europos komisijos

Centrinės ir Rytų Europos valstybių nuo Talino iki Sofijos ekonomikos auga ir vejasi tradiciškai turtingesnius Vakarus, tačiau ne taip greitai, kaip to norėtųsi.

Pirmą kartą per Jungtinių Tautų 70-ies metų istoriją kandidatai į šios tarpvalstybinės organizacijos generalinio sekretoriaus postą per šią savaitę prasidedančius klausymus sieks įtikinti pasaulio vyriausybes savo tinkamumu užimti šias aukštas pareigas.

Anksčiau atrodęs kaip keistokas formalumas Nyderlandų referendumas dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su Ukraina tapo antausiu Bendrijai ir dar vienu rimtu iššūkiu europinei svajonei. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prieš trečiadienio referendumą įspėjo, kad olandų „ne“ susitarimui su Ukraina „gali atverti duris didžiulei krizei kontinente“. Tačiau ES nūdienos pozicijos yra tokios, kad jos įspėjimų ne tik nepaisoma, bet jie netgi laikomi provokacija.

Kad žmogus turėtų vaikų ir tuos vaikus augintų adekvačios šeimos, reikalinga tokia socialinė struktūra, kurioje būtų aukštesnis saugumo laipsnis, „Žinių radijui“ sakė ekonomistė, Vilniaus tarybos narė Aušra Maldeikienė. „Ar sveiko proto valstybė negali sugrąžinti mokestinės lengvatos būsto paskolų palūkanoms? Be abejo gali, nes tai mažintų įmokas bankui. Kita problema – darbo saugumas. Su naujuoju socialiniu modeliu bus galima lengviau atleisti žmogų ir galbūt jis daugiau uždirbs.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad olandų rinkėjų sprendimas atmesti svarbią Europos Sąjungos sutartį su Ukraina neturės įtakos birželį Jungtinėje Karalystėje vyksiančiam plebiscitui dėl narystės Bendrijoje. „Tikiuosi, tai nepaveiks mūsų referendumo rezultatų, nes tai visiškai kitas klausimas“, – sakė konservatorių lyderis per birželio 23 dieną vyksiančio referendumo kampanijos renginį Pietvakarių Anglijoje.

Jie buvo atvykę iš Peru ir Maroko, Šiaurės Amerikos ir Europos; tėvai, ES institucijų darbuotojai, sportininkai ar misionieriai – visi jie buvo skirtingi. Tokią mozaiką galima sudėti iš šimtų žmonių, žuvusių arba sužeistų per tris bombų sprogimus antradienį Briuselyje. Kaip sakė Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas vietos televizijai TTBT, per išpuolius žuvo arba buvo sužeisti 40 šalių piliečiai.

Praėjusią savaitę net kelios tarptautinės organizacijos pateikė Lietuvos ekonomikos ir vykdomos politikos vertinimus. Reguliarius vertinimus pateikė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, o jau anksčiau viešai pristatytos Europos Komisijos rekomendacijos visoms ES šalims buvo aptartos kovo 17-18 dienomis vykusioje Europos Vadovų Taryboje.

Valdančiųjų politinė taryba penktadienį svarstys Lietuvos poziciją dėl Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės, taip pat aptars pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo galimybes.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį sakė tikįs, kad Europos Sąjungai pavyks sudaryti susitarimą su Turkija dėl migrantų krizės sprendimo. Tai jis pareiškė po ES ir Ankaros viršūnių susitikimo išvakarėse surengtų derybų su Kipru, kuriose siekta pašalinti rimtą kliūtį susitarimui pasiekti.

  Europos lyderiai ėmėsi skubių žingsnių, siekdami trečiadienį užsitikrinti palaikymą susitarimui su Turkija dėl migrantų ir mėgindami užglaistyti gilius nesutarimus tarp valstybių narių svarbaus viršūnių susitikimo su Ankara išvakarėse.   Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį įspėjo, kad laukia sunkus darbas, siekiant baigti rengti susitarimą, Kiprui pagrasinus jį sužlugdyti dėl seniai besitęsiančių nesutarimų su Turkija.

Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime su Turkijos ministru pirmininku, ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.

Iš Islandijos Lietuvą pasiekia supaprastintos žinios, kad salos gyventojai apsisprendė nestoti į Europos Sąjungą, tačiau toliau palaikys draugiškus kaimyninius ryšius. Vis dėlto situacija Reikjavike nėra tokia aiški ir paprasta. Narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklos apylygės, svarbiausios partijos ir politikai turi skirtingas nuomones, todėl sprendimas stabdyti derybas su Briuseliu labai greitai gali būti pakeistas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos viceprezidentu, atsakingu už ES energetinę sąjungą, Marošu Šefčovičiumi. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos ir ES kaimynystėje statomos Astravo AE saugumo ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinente Europa klausimams. „Visi prisimename Černobylio tragediją. Nesaugios, tarptautinių standartų neatitinkančios atominės elektrinės – grėsmė visiems Europos žmonėms.

Europos Sąjunga ir Turkija kovo pradžioje surengs „specialų susitikimą“, kuriame bus tariamasi dėl Ankaros bendradarbiavimo mainais į pagalbą, siekiant suvaldyti migrantų antplūdį Senajame žemyne, penktadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europos žalieji teigia, kad baldų prekybos milžinė „IKEA“ Europos Sąjungos valstybėse per pastaruosius 6 metus nesumokėjo 1 mlrd. eurų mokesčių. Tokius duomenis rodo žaliųjų užsakymu atliktas valdžios sektoriaus tyrimas. Europos Parlamento Žaliųjų frakcija/EFA pareikalavo oficialaus Europos Komisijos tyrimo, ar „IKEA“ iš tiesų naudojosi valstybių teisinėmis spragomis, kad išvengtų mokėti mokesčius.

Europos Sąjungos šalys penktadienį pareikalavo, kad Atėnai per tris mėnesius pašalintų „trūkumus“ savo pastangose mažinti atvykstančių migrantų srautą, nes priešingu atveju kitos Šengeno zonos narės pradės tikrinti iš Graikijos atvykstančius asmenis, pranešė ES šaltiniai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pagrasino iš Turkijos išsiųsti milijonus pabėgėlių į Europos Sąjungos (ES) valstybes, NATO susitarus dislokuoti savo laivus Egėjo jūroje migrantų krizei sušvelninti. Kalbėdamas Ankaroje R.T.Erdoganas griežčiau kritikavo Vakarų politiką, kurios laikomasi sprendžiant pabėgėlių problemą, patvirtindamas, jog viršūnių susitikime pernai lapkritį jis pagrasino ES lyderiams, kad Turkija gali pasakyti „sudie“ pabėgėliams.

Buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, kaip įtariama, gavo 6 mln. eurų kyšį mainais už atvirai deklaruotą palaikymą Katalonijos regiono siekiui atsiskirti nuo Ispanijos, rašo ispanų savaitraštis „Interviu“, remdamasis policijos dokumentais. Katalonų naujienų portalas „El Mon“ tuo pat metu praneša, kad Europos Komisija tuos įtarimus dėl kyšininkavimo atmetė kaip visiškai nepagrįstus.

Europos Komisija pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje nusprendė inicijuoti teisės viršenybės principo laikymosi valstybėje narėje stebėjimo procedūrą. Toks yra Europos Komisijos atsakas į didžiulio tarptautinio dėmesio susilaukusius Lenkijos naujosios valdžios sprendimus dėl Konstitucinio Teismo ir visuomeninių transliuotojų valdymo.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos narės neprisidėjo prie pastangų spręsti migrantų krizę, įskaitant susitarimo dėl 160 tūkst. migrantų paskirstymo po Bendrijos nares vykdymą. Pristatydamas savo šių metų veiklos prioritetus, J.-C.Junckeris žadėjo neatsisakyti savo planų perkelti iš Italijos ir Graikijos į kitas Bendrijos nares tūkstančius prieglobsčio prašytojų.

Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro pasitelkė nacių režimo nusikaltimų kortą, šeštadienį duodamas atkirtį Europos Sąjungos komisarui Guntheriui Oettingeriui, o ginčas dėl teisinės valstybės principų padėties Lenkijoje peraugo į drabstymąsi purvu tarp Varšuvos ir Berlyno, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė EUobserver.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claudeas Junckeris paragino šeštadienį Olandijos piliečius neprieštarauti ES bendradarbiavimo su Ukraina sutarčiai, perspėdamas, kad tai „gali atverti duris krizei žemyne“. Nyderlanduose per pilietinę kampaniją, kurią inicijavo trys itin euroskeptiškos grupės, surinkta daugiau kaip 300 tūkst. parašų referendumui dėl šios sutarties surengti po trijų mėnesių.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nusprendė neatsižvelgti į Europos Komisijos nuomonę, pasirašydamas prieštaringai vertinamą įstatymą dėl konstitucinio teismo reformos, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Dėl šių pakeitimų Konstituciniam Tribunolui taps sunkiau priimti sprendimus, nes nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių balsų, o ne paprasta dauguma.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį susiejo savo vadovavimą su Europos Sąjungos Šengeno zonos išsaugojimu, sakydamas, kad šalys narės turi priimti prieštaringai vertinamą planą, numatantį naują Bendrijos išorės sienų kontrolės mechanizmą.

Pirmadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, iškilmingai simboliškai atidarytos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Energetikos ekspertų ir politikų teigimu, tai yra antras žingsnis energetinio saugumo ir nepriklausomybės link. „Šiandien tapome istorinio įvykio liudininkais ir galiu drąsiai sakyti, kad tai vienas iš esminių Lietuvos žingsnių stiprinant energetinę nepriklausomybę.

Pirmadienį vyks oficiali Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija – „Nord Balt“ ir „LitPol Link“ – inauguracija. Elektros jungčių projektų įgyvendinimas gali būti laikomas reikšmingiausiu Lietuvos energetikos politikos pasiekimu nuo nepriklausomybės atkūrimo.

 Seimui teikiamas patobulintas 2016 metų biudžeto projektas, kuriam Vyriausybė pritarė, o Finansų ministerija patikslino pagal Vyriausybės posėdyje išsakytas pastabas. Finansų ministerija 2016 metų biudžeto projektą parengė, įvertinusi Seimo narių, komitetų, valstybės institucijų siūlymus, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir Euro grupės nuomonę bei atsižvelgusi į valstybės finansines galimybes.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako remiantis Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išdėstytą poziciją dėl gilesnių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Pasak eurokomisaro, tokia pozicija yra reikšminga siekiant taikos, nors jai ir nepritaria Lietuvos vyriausybės ir opozicijos atstovai.

 Ekologiškuose ryžiuose, importuotuose iš Italijos (gamintojas – „Pavia, Riso scotti“, partijos Nr. L252D, galioja iki 2017-11 mėn.), nustatyta pesticidų. Vykdant 2015 metų augalinių maisto produktų taršos stebėsenos programą, UAB „Rimi Lietuva“, (Klaipėdos pl. 59a, Palanga) buvo paimtas ekologiškų ilgagrūdžių ryžių ,,Scotti Riso“ mėginys ištirti laboratorijoje. Ištyrus mėginį, jame nustatyta 0,02 mg/kg pesticido metilpirimifoso ir 0,098 mg/kg sinergisto piperonilo butoksido.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad jos sprendimas specialiai ženklinti produktus, importuotus iš žydų nausėdijų okupuotose palestiniečių teritorijose, buvo priimtas dėl teisinių priežasčių, susijusių su prekių kilme, o ne politine pozicija, kai Izraelis pasmerkė šį žingsnį kaip politiškai motyvuotą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė esanti „pagrįstai įsitikinusi“, kad su Londonu galima susitarti ir išvengti galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. „Kas pateikta deryboms – nėra staigmena, mes norime nagrinėti šiuos pasiūlymus, laikydamiesi į sprendimą orientuoto požiūrio“, – sakė ji, Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui pateikus savo pasiūlymus dėl ES reformų.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas antradienį pareiškė, jog neabejoja, kad per derybas dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje sąlygų pavyks pasiekti keturis svarbiausius tikslus. Tačiau jis taip pat įspėjo, kad Jungtinė Karalystė turės „dar kartą pagalvoti“ apie narystę bloke, jei šie tikslai nebus įgyvendinti.

Europos Sąjunga antradienį apkaltino Turkiją dėl blogėjančios padėties įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės srityje bei paragino naująją vyriausybę skubiai taisyti situaciją, sakoma audringą Ankaros reakciją galinčioje išprovokuoti ataskaitoje, kurią Briuselis delsė skelbti iki toje šalyje įvykusių rinkimų.

Penktadienį minint Lietuvos vietos savivaldos dieną, Vilniuje apdovanota 15 labiausiai įvairiose srityse nusipelniusių savivaldybių. „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai įteikti už ryškiausias iniciatyvas ir darbus. Du apdovanojimus pelnė Tauragės rajono savivaldybė - jai įteikta Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nominacija „Stipri bendruomenė – stipri Europa" bei Lietuvos verslo konfederacijos nominacija „Už investicinės aplinkos gerinimą“, pranešė Lietuvos savivaldybių asociacija.

Turkijos užsienio reikalų ministras Feridunas Sinirlioglu penktadienį migrantų krizei švelninti siūlomą ES finansinę paramą Turkijai pavadino nepriimtina ir pareiškė, kad su Briuseliu sutartas veiksmų planas kol kas tėra tik projektas, o ne galutinis susitarimas. „Esama Europos Sąjungos pasiūlyto finansinio paketo, bet mes jiems atsakėme, kad tai nepriimtina“, – sakė žurnalistams F.Sinirlioglu, pažymėdamas, kad Turkijai reikia bent 3 mlrd. eurų papildomos pagalbos per pirmuosius metus.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį nurodė, kad ateinančio mėnesio pradžioje atskleis ilgai lauktus reikalavimus, dėl kurių Londonas ketina derėtis su Europos Sąjunga, didėjant nekantrumui tarp jo partnerių Europoje. D.Cameronas išdėstys tuos reikalavimus lapkritį savo laiške ES prezidentui Donaldui Tuskui, o gruodį turėtų įvykti didelės diskusijos dėl šių planų su kitais Europos lyderiais.

Europos Sąjunga ir Turkija ketvirtadienį sudarė susitarimą dėl pabėgėlių srauto mažinimo, o incidentas, kai Bulgarijos pasieniečiai nušovė vieną afganą migrantą, patekusį į šalies teritoriją iš Turkijos, žymėjo naują pavojingą posūkį šioje krizėje. Mirtinas incidentas, kaip manoma, yra pirmasis tokio pobūdžio įvykis per dabartinę Europos pabėgėlių krizę.

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad trijų Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos (EK) susitarimas dėl dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos finansavimo strigo ir dėl kaimyninių šalių ambicijų. Dalia Grybauskaitė pripažino, kad dėl projekto būta ne tik jų, bet ir EK pasipriešinimo.

Buvęs Lietuvos finansų ministras ir Europos Komisijos komisaras Algirdas Šemeta, 2014 metais baigęs savo kadenciją Briuselyje, tolesnę savo karjerą nutarė tęsti ne Lietuvoje, o Ukrainoje, ir tų pačių metų gruodį Kijeve pradėjo vadovauti Verslo ombudsmeno tarnybai (OVT), rašo naujienų portalas lrt.lt. „Maniau ir manau, kad Ukrainoje šiuo metu vyksta tai, nuo ko priklausys visos Europos, Lietuvos ir, ko gero, viso pasaulio ateitis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paragino Europos Sąjungą nustatyti Sirijoje neskraidymo zoną ir saugaus prieglobsčio teritoriją, vykstant deryboms dėl Europoje tebesiplečiančios migrantų krizės. Kalbėdamas po diskusijų Briuselyje R.T.Erdoganas sakė, kad Turkijai tenka pagrindinė šios krizės našta, ir spaudė ES imtis veiksmų prieš „valstybės remiamą terorizmą“ karo krečiamoje kaimyninėje šalyje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Varšuva gali priimti daugiau pabėgėlių nei 9 tūkstančiai, numatyti Europos Sąjungos pabėgėlių paskirstymo plane, tačiau norėtų, kad Bendrijos sienos būtų geriau apsaugotos. Ši Europos Sąjungos valstybė kol kas sutiko priimti tik 2 tūkstančius pabėgėlių, Bendrijai siekiant įveikti didžiausią migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį perspėjo, kad nesugebėjimas išspręsti pabėgėlių krizės gali sukelti pavojų laisvo judėjimo režimui Šengeno zonoje. Europos Sąjunga stengiasi išspręsti didžiausią žemyne pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurią Vokietija, Austrija ir Slovakija atnaujino sienų kontrolę, suduodamos smūgį Šengeno sutarčiai, numatančiai, kad prie šios zonos šalių vidinių sienų keliautojų pasai paprastai netikrinami.

  Danijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad savanoriškai sutinka priimti tūkstantį pabėgėlių iš 120 tūkst. migrantų, kuriuos planuojama paskirstyti po Bendrijos valstybes, kad būtų palengvinta našta toms šalims, į kurias plūsta daugiausia pabėgėlių.   „Atsižvelgdami į susiklosčiusią ypatingą situaciją, šiandien mes informavome parlamentines partijas, kad vyriausybė siūlys priimti ribotą skaičių prieglobsčio prašytojų.

Čekijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos klausimais antradienį pareiškė, kad grasinimai, jog Vidurio Europos valstybėms gali būti apkarpytas finansavimas, jei jos priešinsis privalomoms migrantų kvotoms, neturi teisinio pagrindo.

Čekija sekmadienį pareiškė sugriežtinsianti sienos su Austrija kontrolę dėl pabėgėlių krizės, atlikdama analogišką žingsnį kaip jos vakarinė kaimynė Vokietija. „Čekija griežtina priemones prie savo sienos su Austrija. Dėl tolesnių žingsnių bus sprendžiama pagal pabėgėlių, traukiančių į Čekiją, skaičių“, – vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas sakė visuomeninei televizijai.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) sekmadienį pranešė, kad Berlynas laikinai įveda kontrolę palei sieną su Austrija siekdamas sumažinti į šalį atvykstančių pabėgėlių skaičių. „Šiuo metu Vokietija laikinai vėl įveda sienų kontrolę palei (ES) vidaus sienas. Dėmesys pirmiausia bus nukreiptas į sieną su Austrija“, – sakė ministras.

Keturios rytinės Europos Sąjungos šalys penktadienį atmetė privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, nors Vokietija perspėjo dėl „didžiausio iššūkio“ per Bendrijos istoriją, tvyrant susirūpinimui, kurį dar labiau paaštrino vaizdo įrašas, kuriame matomi pabėgėliai Vengrijoje, maitinami „kaip gyvuliai“. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą pas...

Jau apie 450 tūkst. pabėgėlių atvyko į Vokietiją per šiuos metus, iš jų 37 tūkst. – per pirmąsias aštuonias rugsėjo dienas, ketvirtadienį pranešė vicekancleris Sigmaras Gabrielis. „Iki užvakar Vokietija užregistravo 450 tūkst. pabėgėlių, iš jų 105 tūkst. rugpjūtį ir 37 tūkst. – per pirmas aštuonias rugsėjo dienas. Rugsėjį jų gali būti daugiau negu 100 tūkst.“, – jis sakė parlamentui. „Atvirai kalbant, tai rodo, kad 160 tūkst.