Nesutarimai, nuteikę Europos Sąjungos (ES) institucijas ir daugybę kitų valstybių narių prieš Lenkiją ir Vengriją, pastaraisiais mėnesiais tik dar labiau paaštrėjo. Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vyriausybė susilaukė visuotinio pasmerkimo dėl jų anti-LGBTQ+ įstatymų, o Lenkijos institucijos iš esmės paskelbė nepriimančios ES teisės viršenybės, praneša politico.eu.
Tačiau įvairiausi Briuselio bandymai – nuo teisinių veiksmų, iki grasinimų nutraukti finansavimą – nesugebėjo pakeisti Varšuvos ir Budapešto politikos krypties. Vietoje to, atrodo, kad vertybinis atotrūkis tarp dviejų maištaujančių valstybių ir ES politinio branduolio tik dar labiau didėja. Taip kyla esminis klausimas – kaip gi visa tai baigsis?
5 galimi scenarijai
1. Lenkija ir Vengrija nusileis
Padidinus spaudimą arba įvedus rimtas finansines sankcijas, Briuselis galimai priverstų Varšuvą ir Budapeštą persigalvoti dėl kai kurių jų prieštaringai vertinamų sprendimų.
Europos Komisija jau yra atidėjusi Lenkijos ir Vengrijos popandeminių ekonominių planų patvirtinimą, taip parodydama, kad ekonomikos atsigavimui skirtus milijardus eurų iš ES šios valstybės galės gauti tik padariusios tam tikrų nuolaidų.
„Akivaizdu, kad viena iš priežasčių, kodėl komisija vis atideda šį sprendimą <...> yra teisės viršenybė. Komisija nepripažins to viešai, tačiau ji naudojasi šio plano patvirtinimu, kaip būdu spausti Lenkiją keisti savo teisinę politiką“, – sakė Jakubas Jaraczewskis, Berlyne įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Democracy Reporting International“ tyrimų koordinatorius.
Jeigu Lenkija atsisakys sutikti su ES Teisingumo teismo sprendimais, ji gali sulaukti milžiniškų baudų.
J. Jaraczewskio teigimu, kiek nuosaikesnė Lenkijos valdančiosios koalicijos dalis, kuriai priklauso ir valstybės ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, nenori prarasti pinigų ir konfliktuoti su Komisija. Taigi yra tikimybė, kad vyriausybė pakeis savo poziciją bent jau dėl daugiausiai nesutarimų keliančių teisėjų drausmės rūmų.
M. Morawieckis naujausiuose savo interviu jau yra užsiminęs, kad nemažai prieštaravimų sulaukusiems teisėjų drausmės rūmams reikia reformų. Tačiau abi vyriausybės pavertė ginčus su Briuseliu pagrindine jų politinės tapatybės dalimi, todėl neaišku, kiek (jeigu iš vis) jie norėtų keisti savo poziciją, nes tai padarę jie gali prarasti savo rinkėjų paramą.
2. Nauji Budapešto ir Varšuvos lyderiai
Jeigu valdančiosios Lenkijos ir Vengrijos partijos po artimiausių rinkimų prarastų valdžią, tai beveik be jokios abejonės sumažintų įtampą tarp šių valstybių ir Briuselio bei kitų ES vyriausybių.
Vengrai prie balsadėžių trauks jau 2022 m. pavasarį, o Lenkijoje parlamento rinkimai turėtų vykti 2023-aisiais. Valdančiosios Vengrijos „Fidesz“ ir Lenkijos „Įstatymas ir Teisingumas“ (PiS) partijos susiduria su opozicinėmis jėgomis, kurios palaiko ES, ir laimėjusios rinkimus žada laikytis demokratinių normų.
„Pačiu svarbiausiu skirtumu tiek Lenkijoje, tiek Vengrijoje vis dažniau tampa požiūris į Briuselį ir Europos Sąjungą“, – sakė Péteris Krekó, Budapešte įsikūrusio Politinio kapitalo instituto vykdomasis direktorius. Jo teigimu, laimėjus opozicinėms jėgoms, naujoji vyriausybė neabejotinai imtųsi veiksmų, atkursiančių institucijų savarankiškumą.
Vengrijoje susibūrė net šešių partijų koalicija, bandysianti nugalėti V. Orbáną. Lenkijos opozicijoje lyderio poziciją perėmė į Lenkiją grįžęs buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Tačiau prieštaringai vertinamos Lenkijos teisinės sistemos reformos ir vidiniai ginčai sukėlė įtampą ir pačioje valdančiojoje koalicijoje. Tai ją suskaldė ir padidino pirmalaikių rinkimų tikimybę.
Bet tiek PiS, tiek „Fidesz“ jau ne kartą įrodė, kad šios partijos geba laimėti rinkimus ir išlaikyti valdžią. Abi taip pat gauna nemažai pozityvaus dėmesio iš valstybinės žiniasklaidos ir kitų palankių žiniasklaidos priemonių. Apklausos Vengrijoje rodo, kad „Fidesz“ir turi panašų palaikymą kaip ir jų opozicija. Lenkijoje rinkėjų simpatijos opozicijai taip pat auga, tačiau PiS vis dar pirmauja 10 taškų.
Tačiau abi partijos taip susiduria su vidinio susiskaldymo per ateinančius mėnesius ar metus tikimybe. Jeigu viena iš šių partijų prarastų valdančiąją poziciją, tai, tikriausiai, turėtų milžinišką įtaką kitai. Vengrijos ir Lenkijos sąjunga tikriausiai subyrėtų. Iširus šiai neliberaliai koalicijai, pasikeistų ES tarybos dinamika, kur šiuo metu šios dvi valstybės apsaugo viena kitą nuo galimų sankcijų pasinaudodamos veto teisę.
3. Chaosas tęsis
Gali būti, kad ES įstrigs nesibaigiančiuose nesutarimuose su Budapeštu ir Varšuva, todėl pradės pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir rengs reguliarius susitikimus, kuriuose bus aptariama situacija šiose valstybėse.
Dauguma demokratiją palaikančių žmonių deda visas savo viltis į naująjį mechanizmą, kuris leis ES sumažinti valstybių narių gaunamą finansavimą dėl teisės viršenybės pažeidimų, kurie turi įtakos sąjungos finansiniams interesams. Tačiau lieka neaišku, kaip ši priemonė būtų taikoma, ir ar ji sudarytų pakankamą spaudimą Vengrijos ir Lenkijos vyriausybėms keisti savo elgesį.
Europos Parlamento pranešėja apie situaciją Vengrijoje, Žaliųjų frakcijai Europos parlamente priklausanti prancūzė Gwendoline Delbos-Corfield ragina Prancūziją per artėjantį jos pirmininkavimą ES Tarybai skirti Vengrijai „rekomendacijas“. Ši ES sutarties 7 straipsnyje nurodoma procedūra leidžia keturiems penktadaliams valstybių narių skirti perspėjimą kitai valstybei narei dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, prieš pradedant taikyti sankcijas.
„Manau, tai būtų didelis žingsnis“, – sakė G. Delbos-Corfield. Tačiau kartu ji pridūrė, kad: „Tai nepakeis Vengrijos gyventojų kasdienybės, nes šios rekomendacijos tik dar labiau izoliuotų V. Orbáną.“
Lenkijos opozicija nuogąstauja, kad Varšuva santykius su Briuseliu bandys gerinti priimdama sprendimus, kurie išspręstų visas problemas „ant popieriaus“, tačiau realiame gyvenime neturėtų jokios galios, o Europos Komisija šiuos sprendimus priimtų, laikydamasi kompromiso dvasios.
„Lenkija pasiūlys kokį nors sušvelnintą sprendimą – Aukščiausiojo teismo drausmės rūmai bus panaikinti, tačiau tokie teisės pakeitimai tik susilpnins teisinę sistemą, tačiau neišspręs jos problemų“, – sakė Barbara Grabowska-Moroz, Vidurio Europos universiteto Demokratijos instituto mokslininkė.
4. Polexitas ir Hexitas
Teoriškai, net jei šių abiejų scenarijų išsipildymo tikimybė dabar atrodo tolima, Lenkija ir Vengrija galėtų palikti ES arba prie pasitraukimo ribos jas privestų kitos valstybės narės.
Apklausos jau ne kartą parodė, kad tiek Vengrijos, tiek Lenkijos piliečiai nori likti ES. 2020–2021 m. žiemą atliktas „Eurobarometro“ tyrimas nustatė, kad tik 39 proc. lenkų ir 28 proc. vengrų tiki, kad jų šalies ateitis būtų daug šviesesnė palikus ES. Be to, abi vyriausybės yra nemažai pasipelniusios iš ES fondų, o Lenkijos M. Morawieckis yra ne kartą sakęs, kad jis neplanuoja trauktis.
PiS sprendimas palikti Sąjungą būtų tikra „politinė savižudybė“, sakė J. Jaraczewskis iš „Democracy Reporting International“. Vietoje to, kad ji visiškai paliks ES, labiau tikėtina, kad Lenkija taps: „Negyvu dantimi ES burnoje“, – sakė J. Jaraczewskis. „Ji veiktų, ji dalyvautų tam tikruose veiksmuose, bet ji pasitrauktų iš teisinės sistemos, – aiškino jis. – Lenkija taptų panašesnė į asocijuotąsias šalis, tokias kaip Norvegija, Lichtenšteinas ar kitos valstybės, o ne į valstybę narę, visiškai gerbiančią ES teisę.“
Vengrijoje valdančiosios partijos narių požiūris į narystę ES yra netolygus. Šią vasarą Vengrijos nacionalinės asamblėjos pirmininkas ir vienas iš „Fidesz“ steigėjų László Kövéras sakė, kad jeigu dabar vyktų referendumas dėl stojimo į ES, jis balsuotų prieš.
Vengrijos finansų ministras Mihály Varga šią savaitę sakė, kad jeigu šis klausimas kiltų 2021 m., jis balsuotų už įstojimą. „Tačiau, – sakė jis televizijai „ATV“, – dešimtmečio pabaigoje, kai, remiantis mūsų skaičiavimais, mes jau tapsime ES mokėtojais, šis klausimas galimai įgautų naują perspektyvą.“ Kai kurie V. Orbáno priešininkai tiki, kad jis nenori palikti ES, tačiau jam likus, sąjunga gali susilpnėti ir susiskaldyti.
„Kaip pagrindinį pavojų matau ES skilimą. Tokia skaldanti populistinė politika, kurią vykdo Orbánas, veda prie ES bendruomenės skilimo“, – sakė Bernadett Szél, Vengrijos parlamento nepriklausoma opozicijos narė.
Analitikai sako, kad nors Vengrijos visuomenė palaiko ES, o V. Orbánas supranta narystės privalumus, jo vis labiau euroskeptiška retorika gali turėti neprognozuojamų pasekmių. „Davidas Cameronas nenorėjo, kad Jungtinė Karalystė išeitų, – sakė P. Krekó. – Kai pradedi žaisti su ugnimi, pasidaro sunku ją kontroliuoti.“
5. „Fidesz“ ir draugai: labiau populistinė ES
„Fidesz“ ir PiS gali likti valdžioje, kol didžiųjų ES šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Italijos, valdžią perims kitos, joms draugiškos kraštutinių dešiniųjų partijos. Tai atitolintų visą sąjungą nuo susirūpinimo dėl demokratijos ir teisės viršenybės.
V. Orbánas ir PiS lyderis Jarosławas Kaczyńskis stengiasi užmegzti šiltus santykius su populistinėmis partijomis visoje sąjungoje. Jie netgi yra teigę, kad ES turėtų būti tik ekonominis projektas su daug mažesne politine integracija.
„Dėl per didelio moralinio aktyvumo, kurį pastaraisiais metais galima pastebėti ES institucijose, atsirado pavojinga tendencija įvedinėti ideologinę monopoliją“, – bendrame pranešime praeitą mėnesį teigė 16 populistinių Europos kraštutinių dešiniųjų partijų, įskaitant ir „Fidesz“, PiS, Prancūzijos kandidatės į prezidentus Marine Le Pen „Nacionalinį Sambūrį“ ir Matteo Salvini „Lygą“ Italijoje.
Nors pandemija daugelyje Europos šalių sumažino populistų įtaką, dviejų Italijos dešiniųjų populistinių partijų populiarumas auga – kiekviena jų gyventojų apklausose surinko apie 20 proc. O remiantis „Politico“ apklausų duomenimis, dabar yra prognozuojama, kad M. Le Pen surinks 44 proc. rinkėjų balsų kovoje su dabartiniu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Ir nors tikimybė, kad M. Le Pen taps prezidente yra nedidelė, jos atmesti negalima. O, štai, V. Orbáno planai žemynui vis dažniau sutampa su jos požiūriu. „Frazė „vis glaudesnė sąjunga“, pasitaikius pirmai galimybei, turi būti išbraukta iš ES sutarties teksto“, – birželio mėnesį savo kalboje sakė Vengrijos ministras pirmininkas.
