Nuo metų pradžios į Lietuvą iš Baltarusios pateko jau kone 4200 nelegalų. Su Lukašenkos kontrabanda šiuo metu kovoti priversta ir Latvija, ir Lenkija. Ir be fizinio barjero pasienyje ši kova neįsivaizduojama.
Bet panašu, kad visos ES išorinės sienos apsauga – bent kol kas – turėsime rūpintis patys. Į antrą EVT derybų raundą Briuselyje prezidentas Gitanas Nausėda žengė su aiškia pozicija, jog: „Turėtume kalbėti ir apie fizinę sieną, fizinį barjerą.“
Anot prezidento – Lietuva negali viena savo sąskaita rūpintis visos ES išorine siena. Tam pritarė ir kai kurios kitos šalys.
„Negali būti taip, kad tik kelios šalys prisiima visą pagalbos ieškančių atvykėlių naštą“, – teigė Belgijos premjeras Alexanderis De Croo.
Austrijos kancleris sako, kad reikia veikti greitai.
„Paskutiniai mėnesiai parodė, kad migracija nemažėja, o tik auga. Manau, labai svarbu skirti dėmesį išorinei sienai“, – tikino Austrijos kancleris Alexanderis Shallenbergas.
Deja po kelias valandas trukusių derybų – Europos Komisijos pirmininkė pareiškė, kad finansavimo barjerams pasienyje nesulauks nei Lietuva, nei Latvija su Lenkija.
„Išties diskutavome apie fizinius barjerus. Leidau aiškiai suprasti, kad yra jau seniai nusistovėjusi Europos Komisijos ir Parlamento pozicija, jog nebus jokio finansavimo aštriai vielai ir sienoms“, – tvirtino Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von Der Leyen.
Bet, pasak mūsų prezidento, penkios valandos derybų nesibaigė pralaimėjimu.
„Mums pavyko įtikinti kolegas, koks yra tai rimtas iššūkis. Ir aš galvoju, kad dabar visos 27 valstybės gerai supranta, su kokio masto problema mes čia susiduriame. Pirmiausia mums pavyko pasiekti, kad EVT protokole arba išvadų dalyje būtų aiškiai įvardinta, kad tai, kas vyksta prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, yra hibridinė ataka“, – tikino G. Nausėda.
Europos lyderiai taip pat nurodė EK imtis prieglobsčio politikos pokyčių, kad galima būtų efektyviau kovoti su nelegalų kontrabanda.
Beje, ši EVT – buvo jau 107-ta ir veikiausiai jau paskutinė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Šalių lyderiai ją vadino ir „rimties šaltiniu“, ir „kompromisų mašina“. Kompromiso šį kartą Merkel ragino ieškoti Briuselio ir Varšuvos ginče dėl teisės viršenybės.
„Svarbu kalbėtis ir atmesti bet kokias teorijas, kurios kartais skamba kaip sąmokslai. Noriu pabrėžti, jog neturime nieko prieš Lenkiją – kalbame apie tai, kaip suvokiame esminius teisės principus“, – kalbėjo A. Merkel.
„Svarbu kalbėtis ir atmesti bet kokias teorijas, kurios kartais skamba kaip sąmokslai. Noriu pabrėžti, jog neturime nieko prieš Lenkiją – kalbame apie tai, kaip suvokiame esminius teisės principus“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Lenkijos premjeras per derybas bandė įrodyti, jog jo šalies teismų reformos ir Konstitucinio tribunolo pareiškimai jog ES teisė nėra viršesnė už Lenkijos – nekelia grėsmės bendrijos vertybėms.
„Lenkija neturi teisės viršenybės problemų. Tiesiog kai kurios šalys nesupranta mūsų reformų“, – teigė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Bet Briuselio tai neįtikino. Didžioji dalis Europos lyderių sutiko ir toliau blokuoti Lenkijai išmokas iš bloko ekonomikos gaivinimo fondo ir ruošti Varšuvai naujas sankcijas, jei situacija nesikeis.
Kam ta tvora. Vis tiek migrantai Lietuvoj būti nenori. Tegul sau keliauja .mūsų valdžia savų žmonių nežiūri kad jie skursta, jiems svarbu Europa. O kas paprastam žmogui iš jų Europos?
