Pasak valstybių ir vyriausybių vadovų, diplomatų ir pareigūnų, diskusijos susitikimo metu prie vaišių stalo buvo laisvos, iš anksto neapgalvotos ir neduodančios jokio rezultato. Lyderiai nesugebėjo išspręsti gilių ir ilgalaikių nesutarimų dėl to, ar ES turėtų sutelkti dėmesį į savo karinių pajėgumų kūrimą, t.y. strateginę autonomiją, nepriklausomą nuo Vašingtono, ar sustiprinti savo priklausomybę nuo JAV ir NATO, rašo politico.eu.
Siekdamos sukurti pasiekto susitarimo iliuziją, valstybės narės pasirinko viską, kas buvo išvardinta, reikalaudamos, kad ES galėtų ir turėtų stiprinti savo gebėjimus veikti nepriklausomai, tuo pačiu stiprindamos savo partnerystę su NATO (kuriai priklauso 21 ES šalis). Jos nepaaiškino, jei tai apskritai įmanoma, kodėl per pastaruosius kelis dešimtmečius šalys dėl to nesusitarė.
„Žinoma, tai yra diskusija tarp 27 narių, neturint aiškaus [Europos] Komisijos dokumento, todėl tai buvo idėjų lietaus metodu grįsta diskusija, kuri buvo labai naudinga“, – sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, kai lyderiai išėjo iš susitikimo po vidurnakčio, pridurdamas, kad, jo nuomone, lyderiai susitarė dėl „ir – ir strategijos“.
„Turime daugiau nuveikti Europos pusėje, kad galėtume pradėti dirbti su savo kolektyvine gynyba, – sakė M. Rutte. – Tuo pat metu turime užtikrinti, kad transatlantiniai santykiai per NATO, taip pat tarp ES ir JAV, išliktų stiprūs.“
Geopolitinės permainos
Tokios diskusijos iš dalies yra daugybės pastarųjų incidentų, dėl kurių Briuselis nesuvokė savo vaidmens pasaulinėje arenoje, rezultatas. Tai apima skubotą ir chaotišką JAV vadovaujamą pasitraukimą iš Afganistano, taip pat netikėtą JAV prezidento Joe Bideno pranešimą apie naują Indijos ir Ramiojo vandenyno saugumo partnerystę tarp JAV, Australijos ir Jungtinės Karalystės, kuri supykdė Prancūziją.
Valstybių ir vyriausybių vadovai dabar pavedė ES užsienio politikos vadovą Josepą Borrellį parengti rašytinį „Strateginį kompasą“, kuris bus pristatytas lapkričio mėnesį. Lyderiai dar kartą dėl jo diskutuos gruodžio mėnesį, tikėdamiesi jį patvirtinti kitų metų kovą.
„Mes labai gerai suprantame, kad pasaulyje keičiasi geopolitinė jėgų pusiausvyra, – sakė J. Borrellis, palikdamas susitikimą. – Iš vienos pusės, tarp Kinijos ir JAV yra didelis bipoliškumas, o iš kitos pusės – veikėjų daugiapoliškumas, ir europiečiai turi veikti. Europiečiai turi sukurti bendrą strateginę kultūrą, dalytis iššūkiais, su kuriais jie susiduria – būtent apie tai yra „Strateginis kompasas“.
Pasak patarėjo, vakarienės metu J. Borrellis vadovams sakė: „Jei norime kalbėti apie tai, ką ES nori veikti tarptautinėje arenoje, turime žinoti, ko norime, ir tai taip pat turi pasakyti lyderiai. Turime žinoti, ko norime, ir tai yra bendros strateginės kultūros kūrimas, iš esmės turime veikti kartu“.
Aukšto rango pareigūnas iš šiaurinės ES šalies teigė, kad konkrečių rezultatų nėra. „Diskusija buvo labai nekoncentruota, – sakė pareigūnas. – To ir reikėjo tikėtis, būtent taip viskas ir įvyko. Tai buvo ilgas ir varginantis užsiėmimas be jokių aiškių rezultatų“. Jis pridūrė: „Būtume labiau patenkinti į rezultatą orientuotu požiūriu“.
Paklaustas apie vakarienės metu vykusią diskusiją, vyresnysis diplomatas sakė: „Iškelta daug klausimų, matyt, išvada tokia, kad jie turi būti toliau sprendžiami“.
Oficialiai, o gal neoficialiai, vakarienės išvadas paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis – kaip „žodines išvadas“. Jos buvo išplatintos raštu ir tinka diskusijoms, kupinoms prieštaravimų.
„Esame pasiryžę dirbti su savo sąjungininkais ir bendraminčiais, ypač JAV ir NATO, kuri yra kertinis mūsų saugumo akmuo, – teigė C. Michelis. – Remdamiesi pastarųjų krizių pamokomis, esame pasiryžę sutvirtinti savo stipriąsias puses ir stiprinti mūsų atsparumą, sumažindami mūsų kritines priklausomybes. Kad Europos Sąjunga taptų veiksmingesnė ir tvirtesnė tarptautinėje arenoje, ji turi padidinti savo gebėjimą veikti savarankiškai“.
Tačiau C. Michelis neturėjo kito pasirinkimo, kaip pripažinti skirtumus, kurie išliks, kol J. Borrellas nesukurs „Strateginio kompaso“. „Mes padarysime pažangą įvairiais būdais gynybos ir saugumo srityje“, – sakė C. Michelis.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjānis Kariņš sakė, kad savarankiškesnė ES, kurios saugumo pagrindu išliks NATO, nėra prieštaringi tikslai: „Diskusija dėl strateginės autonomijos nėra nei ES ir NATO, nei vienos ES pasirinkimas, tai – viską apimantis ketinimas“.
Jis pridūrė: „Esu visiškai įsitikinęs, kad tai vienintelis būdas – NATO yra ir išliks kertiniu Europos saugumo akmeniu, tačiau tai neprieštarauja stipresnės Europos Sąjungos idėjai.“
Tačiau Latvijos kaimynė Lietuva nėra tokia linkusi priimti autonomiškos ES idėją, kai Prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė įrašą, kupiną vėliavėlių jaustukų, taip išreikšdamas palaikymą ES ir JAV santykiams.
Energetikos klausimas darbotvarkėje
Lyderiai kalbėjo ir dėl kylančių energijos kainų, kurios metu pasisakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas ir Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas. C. Michelis sakė, kad energetikos klausimas bus įtrauktas į eilinio Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo darbotvarkę.
Tačiau atrodė, kad nebuvo įdėta daug pastangų susieti pokalbį apie energijos kainas, ypač apie ES priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, su platesne išorinių sienų saugumo diskusija. Ir kai kurie lyderiai nusprendė kalbėti apie kiek siauresnius rūpesčius.
Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris sakė, kad ES patikimumas priklauso nuo to, ar imamasi veiksmų stiprinant ryšius su Balkanų šalimis, ypač tomis, kurios siekia narystės. „Be jokios abejonės, ES turi dėti visas pastangas, kad atliktų savo pasaulinį vaidmenį, – „Twitter“ platformoje rašė E. Hegeris. – Bet jei mes apie tai kalbame rimtai, pirmiausia turime tai įrodyti namuose.“
Portugalijos ministras pirmininkas António Costa paragino ES užbaigti derybas dėl prekybos ir apsaugoti vandenynus. „Jei Europos Sąjunga nori būti svarbi globali veikėja, ji turi atsiverti pasauliui“, – „Twitter“ platformoje rašė jis.
M. Rutte sakė, kad nenuostabu, jog ES vadovai nesutaria dėl strateginių karinių klausimų, tačiau džiaugiasi, kad buvo sutarta dėl ir – ir strategijos.
„Kai kurios valstybės narės daugiau dėmesio skirs europinei pusei, mūsų kolektyvinei gynybai, o kitos – išryškins tvirtų transatlantinių santykių poreikį, – paaiškino M. Rutte. – Bet mes visi sutinkame, kad abu elementai turi būti.“
