Taip pat visą savaitę verda diskusijos apie galimą Lenkijos išstojimą iš bendrijos, tačiau premjeras Mateuszas Morawieckis neigia tokius ketinimus. Ar ši grėsmė reali? Ką „POLEXIT“ reikštų Europos Sąjungai? Ir ką Lenkijai?
Apie tai „Žinių Radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento narys, profesorius Liudas Mažylis, žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Jacekas Komaras bei teisininkas Dainius Žalimas.
Europarlamentaras tikino netikintis, kad Lenkija gali išstoti iš Europos Sąjungos. Anot jo, net Lenkijos visuomenėje euroskeptikai sudaro vos kelis procentus visų pasisakančiųjų.
„Kalbos apie tai, kad Lenkija galėtų išstoti iš Europos Sąjungos (toliau – ES) ir dar pateikiant aliuziją į „Brexit“, mano galva, yra nekorektiškos ir netgi neskoningos. Lenkijoje parama Europai pagal apklausas siekia 80 proc., o euroskeptikų Lenkijoje išvis yra tik 8 proc., kai bendras ES vidurkis yra 16 proc. Atsiminkime, Didžiojoje Britanijoje tie skaičiai buvo tolygūs – po 50 proc. Pritariu tiems, kurie sako, kad „POLEXIT“ yra mitas. Lenkai, kaip tauta, yra europtimistai, nenusiteikę referendumu ar kitu būdu spręsti išstojimo klausimą“, – tikino jis.
O J. Komaras pareiškė, kad baimių Lenkijoje dėl galimybės išstoti iš ES yra, todėl tokių protestų, kokie buvo visai neseniai, dar tikrai bus:
„Galime pasakyti, kad (lenkų tauta, – aut. past.) jau seniai yra susiskaldžiusi. Ir būtent dėl tos politikos, kuri dabar yra vykdoma. Pirmiausia, valdantieji nori pakeisti visą valstybę pagal savo nuožiūrą. Didžiausia problema – teismai. Reformomis einama link to, kad jie nebebus laisvi, nebus nepriklausomi. Būtent dėl to reaguoja taip aštriai reaguoja Europos Komisija. Čia yra pirmas žingsnis teisinio „POLEXIT“ link.
Tie, kurie nepritaria tokiems žingsniams sekmadienį ir protestavo. Yra baimė, kad valdantieji gali išeiti iš ES. 80 proc. lenkų remia narystę ES. Aiškiai matosi, kad tas žingsnis nėra ir nebuvo populiarus. Tų protestų dar bus.“
Teisininkas D. Žalimas atkreipė dėmesį ir į teisinį momentą Lenkijoje. Anot jo, tai, ką dabar daro Lenkijos Konstitucinis Tribunolas yra neatsakinga.
„Nieko nėra neįprasto sakyti, kad Konstitucija yra aukščiausia teisė. Taip yra daugelyje tų pačių ES valstybių. Lenkijos Konstitucijoje yra nuostata, kad Lenkija deleguoja valstybinę komptenciją tarptautinėms organizacijoms. Lietuvoje taip pat tai yra labai aiškiai pasakyta.
Čia yra ypatinga Konstitucinio Teismo atsakomybė, kaip harmonizuoti Konstituciją ir ES teisę, nes pati Konstitucija nurodo tos pačios ES teisę paisyti. Jei žiūrėsime bendrai, tas elgesys, kurį pademonstravo Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, yra mažiausiai neatsakingas. Šis teismas pademonstruoja visišką priklausomybę nuo politikų“, – aiškino buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Lenkijos pasitraukimu ir ES griūtimi netiki
Profesorius L. Mažylis į klausimą apie galimą ES griūtį atsakė aiškiai – tuo netiki:
„Netikėčiau ES griūtimi, taip, kaip netikiu Lenkijos išvarymu iš bendrijos. Reikia žiūrėti į situaciją įdėmiai. <...> Galvočiau, kad ne kokių ypatingų politinių pokyčių Lenkijoje reikėtų laukti. Gal reikėtų šiek tiek apsiraminti, pažvelgti ir įsiklausyti į priešingos pusės argumentus. Europos institucijoms patarčiau lygiai tą patį. Nebandyti įskelti ugnį iš kiekvienos žiežirbos. Barimai ir perdėta politinė konfrontacija nėra tie dalykai, kurie šiandien atvestų prie situacijos apraminimo.“
J. Komaras atkreipė dėmesį, kad pareiškimai apie galimą Lenkijos pasitraukimą iš ES yra labiau vidaus reikalams, o ne išorei skirtos provokacijos:
„Tai yra skirta daugiau vidaus reikalams, nei išorei, ES. Kiekvieną dieną politikai, valdantieji kartoja, kad „Polexit“ yra išgalvota ir jo nėra. Tai aiškiai parodo, kad viskas yra skirta vidinei publikai. Sprendimas yra tik tam, kad iki galo pakeistų teismų sistemą Lenkijoje.“
Lenkijoje dešimtys tūkstančių žmonių reiškė palaikymą šalies narystei ES
Dešimtys tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į savo šalies miestų gatves, kad išreikštų palaikymą narystei Europos Sąjungoje, Konstituciniam Tribunolui praėjusią savaitę priėmus sprendimą, kuriame ginčijama ES teisės viršenybė.
Rinktis žmones į demonstracijas paragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis pagrindinei Lenkijos opozicijos partijai „Pilietinė platforma“ (PO), perspėjęs apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.
„Dešimtys tūkstančių žmonių Varšuvoje ir daugiau nei 100 miestų bei miestelių visoje Lenkijoje atėjo protestuoti prieš tai, ką ši vyriausybė daro mūsų tėvynei“, – sakė D. Tuskas didžiulei miniai sostinėje, užtvindytoje žvaigždėmis nusagstytomis mėlynomis ES vėliavomis.
D. Tuskas paprašė žmonių „ginti europinę Lenkiją“, minėtam teismo sprendimui sulaukus kritikos tiek Lenkijoje, tiek Bendrijoje.
Remiantis apklausomis, narystė Bendrijoje Lenkijoje išlieka labai populiari, tačiau Varšuvos ir Briuselio santykiai tapo įtempti nuo tada, kai 2015 metais į valdžią atėjo dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Pagrindinis nesutarimų objektas yra PiS inicijuota plati teismų sistemos reforma, kuri, kaip baiminasi ES, gali pakenkti teismų nepriklausomumui ir demokratinėms laisvėms.
Naujausias posūkis šiame ilgai besitęsiančiame ginče buvo ketvirtadienio Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas. Vyriausybės oponentų teigimu, KT yra nelegitimi institucija, nes joje gausu PiS sąjungininkų.
Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas.
„Aš čia, nes bijau, kad išeisime iš ES. Tai labai svarbu, ypač mano anūkei“, – naujienų agentūrai AFP sakė 64 metų Varšuvos gyventoja Elzbieta Morawska.
„Britanija ką tik paliko ES, ir tai yra tragedija; jei Lenkija pasitrauks dabar, tai taip pat bus tragedija“, – Varšuvoje AFP sakė 20 metų Aleksander'as Winiarskis, Anglijoje studijuojantis lenkas.
„Ši vyriausybė peržengė visas ribas – tai yra mafijos valstybė“, – AFP sakė 40-metė vienos Varšuvos žiniasklaidos bendrovės vadovė Beata, kuri atsisakė atskleisti savo pavardę.
Centrinėje Varšuvos aikštėje susirinkę protestuotojai mojavo savo mobiliųjų telefonų žibintuvėliais, sugiedojo šalies himną ir skandavo „Mes pasiliekame!“
Visą „Žinių Radijo“ laidą galite stebėti čia:
