yra, iš tų laivų, kurie įplaukia į uostą.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti  klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje, sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Lietuvos paštas ir LR muitinė įspėja, kad įsigyjant prekes iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių) ir PVM apmokant pirkimo metu, siuntai atvykus galimi laikini sutrikimai dėl tokių siuntų duomenų perdavimo, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos sąjungininkei Amerikai nusprendus patraukti karius iš Afganistano, šalį iš vyriausybinių pajėgų žingsnis po žingsnio periminėja Talibanas, o tai gali išprovokuoti dar vieną pasaulinę migracijos krizę. Kadangi dėl Europos Sąjungos sankcijų užpykęs Baltarusijos režimas atvėrė kelią migrantams į Lietuvą, afganistaniečiai ilgainiui gali pradėti aktyviau keliauti ir per mūsų šalį, o grąžinti juos būtų sunkiau, mat Afganistane, skirtingai nei Irake, išties vyksta kariniai susidūrimai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Bendrijos išorinės sienos apsauga yra visos Europos Sąjungos (ES) reikalas, todėl turi būti veikiama greitai. Tą jis pareiškė po pokalbio telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu). „Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga – visos ES reikalas. Solidari Europos reakcija turi būti greita“, – antradienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Valdžia svarsto vis naujų idėjų, kaip atvykėlius išprašyti iš mūsų šalies – galvoja jiems apmokėti lėktuvo bilietus į gimtinę ir skirti kišenpinigius kelionei. Visgi akivaizdu, kad neprognozuojamą kaimyną Rytuose turinti Lietuva pateko į akligatvį – kai kitos valstybės jau seniai apsistačiusios sienomis ar tiesiai šviesiai perspėja, kad jokių migrantų nepriims, Lietuva tapo kone patraukliausia vieta migrantams bandyti laimę prasmukti į Europą.

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos komisare Ylva Johansson, rašoma pranešime. Pagrindinis dėmesys susitikime skirtas situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija,  Lietuvai reikalingą ES paramą, siekiant suvaldyti nelegalios migracijos krizę.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2,7 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir birželį buvo 6,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,1 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus ir tiek pat mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

Naujos sankcijos Baltarusijai Europos Sąjungos lygiu yra pasiūlytos, tačiau jos netektų prasmės, jei Minskas nutrauktų neteisėtos migracijos organizavimą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Vis dėlto jis teigia, kad kaimyninei valstybei nesiimant jokių veiksmų, šį klausimą Bendrijoje Lietuva aktualizuos. „Įvestų sankcijų už neteisėtos migracijos organizavimą Baltarusijai šiuo metu nėra.

Lietuvos politinių partijų lyderiai laikosi vieningos užsienio politikos krypties, tačiau dėl šiuo metu kylančių problemų mato skirtingus sprendimo būdus. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė šalies vadovas Gitanas Nausėda, Prezidentūroje surengęs susitikimą su politinių partijų lyderiais, Lietuvai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos.

Lietuvą krečiant migracijos krizei Prezidentūroje padėtį aptarė šalies vadovas Gitanas Nausėda ir visų politinių partijų lyderiai. Po susitikimo premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad į Lietuvą atvyko Irako, kurio piliečiais prisistato dauguma migrantų, institucijų misija, bet kartu ji siūlė nedėti didelių vilčių į greitą ir efektyvų migrantų sugrąžinimo procesą, nes kiekvienas institucijos atstovas negalės su savimi išsivežti po kelis šimtus žmonių.

Pastaruoju metu visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje, kyla įvairių žaliavų, prekių bei kai kurių paslaugų kainos. Panašu, kad kuo toliau, tuo daugiau teks mokėti ir už apsilankymą restorane, mat Lietuvoje kylančias maitinimo paslaugų kainas sparčiausiai augančiomis jau vadina ir Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba. Tokiu įrašu savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Briuselis tvirtina, kad naujas Budapešto įstatymas pažeidžia ES teisę ir teisę į saviraiškos laisvę. Europos Komisija ketina pradėti teisines procedūras prieš naują Vengrijos įstatymą, nukreiptą prieš LGBTQ+ bendruomenę, „Politico" Briuselio žurnalui sakė du atstovai, susipažinę su planais. Briuselis pradės dvi atskiras pažeidimo nagrinėjimo procedūras, oficialiame pranešime pateikdamas savo teisinius argumentus su dviejų mėnesių terminu, per kurį Vengrija turės atsakyti.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,4 proc., o Latvijos – 8,6 proc. BVP, ketvirtadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 7,4 proc. BVP.

Europos Komisija ketvirtadienį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengrijos ir Lenkijos konservatyvias vyriausybes, reaguodama į priemones, laikomas diskriminacinėmis LGBT asmenų atžvilgiu. Kaip „sutarčių sergėtoja“ EK gali pradėti pažeidimo procedūras prieš valstybes nares. Tokią procedūrą sudaro keli žingsniai ir ji gali užsitęsti kelerius metus, tačiau galiausiai šaliai gali būti iškelta byla Europos Teisingumo Teisme, o vėliau – grėsti finansinės nuobaudos.

Nuo šios savaitės keliautojų turimus Europos Sąjungos skaitmeninius COVID-19 pažymėjimus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai šalies oro uostuose pradėjo tikrinti elektroniniu būdu. „Praėjusią savaitę tikrinimo programėle buvo pristatyta NVSC specialistams ir pasieniečiams, o nuo pirmadienio ji jau yra pradėta naudoti šalies oro uostuose“, – BNS antradienį sakė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta.

Lietuva yra pasirengusi konstruktyviai diskutuoti dėl Europos Sąjungos (ES) Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintų fiskalinių taisyklių peržiūrėjimo, tačiau nebūtų linkusi radikaliai keisti egzistuojančią sistemą, susitikime su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Susitikime taip pat aptartas „Naujos kartos Lietuva“ planas ir Bankų sąjungos užbaigimo iniciatyvos, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai tarėsi, kaip stabdyti Lukašenkos režimą, kuris į Europą per Lietuvą siunčia nelegalus. Ministras Landsbergis ragina Bendriją Minską bausti naujomis sankcijomis, o Europos Komisija siūlo nebepriimti baltarusių į Bendriją – tiesiog nebeišduoti jiems vizų ir žada Lietuvai jau kitą mėnesį dešimties milijonų eurų paramą nelegalų krizei valdyti. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai šįryt atskubėjo į Briuselį.

Europos Sąjungos (ES) šalyse atliktas tyrimas parodė, kad tikėtina žmonių darbo trukmė per gyvenimą yra trumpesnė nei ankstesniuose tyrimuose. Vidutinė tikėtina darbo trukmė, kaip parodė tyrimas, yra kiek daugiau nei 35 metai. „Eurostat“ duomenimis, tai – pirmieji metai po 2000-ųjų, kai tikėtina penkiolikmečių darbo trukmė yra trumpesnė nei ankstesniais metais. Specialistai tokius rezultatus sieja su pandemija.

Europos Sąjunga įgyvendino savo uždavinį parūpinti pakankamai vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų, šeštadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Už šių vakcinų paskirstymą gyventojams yra atsakingos 27 šalių bloko vyriausybės. Kai kurios jų dirba sparčiau už kitas, bet U. von der Leyen pabrėžė, kad „ES ištesėjo savo žodį.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 12 procentų. Labiau jis brango tik Danijoje (15,3 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,8 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Liepos 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė Vilniuje vykstančią Ukrainos reformų konferenciją. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva visada palaikys Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos aspiracijas ir yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi. „Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.

Europos Sąjungai paskelbus naujas sankcijas Baltarusijai, mūsų politikai mėgina guosti, esą jos Lietuvą palies menkiau nei buvo galima tikėtis. Bent jau iš pradžių. Specialistai skaičiuoja, kad sankcijos per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų gali gali sumažinti, o vien Lietuvos geležinkeliai per metus negautų apie 19 milijonų pajamų.

Lietuva užsienio politikos reikaluose negali efektyviai veikti viena, todėl visuomet turi ieškoti sąjungininkų. Tai pasakytina ir apie Europos Sąjungos Rytų politiką, kuri Lietuvai reiškia svarbias pastangas apriboti Kremliaus įtakos plėtrą nepriklausomoms valstybėms. Tačiau užsienio politikos ekspertas Albinas Januška pastebi, kad už užsienio politiką kartu su Vyriausybe atsakingas prezidentas Gitanas Nausėda kartais negeba veikti kartu su sąjungininkais ir pasinaudoti palankiomis progomis.

Visoje Europos Sąjungoje nuo liepos 1-osios keičiantis smulkių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui, naujoji Lietuvos siuntų deklaravimo sistema pradžioje gali patirti  iššūkių, tačiau muitinė tikisi su jais susitvarkyti, sako Muitinės departamento vadovo pavaduotojas Jonas Miškinis.  Anot jo, trečiadienis muitinėje – intensyvus darbymetis, vyksta sistemų testavimo darbai, sprendžiamos problemos. Vadinamoji vieno langelio sistema jau išbandyta, ji bus draugiškesnė vartotojui.

Europos Sąjungos teikiamos finansinės lėšos pastarąjį dešimtmetį buvo itin svarbus investicijų šaltinis Baltijos šalyse, šiuo laikotarpiu sudaręs apie 4 proc. šalių BVP per metus. Ateinantį dešimtmetį ES įplaukos dar kiek padidės – planuojama, kad Lietuva turėtų sulaukti maždaug 17 milijardų eurų negrąžintinos paramos.

Lietuvai planuojant gauti 2,8 mln. eurų paramą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) pandemijos suvaldymui, Vyriausybė pirmadienį priėmė tam būtinus sprendimus.  Ministrų kabinetas įgaliojo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl dotacijos Lietuvai skyrimo, o Sveikatos apsaugos ministerijai – ją panaudoti bei atsiskaityti EK.

Keliasdešimt Lietuvoje gyvenančių baltarusių šeštadienį surengė protesto akciją prie Medininkų posto trumpam stabdydami transporto priemones, daugiausiai – vilkikus, tarp vairuotojų ir protestuotojų kilo žodinis konfliktas. Kaip BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, dvi iki 15 asmenų baltarusių grupelės su tautine atributika protesto akciją vykdo maždaug už 5 kilometrų nuo sienos, palaukimo terminale.

Rusijoje sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos „Sputnik V“ galbūt niekada nebus patvirtinta naudoti Europos Sąjungoje, penktadienį pareiškė Italijos premjeras Mario Draghi, taip pat išreiškęs abejonių dėl Kinijoje sukurto preparato „Sinovac“. „Sputnik“... dar nesugebėjo gauti ir galbūt niekada negaus EVA (Europos vaistų agentūros) patvirtinimo“, – Briuselyje sakė M. Draghi. Be to, pasak Italijos lyderio, „kiniška vakcina.

Vokietijos ir Prancūzijos planai surengti Europos Sąjungos susitikimą su Vladimiru Putinu žlugo. Vietoj to eurobloko lyderiai Maskvai pasiuntė žinia, kad toliau elgiantis agresyviai, Rusijos gali laukti ekonominės sankcijos. Iš Vakarų Europos Rusiją pasiekusi karščio banga šiltesnių santykių iš Briuselio neatnešė. Kanclerės Angelis Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymas siekti naujo dialogo su Maskva ir surengti susitikimą su Vladimiru Putino buvo atmestas.

Europai rūpi saugumas ir stabilumas Pietų Kaukaze, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, penktadienį su Europos Sąjungos šalių kolegomis susitikęs su Azerbaidžano vadovais šios šalies sostinėje. Penktadienį Pietų Kaukazo vizitą Baku Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai pradėjo Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai, Europos Komisijos vicepirmininko Josepo Borrellio pavedimu.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai penktadienį paryčiais atmetė Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tokiai iniciatyvai pasipriešinus daliai bendrijos valstybių, nerimaujančių dėl Maskvos veiksmų. Paryžius ir Berlynas nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikę pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių laišką, kuriuo reiškiama parama LGBTQ bendruomenei. Jis tvirtino taip nusprendęs dėl to, kad „ne laiškais sprendžiamos problemos“. „Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi aš esu įsitikinęs, kad ne laiškais sprendžiamos problemos“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė G. Nausėda.

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, taip pat riboja Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų, sakoma Bendrijos pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog nelegalių migrantų iš Baltarusijos problema yra visos Europos Sąjungos (ES) problema.  Pasak jo, reaguojant į išaugusius nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos į Lietuvą būtina stiprinti ES išorinių sienų apsaugą ir numatyti daugiau pajėgumų.

Ginčas dėl Vengrijoje priimto naujo įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema, gali sutrikdyti ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, per kurį planuojama susitelkti į užsienio politikos klausimus, įskaitant pastangas duoti atkirtį Rusijai, ir aptarti keblius santykius su Turkija.

Dešimtims tūkstančių Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių Europos Sąjungos (ES) piliečių gresia pernakt netekti gaunamų pašalpų. Paaiškėjo, jog kas šeštas britiškas pašalpas gaunantis ES pilietis vis dar nėra pateikęs prašymo dėl nuolatinio JK gyventojo statuso (angl. settled status) gavimo. Prašymo iki šių metų birželio 30 d. nepateikę ES piliečiai automatiškai taps nelegaliais migrantais, neturinčiais teisės gauti valstybinę paramą, kurie gali būti bet kada išsiųsti iš šalies.

Europos Sąjungai (ES) rengiantis uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per Klaipėdą, uostui bus sunku greitai rasti alternatyvą šiems kroviniams, sako ekonomistė ir uosto krovos kompanijų atstovas. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad situacija netekus baltarusiškų krovinių būtų sudėtinga, kadangi regione beveik nėra laisvų krovinių, kuriuos būtų galima perimti.

Europos Sąjungos šalių ministrai skelbia naujas sankcijas Baltarusijos režimui. Juodajame sąraše atsidūrė apie 80 asmenų – ne tik atsakingų už „Ryanair" lėktuvo užgrobimą, bet ir artimų Lukašenkos šeimos narių. Sutarta ir dėl plačių ekonominių sankcijų, dėl kurių Lietuvoje gali būti stabdomas baltarusiškų prekių eksportas, per mūsų šalį gali nebevažiuoti ir baltarusiškos trąšos.

Europos Komisija (EK) teisėtai sumažino Lietuvos žemės ūkiui skirtą daugiau kaip 10 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Sankciją EK pritaikė už 2012–2015 metais netinkamai administruotą ES paramą. Lietuva ESTT skundė pernai sausį priimtą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) priimtą nutartį. Ja atmestas Lietuvos ieškinys, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln.

Europos Sąjungos (ES) piliečiai galės tapti partijos steigėjais Lietuvoje. Seimas šią savaitę 75 balsais „už“, dviem parlamentarams balsavus „prieš“ ir 24 susilaikius priėmė tokias Teisingumo ministerijos inicijuotas pataisas. Jos įsigalios pasirašytos prezidento. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva turi užtikrinti čia gyvenančių ES piliečių teises ir į nacionalinę teisę įtraukti ES standartus atitinkančias tarptautines nuostatas.