„Prezidentūros pažado ir pakvietimo man tikrai užteko, bet pasirodo kitiems žmonėms irgi parūpo. Aš tuo džiaugiuosi. Aš negaliu jų nepalaikyti, todėl šiandien jau aš už tas mamas ateinu“, – žurnalistams šeštadienį sakė R. Račienė.
Ji teigė, kad Prezidentūra ją nustebino du kartus. Pirma, kai per kelias valandas sureagavo į jos laišką ir paskyrė laiką susitikimui su G. Nausėda.
„Antrą kartą, kai prezidentas jau viešai pasakydamas, kad jis kalbėsis su manimi kaip LGBT vaiką turinčia mama, vis tik iškart uždavė toną kitai temai, kuri nėra apie LGBT žmones“, – tvirtino R. Račienė.
Nors moteris tikino, kad greitą šalies vadovo komandos reakciją aiškino tuo, kad ji yra gydžiusi G. Nausėdos dukrą, vėliau ji suvokė kitą priežastį.
„Greičiausiai buvo tai, kad Prezidentūrai nebuvo patogu, kad čia kažkokia mama ateina ir stovi“, – teigė R. Račienė.
„Šiandien aš stoviu už daugiau, negu tik savo vaiką. Aš stoviu už daug vaikų. Ir daug tėvų, kurie jaučiasi nepatogiai šiandien Lietuvoje“, – tvirtino ji.
R. Račienė tikino, kad visuomenei laikas keistis, nebėra, ko laukti.
„Labai tikėčiausi prezidento asmeninės nuostatos, kad jam nuoširdžiai pradės rūpėti visi žmonės, neskirstant jų pagal nieką. Galbūt yra ta viltis, kad Partnerystės įstatymas bus tokiu tekstu, kad ten bus ne tik teisiniai kažkokie klausimai, bet bus numatyti ir emociniai ryšiai, kurie atsispindės ten“, – teigė LGBT vaiko mama.
R. Račienė sakė, kad pastarosiomis dienomis sulaukė daug bendraminčių žinučių ir palaikymo, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš šalies išvykusių žmonių, kurių emigracijos priežastis, anot moters, ir buvo tvyranti homofobija.
„Ir buvo trys blogos žinutės“, – juokėsi ji.
Nemano, kad pakeis Nausėdos nuomonę
„Mes labai daug ir aršiai savo pilietinę nuomonę reiškiame socialiniuose tinkluose. Ir niekaip beburbuliuodami tuose savo uždaruose burbuluose nesugebame pakelti užpakalio ir ateiti empatiškai palaikyti žmogaus, kuris vienas čia stovi diena iš dienos ir tikisi, kad kažkas išgirs ją. Aš nemanau, kad ją išgirs kas nors ją šiuose rūmuose ir nėra tikslo pakeisti prezidento retoriką, nes nepavyks mums, nė vienam“, – teigė komunikacijos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė.
Jos tvirtinimu, šeštadienio akcijos tikslas – parodyti, kad LGBT palaikantys žmonės ne tik „ant sofos sėdi“ ir rašo komentarus „Facebook“. D. Filmanavičiūtės teigimu, klausimas, kada jos „normalus“ vaikas kažkam taps „nenormaliu“ ir prieš jį bus nukreipta neapykanta.
„Čia susirinko daug tėčių, daug žmonių, kurie neplanuoja turėti vaikų, daug žmonių, kurie dar neplanuoja turėti vaikų. Mes kalbame, Rasą palaikydami, apie žmones, kurie negali sau užtikrinti žmonių teisių vakarietiškoje valstybėje, jeigu mes taikomės į vakarietiškas valstybes.
Bet čia yra ir tie, kurie sako, kad mes negalime skirstyti žmonių nei pagal rasę, nei pagal religiją, nei pagal kitus socialinius iššūkius, kaip negalia arba kiti dalykai. Nei pagal lytį, kai šiandien net būti moterimi yra didžiuliu iššūkiu. Mes dar 30 ir daugiau metų žygiuosime į tą svajonę, kurios taip siekiame, kad žmonės, kurie laisva valia yra apsisprendę gyventi taip, kaip jie gyvena, galėtų tiesiog elementariai higieniškai normaliai gyventi. Oriai, teisiškai teisingai ir visiems vienodai lygiai“, – kalbėjo D. Filmanavičiūtė.
„Retorikos mes nepakeisime, bet būtų metas liežuvį už dantų palaikyti. Suprantu, kad artėja rinkimai, kad antra kadencija. <...> Bet reikėtų laikyti liežuvį už dantų, nes kai kam ta retorika yra pagrindas kurstyti neapykantą ir dengtis neva savo nuomone. Čia ne nuomonė, čia yra prakeiktos neapykantos kurstymas šalyje, kur visi turi teisę gyventi, kaip jie nori“, – dėstė D. Filmanavičiūtė.
Homoseksualią dukrą auginanti mama parašė laišką prezidentui: nustokite skaidyti visuomenę
Homoseksualią dukrą užauginusi vilnietė Rasa Račienė atsistoti prieš Prezidentūros langus žadėjo kasdien – tol, kol Gitanas Nausėda teiksis ją priimti pokalbiui ir išklausyti LGBT bendruomenei aktualius prašymus. Tiesa, ketvirtadienį G. Nausėdos net nėra Lietuvoje, jis Briuselyje, o duris Rasai Račienei jis žada atverti pirmadienį. Vis tiek ketvirtadienį prie Prezidentūros atėjusi moteris mano, kad greitai G. Nausėdos reakcijai įtakos turėjo ir praeitis – R. Račienė yra vaikų gydytoja-odontologė ir kadaise gydė vieną iš G. Nausėdų dukterų.
„Aš padariau šitą simbolinį atėjimą šiandien, kad sustiprinčiau tai, ko prašau“, – sako LGBT vaiko mama Rasa Račienė.
„Kiekviena ta žinutė, gauta asmeniškai, nužudo. Jinai sužeidžia ir apie tai nėra lengva kalbėti“, – kalba Rasa.
Per kadenciją G. Nausėda nėra susitikęs su LGBT bendruomenės atstovais. Gydytoja prašo prezidento keisti šį požiūrį. Ir retoriką.
„Šito pažado ir tikėčiausi iš prezidento, kad jis pagaliau nustos skirstyti žmones į teisingus ir atstumtuosius“, – teigia mama.
Būtent G. Nausėdos pozicija kliūva ir nedidelei grupelei R. Račienę palaikyti atėjusių žmonių. Pasak jų, prezidento žodžiai nedera su jo nuolat akcentuojama „gerovės valstybe“.
„Ta retorika, kad nuolatos reikia ieškoti dialogo, bet tai, man atrodo, tik žodžiai, nes neatrodo, kad jis bandytų mažinti visuomenės susipriešinimą.“
„Kai buvo „Kaunas Pride“, prezidentas buvo labai prieš tą eiseną. Labai liūdna suvokti, kad aš, kaip didelė Lietuvos patriotė, turiu tokį prezidentą, kuris labai mus išskirsto.“
„Tiesiog man rūpi Lietuvos šeimos, noriu, kad visiems būtų gerai. Iš tos retorikos, kurią skleidžia Nausėda ar su kokiais žmonėmis jis sėda prie derybų stalo, atrodo, kad jam nelabai rūpi Lietuvos šeimos.“
„Aš nežinau baisesnio dalyko negu paprastam žmogui išgirsti, kad „jūs neturite šeimos“, „Jūs nebeturite šeimos“.
Prezidentas apie Partnerystės įstatymą prabilo vasarą išsakęs sveikinimo kalbą „Šeimos maršo“ renginyje, nukreiptame prieš tos pačios lyties asmenų santykius. Tada jis tvirtino, kad sureguliuoti partnerystę reikia, tačiau nepažeidžiant Konstitucijos. Vėliau jis tikino, kad nebūtų pasirašęs Partnerystės įstatymo, nes partnerystės apibrėžimas esą beveik prilygsta santuokai. Ir pareiškė darysiantis viską, kad mokyklose nebūtų dėstoma LGBT istorija, o homoseksualūs asmenys negalėtų įsivaikinti.
Rasa Račienė prašo „pagarbaus ir oraus“ Partnerystės įstatymo – įtvirtinančio ne vien juridinius santykius.
„Šeima, visų pirma, yra jausmai, pagarba, emocija – tai turi būti įstatyme“, – sako Rasa.
Pats Gitanas Nausėda tikina, kad pasikalbėti su R. Račiene nori. Tačiau aiškina, kad problemų turi ne tik homoseksualūs asmenys.
„Nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, šiandien susipriešinimo Lietuvoje yra aiškiai per daug. Man tikrai įdomu su ja pasišnekėti, kaip ji vertina kitų visuomenės grupių persekiojimą dėl to, kad jos negalvoja kaip šita visuomenės grupė. Juk ir už tai šiandien grasinama, net mirtimi“, – aiškina G. Nausėda.
„Lietuva yra viena iš šešių ES valstybių, kuriose nėra teisinio reguliavimo tos pačios lyties šeimoms. Apibendrinant galima sakyti, kad vargu, ar yra dėl ko diskutuoti. Daug kas jau išdiskutuota, 20 metų praėjo, turbūt esame taške, kai pagaliau reikia priimti sprendimus“, – tikina žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Gegužę Seime Partnerystės įstatymui priimti pritrūkus vos keleto balsų, Laisvės partija projektą koreguoja. Kada jis vėl atsidurs Seimo salėje, nežinia, opozicija jo palaikyti ir toliau neketina.
Lgbt tegul nustoja terorizuoti normalius žmonės. Kaip teisininkė turėtum juos paprotinti.
