europos sąjunga

Europos Komisija pagaliau pristatė ilgai ruoštą ir lauktą europinio skiepų paso mechanizmą. Netrukus pamatysite ir kaip šis dokumentas turėtų atrodyti. Pažymėjimas bus skaitmeninis ir jame bus saugomi duomenys ne tik apie vakciną nuo Covid-19, bet ir apie atliktus koronaviruso testus arba ligos istoriją persirgus koronavirusu. Kelionių organizatoriai jau su nekantrumu laukia paso įsigaliojimo ir ragina nediskriminuoti ir nenorinčiųjų skiepytis.

Europos Sąjungos šalys susitarė paskelbti sankcijų keturiems Kinijos pareigūnams ir vienam juridiniam asmeniui dėl Pekino griežtos politikos uigūrų etninės mažumos atžvilgiu, trečiadienį sakė Europos pareigūnai. Priemonės, kurios pirmadienį turėtų būti patvirtintos Bendrijos užsienio reikalų ministrų, yra dalis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus, kurias taip pat planuojama paskelbti asmenims Rusijoje, Šiaurės Korėjoje, Eritrėjoje, Pietų Sudane ir Libijoje, sakė diplomatai.

Viešojoje erdvėje diskusijų bangą sukėlė Seimo nario Mindaugo Puidoko pasisakymas, kad jei Europos Sąjunga prievarta diegs LGBT+ ideologiją, Lietuvai verta svarstyti pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Konservatoriai tikino, kad tokie M. Puidoko pasisakymai artimi Kremliaus ideologijai, o pats politikas tvirtina, kad buvo neteisingai suprastas.

Geležinkelio projektas „Rail Baltica“ per Europos Sąjungos valstybių narių derybas su Europos Parlamentu išsaugojo galimybę gauti išskirtinį 1,6 mlrd. eurų finansavimą, penktadienį pranešė Lietuvos ambasadorius. Lietuvos nuolatinei atstovybei ES laikinai vadovaujantis ambasadorius Simonas Šatūnas BNS sakė, kad penktadienio naktį pasibaigusių derybų rezultatai dar analizuojami, bet jie nuteikia optimistiškai.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjunga skelbiama „LGBTIQ laisvės zona“, simboliškai atmesdamas kai kurių Lenkijos savivaldybių sprendimus pasiskelbti „zonomis be LGBT ideologijos“. Deklaracija buvo priimta 492 balsais prieš 141, dar 46 europarlamentarams susilaikius. Vokietijos europarlamentarė Terry Reintke, viena iš rezoliucijos teikėjų, gyrė „triuškinamos daugumos“ palaikymą šiam dokumentui. „Naudokimės juo.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 17-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 13-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 19-ta ir 15-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 307 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 78 atvejais daugiau nei prieš savaitę.

Europos Parlamentas trečiadienį turi aptarinėti rezoliuciją, kuria visa 27 valstybių Europos Sąjunga būtų paskelbta „laisvės zona“ LGBT žmonėms. Rezoliucija pateikta reaguojant pirmiausia į pastarųjų dvejų metų įvykius Lenkijoje, kur daug vietos bendruomenių priėmė didele dalimi simbolines rezoliucijas, kuriomis pasiskelbė teritorijomis, laisvomis nuo to, ką konservatyvi šalies valdžia vadina LGBT ideologija.

Europos Sąjungos šalys pirmadienį patvirtino sankcijas keturiems aukšto rango Rusijos teismų ir teisėsaugos pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimu. Diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad pareigūnų vardai bus antradienį paskelbti ES oficialiajame leidinyje, Bendrijos valstybių ambasadoriams patvirtinus Briuselio parengtą sąrašą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis atmeta Sakartvelo valdančiųjų priekaištus dėl jo paramos šalies opozicijai. Sakartvelo valdantieji kaltina Lietuvos parlamentarą įžeidžiančia retorika, kuri, pasak jų, yra absoliučiai nepriimtina. Iš komandiruotės Sakartvele grįžęs politikas teigia, kad nematyti gilėjančios politinės krizės Sakartvele būtų neatleistina prabanga, o jo siekis konflikto puses susodinti prie derybų stalo neturėtų žeisti nei vienos pusės.

Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad vežėjų veiklą griežtinančios naujos Europos Sąjungos taisyklės didintų taršą ir kenktų Europos Sąjungos vidaus rinkai. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Komisijos paskelbta išvada sudaro prielaidų tikėtis, jog po metų turinčios įsigalioti taisyklės bus pakeistos.

Europos Sąjunga papildomai nupirko iki 300 mln. dozių vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos iš JAV bendrovės „Moderna“, trečiadienį pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. EK pirmininkė šį naują sandorį vadino „gera žinia“, papildysiančia Bendrijos vakcinų išteklius, siekiant iki rugsėjo vidurio paskiepyti 70 proc. bloke gyvenančių suaugusių žmonių. Šiuo metu Komisija yra užsitikrinusi prieigą prie 2,6 mlrd.

 Jeigu Europos Sąjunga nuspręs atkurti santykius su Rusija, Maskva atsakys tuo pačiu, pirmadienį pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas. „Turime būti pasirengę bet kokiai įvykių eigai. Sprendimą turi priimti Europos Sąjunga: jeigu ji nuspręs, kad vis tik santykius reikia atkurti ir atšaukti juos trikdančius veiksmus, mes tam taip pat būsime pasirengę“, – S. Lavrovas pareiškė per spaudos konferenciją Sankt Peterburge.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos grasinimai nutraukti diplomatinius santykius su Europos Sąjunga (ES) neturi atgrasyti Bendrijos nuo pamatinių vertybių gynimo. „Akivaizdu, kad pagrindė problema yra ta, kad pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis (Aleksejus Navalnas – BNS) buvo apnuodytas, jam teko gydytis Vokietijoje, o kai grįžo į Rusiją, buvo sulaikytas, nuteistas ir dabar sėdi kalėjime.

Europa turi pagreitinti vakcinų nuo COVID-19 gamybą, kad pasivytų mokslo pasiekimus ir aplenktų atsirandančias naujas koronaviruso atmainas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Mes neįvertinome sunkumų, susijusių su masine gamyba. Paprastai naujos vakcinos gamyba užtrunka nuo penkerių iki 10 metų. Mes tai padarėme per 10 mėnesių.

Pažeminimą Maskvoje patyręs Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozefas Borrelis aiškinosi Europos Parlamentui. Jis sako, kad Rusija suka autoritarizmo link, kad jos nedomina joks dialogas ir jau kalba apie sankcijas, kurias žada inicijuoti pats. Tuo metu Lietuva kartu su kaimynėmis rengia vadinamąjį Navalno sąrašą ir siekia įvesti sankcijas prisidėjusiems prie jo sulaikymo ir įkalinimo. Po fiasko Maskvoje Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis stoja prieš Europos Parlamentą.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad pasiūlys 27 bloko šalims paskelbti sankcijų Rusijos atžvilgiu, Maskvai atmetus jo pasiūlymą siekti konstruktyvaus bendradarbiavimo per jo oficialų vizitą. „Visų pirma aptarsime tai ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris vyks vasario 22 dieną, ir kovą vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime“, – J. Borrellis sakė Europos Parlamento nariams.

 17+1 formato Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių viršūnių susitikime nuotoliniu būdu Lietuvai atstovaujantis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako matantis didelį potencialą Europos Sąjungai bendradarbiauti su Kinija bei dvišalį bendradarbiavimą logistikos ir transporto srityje.

Pasirodžius naujiems kaltinimams piknaudžiavimu, kuriuos Briuselis laiko „labai neraminančiais“, dideja spaudimas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) vadovui Fabrice'ui Leggeri. Naujausi pranešimai apie galimus pažeidimus pasirodė agentūrai imantis didesnio vaidmens patruliuojant ES sienas. Migracija – visoje ES aštri tema ir šūkis, telkiantis kai kuriose šalyse vis reikšmingesne politine jėga tampančius kraštutinius dešiniuosius.

Galimos sankcijos Rusijai dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bylos yra Europos Sąjungos vidaus reikalas, o Maskva yra pripratusi prie jai taikomų baudžiamųjų priemonių ir nelaiko Bendrijos patikima partnere, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes tai traktuojame kaip Europos Sąjungos vidaus reikalą.

Jungtinei Karalystei šių metų pradžioje galutinai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), pirmieji pokyčiai prekyboje po „Brexit“ pasijus balandžio mėnesį, sako užsienio reikalų viceministras. Pasak Arnoldo Pranckevičiaus, pokyčiai Lietuvai, kuriai Jungtinė Karalystė yra svarbi eksporto partnerė, bus reikšmingi. „Pirmi pokyčiai pasijus jau netrukus.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu vykdo įtemptas derybas su britų farmacijos bendrove „AstraZeneca“ dėl vakcinų tiekimo, o jose svarstomi įvairūs variantai – nuo eksporto stebėsenos iki nacionalinių ieškinių, teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovai.  „Derybos yra tikrai įtemptos, o ES turi pakankamai argumentų ir galimybių derėtis kietai.

Po savaitgalį Rusiją drebinusių protestų, kurių metų omonininkai be gailesčio mušė ir areštavo tūkstančius žmonių, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai šiandien pradėjo tartis dėl atsako Kremliui. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Briuselį ragina įvesti sankcijas. Eurobloko diplomatijos vadas žada pats keliauti į Maskvą, reikalauti paleisti opozicinierių Aleksėjų Navalną. Apie savo rūmus ant Juodosios jūros kranto prabilo ir Vladimiras Putinas.

Europos Sąjunga ragina žmones atsisakyti nebūtinų kelionių ir tvirtina, kad imsis kelionių suvaržymų, jei žmonės nebus sąmoningi. Kovą su koronavirusu griežtina ir naujasis prezidentas Joe Bidenas – atvykstantiems į Ameriką teks izoliuotis, viešajame transporte kaukės taps privalomos. Prancūzija vakcinuoja Nobelio premijos laureatus ir tikisi, kad jų pavyzdžiu paseks daugiau prancūzų. O štai Vengrija žmones skiepyti nusprendė rusiška vakcina.

Euro zonos verslo aktyvumas sausį sulėtėjo, o pastarasis nuosmukis beveik neabejotinai patvirtina, kad COVID-19 pandemija ir toliau daro žalą ekonomikai, parodė penktadienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Įmonių atidžiai stebimas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), kurį sudaro tyrimų bendrovė „IHS Markit“, yra laikomas anksčiausiu ekonomikos būklės rodikliu, o pastarieji rezultatai patvirtina nuogąstavimus, kad jau metus trunkanti viruso sukelta krizė toliau stiprėja.

Maždaug pusė Europos Sąjungos valstybių kelia klausimą dėl galimų sankcijų Rusijai dėl opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno sulaikymo, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Šiuo klausimu vakar kalbėjau aš, kitų Baltijos valstybių vadovai, Suomijos premjerė, taip pat Vokietijos, Olandijos vadovai ir kai kurios centrinės Europos šalys.

ES lyderiai ketvirtadienį aptars naujų koronaviruso atmainų grėsmę, susirūpinusioms valstybėms narėms raginant įvesti apribojimų kelionėms per bloko vidaus sienas, siekdamos sustabdyti mutavusio užkrato plitimą. Per viršūnių susitikimą, rengiamą vaizdo konferencijos formatu, lyderiai svarstys „dėl naujųjų atmainų susiklosčiusios situacijos rimtumą“, patikslino vienas ES pareigūnas.

ES turi nedelsdama nutraukti kontroversiško dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas, sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno suėmimo. Dokumentas buvo priimtas 581 balsu prieš 50, dar 44 europarlamentarams susilaikius. EP nariai griežtai smerkia Rusijos elgesį ir A. Navalno bei jo rėmėjų sulaikymą, taip pat pasikėsinimą jį nužudyti.

Europos Sąjunga (ES) turėtų siekti, kad iki vasaros būtų vakcinuota apie 70 proc. žmonių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas prieš nuotolinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą taip pat teigė, kad su dabartiniais vakcinų pristatymo kiekiais būtų įmanoma paskiepyti mažiau nei trečdalį visuomenės, bet vilčių teikia tai, kad bus patvirtintos kitų gamintojų vakcinos.

Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Europos Sąjungą (ES) taikyti sankcijas už Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno sulaikymą atsakingiems asmenims.

ES pasiuntiniai pasiekė preliminarų susitarimą dėl galimybės pripažinti visose 27 bloko šalyse bet kurioje valstybėje naryje atliekamų koronaviruso antigenų testų rezultatus, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai. Šiuo žingsniu, po kurio prasidės rašytinė procedūra ir diskusija per vėliau ketvirtadienį vyksiantį virtualų ES viršūnių susitikimą, siekiama padaryti testavimą dėl COVID-19 platesnį ir greitesnį.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdytojai ketvirtadienį susitinka siekdami įvertinti savo pinigų politiką ir skatinamąsias priemones tuo metu, kai didėjantis COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius ir griežtesnės ribojamosios priemonės temdo ekonomikos perspektyvas. Manoma, kad pinigų politikos formuotojai nesiims naujų veiksmų po to, kai praėjusį mėnesį padidino pandemijos metu euro zonai skiriamą paramą.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,2 proc., o Latvijos – 5,6 proc. BVP, ketvirtadienį paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 5,6 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,8 proc. BVP.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 22,4 mlrd. eurų ir sudarė 45,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,2 mlrd. eurų ir sudarė 44,6 proc. BVP, o Estijos – 5,1 mlrd. eurų arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 199,9 proc. BVP.

Pasaulio lyderiai trečiadienį sakė nekantraujantys pradėti dirbti su naujuoju JAV prezidentu Joe Bidenu, prisaikdintu po ketverių neramių Donaldo Trumpo vadovavimo metų. Europos Sąjunga Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino tiek J. Bideną, tiek naująją viceprezidentę Kamalą Harris ir pridūrė: „Atėjo laikas sugrąžinti tikrumą ir sveiką protą bei pagyvinti mūsų ES ir JAV santykius.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė įstatymo pataisas, numatančias tikslines išmokas Europos Sąjungos sankcijų paliestos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojams, tačiau Prezidentūra teigia, kad tai problemą sprendžia tik iš dalies. „Tai, valstybės vadovo vertinimu, „Belorus“ darbuotojų problemą sprendžia tik iš dalies.

Europos Sąjunga siekia iki rugpjūčio pabaigos vakcinuoti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas . Šis siekis, dėl kurio buvo susitarta ES komisarų susitikime, užsibrėžtas daugumai Bendrijos valstybių sunkiai įsibėgėjant vakcinavimo programoms. Skiepijimas nuo COVID-19 ES prasidėjo prieš tris savaites.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) planuoja atnaujinti leidimą eksploatuoti „Boeing 737 MAX“ jau kitą savaitę, praėjus 22 mėnesiams nuo tada, kai orlaivį buvo uždrausta naudoti po dviejų mirtinų avarijų.  „Manome leisti naudoti MAX nuo kitos savaitės“, – vaizdo konferencijoje pažymėjo EASA direktorius Patrickas Ky (Patrikas Kai), kai buvo paskelbta leidimo naudoti orlaivį direktyva.

Naujų automobilių pardavimų sumažėjimas Lietuvoje pernai buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje 2020 metais parduoti 40232 nauji automobiliai – 12,9 proc. mažiau nei 2019 metais. Mažesnis naujų automobilių pardavimų smukimas fiksuotas tik Danijoje, kur jis siekė 12,2 procento.  Latvijoje automobilių pardavimai pernai sumenko 25,8 proc. iki 13864, Estijoje – 29,5 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai ragina Europos Sąjungą (ES) daryti spaudimą Rusijai dėl sulaikyto vieno didžiausių Kremliaus kritikų Aleksejaus Navalno. Gabrielius Landsbergis, Edgaras Rinkevičius ir Urmas Reinsalu laišku kreipėsi į ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio politikai Josepą Borrellį, ragindami stiprinti ES spaudimą, kad būtų paleistas A. Navalnas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Europos Sąjungos (ES) sveikatos apsaugos ministrai trečiadienį surengė neformalų nuotolinį susitikimą, skirtą vakcinacijai nuo koronaviruso (COVID-19) aptarti. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir kiti pasitarimo dalyviai teigiamai įvertino spartėjančius skiepijimo tempus, tačiau ragino gamintojus didinti vakcinų gamybos apimtis ir trumpinti pristatymo terminus.

Europos Komisijos pirmininkė sako, kad Europos Sąjunga yra skolinga Lietuvos laisvės gynėjams, nes be jų Europa atrodytų kitaip. Ursula von der Leyen pabrėžė, kad 1991-ųjų sausio įvykiai suvaidino lemiamą vaidmenį įveikiant žemyno susiskaldymą ir sugriaunant sovietų imperiją. „Mūsų Sąjunga skolinga Lietuvos laisvės gynėjams, nes šiandieninė Europa be jų drąsos atrodytų kitaip.

Viena artimiausių Lietuvos sąjungininkių Lenkija jau gerą penketą metų svaidosi žaibais su Europos Sąjunga. Mūsų kaimynės valdantieji tikina, kad nepasiduos Briuselio diktatui ir gins Lenkijos interesus, o Europos Sąjungos vadovai beda pirštu į galimus žmogaus teisių ir teisės viršenybės pažeidimus šalyje.

Mėginimų neteisėtai patekti į Europos Sąjungą, skaičius 2020 metais sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius septynerius metus, penktadienį pranešė ES pasienio ir pakrančių apsaugos tarnyba FRONTEX. Agentūra pranešė nustačiusi apie 124 tūkst. „neteisėtų sienos kirtimo“ atvejų – tai yra 13 proc. mažiau nei per 2019 metus. FRONTEX, nurodė, kad šis skaičius yra mažiausias nuo 2013 metų ir kad tokią padėtį daugiausia nulėmė suvaržymai, įvesti siekiant apriboti koronaviruso plitimą.

Dėl neįgyvendintų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su nuotekų valymu, Lietuvai gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos, pareiškė aplinkos ministras. „Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas. Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.

Europos Komisija pirmadienį gynė savo vakcinavimo nuo koronaviruso strategiją, Bendrijos narėms vis griežčiau kritikuojant lėtą skiepų nuo COVID-19 platinimą 450 mln. gyventojų turinčiame regione. Vakcinavimo programoms 27 valstybių bloke prasideda gana lėtai, o kai kurios ES narės suskubo kaltinti ES vykdomosios valdžios instituciją, kad ji nesugebėjo užtikrinti reikiamo kiekio skiepų dozių pristatymo.

„Brexitas“ pagaliau įvyko – nuo sausio 1 d. Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga gyvens pagal naujas taisykles. Nors britų ir Europos lyderiams pavyko pasiekti susitarimą dėl prekybos ir išvengti juodžiausio scenarijaus, pokyčių, kurie aktualūs ir daugeliui lietuvių, nuo 2021 m. išvengti nepavyks. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią informaciją, kas keičiasi nuo sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė galutinai pasitraukia iš Europos Sąjungos ir yra laikoma trečiąja šalimi.

Jungtinei Karalystei (JK) nuo sausio 1-osios pasitraukiant iš Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tikisi, kad tai nepaveiks vežėjų darbo, tačiau dėl griežtesnės patikros gali atsirasti eilių.   „Yra susitarimas ir pripažinimas, kad Lietuva, Lenkija ir visa ES laikoma kaip viena valstybė. Tai jau yra gerai, kadangi nebus selektyvių reikalų taikymo atskirai valstybei“, – BNS teigė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Bendruomenių Rūmai trečiadienį 521 balsu prieš 73 patvirtino susitarimą su Europos Sąjunga dėl prekybos po „Brexito“, pranešė Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC. Vėliau trečiadienį susitarimą pasirašė ir britų premjeras Borisas Johnsonas, pavadinęs jį „nuostabių santykių“ tarp Londono ir Briuselio pradžia. Bendruomenių Rūmai pritarė susitarimui, nors opozicija reiškė rimtų nuogąstavimų; tikimasi, kad vėliau trečiadienį jį priims ir Lordų Rūmai.

Nuo ekonominės sąjungos iki euro, migrantų krizės ir „Brexito“ – toks buvo Europos Sąjungos kelias per pastaruosius šešis dešimtmečius. Europos bloko gimimas 1950 metų gegužės 9 dieną Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) pasiūlė Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos ekonominės sąjungos idėją. Po metų šešios valstybės – Belgija, Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai – įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją.