Dokumentas buvo priimtas 581 balsu prieš 50, dar 44 europarlamentarams susilaikius.
EP nariai griežtai smerkia Rusijos elgesį ir A. Navalno bei jo rėmėjų sulaikymą, taip pat pasikėsinimą jį nužudyti. Jie ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti A. Navalną ir visus kitus su jo grįžimu susijusius asmenis: žurnalistus, bendradarbius ir rėmėjus. Pabrėžiama, kad pasikėsinimu nužudyti A. Navalną ir jo sulaikymu Rusijos režimas siekia užglaistyti savo korupcinę veiklą ir nutildyti opoziciją ruošiantis 2021 metų parlamento rinkimams.
Europarlamentarai atkreipia dėmesį į tai, kad politinių oponentų sulaikymas prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams, todėl ragina Europos Tarybą bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) įvertinti šiuos veiksmus, taip pat iškelti Rusijai bylą dėl pažeidimo Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Savo ruožtu ES Taryba raginama reikšmingai sustiprinti ir išplėsti ES sankcijas Rusijai, įtraukiant su A. Navalno sulaikymu susijusius asmenis ir įmones. Rezoliucijoje sakoma, kad ES sankcijų turi sulaukti ir su Rusijos režimu bei V. Putino vidiniu ratu susiję oligarchai, taip pat propagandinės žiniasklaidos darbuotojai bei jų šeimų nariai, turintys turto ES bei galintys laisvai keliauti ES šalyse.
Rezoliucijos autoriai „ragina ES ir jos valstybes nares kritiškai persvarstyti bendradarbiavimą su Rusija įvairiose užsienio politikos platformose ir tokiuose projektuose kaip „Nord Stream 2“, kurio įgyvendinimą ES turėtų nedelsdama nutraukti“.
Tai pat siūloma „parengti naują ES santykių su Rusija strategiją, pagrįstą pilietinės visuomenės parama“ ir „demokratinių vertybių, teisės viršenybės, pagrindinių laisvių bei žmogaus teisių skatinimu“.
Panašios iniciatyvos yra patariamojo pobūdžio. Sprendimus dėl bet kokių ribojamųjų priemonių vienbalsiai priima ES valstybės narės.
Diskusija apie savaitgalį iš Vokietijos į Rusiją sugrįžusio A. Navalno areštą Europos Parlamente įvyko antradienį. Kai kurie įstatymų leidėjai ragino paskelbti Maskvai papildomų sankcijų, įskaitant „Nord Stream 2“ statybų nutraukimą.
Tačiau debatuose dalyvavęs ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, jog šis projektas yra privatus, todėl Briuselis negali jam kliudyti.
„Kalbame apie privatų projektą ir negalime sutrukdyti šioms įmonėms jo įgyvendinti, jei Vokietijos vyriausybė tam pritaria“, – pažymėjo vyriausiasis diplomatas.
Vis tik J. Borrellis pabrėžė, jog“ šis dujotiekis neįvairina Sąjungos energijos tiekimo, o tai yra vienas iš ES užsibrėžtų tikslų energetikos politikoje“.
„Jei šios įmonės užbaigs dujotiekio statybas, jos turėtų žinoti, kad turės jį valdyti pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Tai viskas, ką galime padaryti – bent jau Europos Sąjungos lygiu“, – sakė jis.
