europos komisijos

Europos Sąjungos lyderiai susitarėm, kad Briuselio pareigūnams bus suteikti įgaliojimai organizuoti Bendrijos bendrus dujų pirkimus, blokui patekus į keblią padėtį dėl didelių energijos išteklių kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). „Nusprendėme – pirmąsyk – kad Europos Komisijai bus suteiktas mandatas vykdyti bendrus pirkimus.

Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį prasidėjusiame viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Rusijos karui Ukrainoje, dar vienai dvejų su puse metų kadencijai perrinko Charles'į Michelį (Šarlį Mišelį) Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Jo naujas mandatas prasidės birželio 1 dieną, pasibaigus dabartinei kadencijai, ir tęsis iki 2024 metų lapkričio 30 dienos, sakoma EVT pareiškime.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai kreipėsi Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkus. „Rusijos invazija į Ukrainą atnešė kančias ir mirtį daugybei civilių gyventojų ir sukėlė beprecedentę pabėgėlių krizę. Iki šiol savo šalį buvo priversti palikti daugiau nei 3,5 milijono ukrainiečių. Rusijos beatodairiškos ir neteisėtos atakos prieš civilius objektus, įskaitant mokyklas, ligonines ir vaikų darželius, jau tapo įprastu dalyku.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Tęsiantis Rusijos agresijai Ukrainoje visas pasaulis reiškia palaikymą užpultai šaliai bei padeda visais įmanomais būdais. Jausdami palaikymą ir norėdami praskaidrinti žmonių niūrias mintis, Ukrainos miestų gatvių stenduose atsirado skambios iškabos. Vienoje jų - žinutė Rusijai: „Putinas pralošė. Visas pasaulis su mumis.“ Taip pat stendus puošė ir kultine fraze tapusi „Русский военный корабль, иди нах * й!“ (Russkij korabl idi n*****). Kuri gimė prasidėjus karui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Į šeštadienį Kaune vyksiantį Kauno – Europos kultūros sostinės atidarymo renginį planuoja atvykti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Kol kas galiu patvirtinti, kad Ursulos fon der Leyen atvykimas numatomas“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis. Pilną užsienio svečių, planuojančių atvykti į šeštadienį Kaune vyksiantį renginį „Sukilimas“, sąrašą Prezidentūra ir Kaunas 2022 organizatoriai žada pranešti vėliau ketvirtadienį.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Europos Sąjunga ir Kinija planuoja kovo pabaigoje surengti aukšto lygio susitikimą, penktadienį pranešė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, tvyrant susirūpinimui dėl Pekino pastangų blokuoti Lietuvos eksportą. „Planuojamas ES ir Kinijos viršūnių susitikimas, preliminariai – kovo pabaigoje. Tai man suteiks galimybę nuvykti į Kiniją jam pasiruošti“, – po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prancūzijos mieste Breste paskelbė J. Borrellis.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvos didžiųjų miestų nuotekose planuojama ieškoti COVID-19 sukelėjo. Ministerija sako, kad tai bus papildoma priemonė pandemijai valdyti – esą taip bus galima iš anksto užkirsti kelią galimiems protrūkiams, be to, tai padėtų aptikti naujas viruso atmainas. Tyrimus planuojanti vykdyti laboratorija skaičiuoja, kad įranga kainuos maždaug 130–150 tūkst. eurų. Lietuvoje netrukus planuojama COVID-19 sukeliančio viruso ieškoti miestų nuotekose.

Europos Sąjunga turėtų „pagalvoti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID-19, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad dėl to turėtų spręsti šalių narių vyriausybės. „Mano asmeninė pozicija yra... Manau, kad yra suprantama ir tikslinga vesti tokią diskusiją dabar“, – spaudos konferencijoje sakė ji. EK vadovė pridūrė, kad trečdalis iš 450 mln. ES gyventojų vis dar yra nepasiskiepiję nuo koronavirusinės infekcijos.

Naujajai koronaviruso atmainai plintant, intensyvesnius tyrimus pradeda ir Lietuvos mokslininkai. Sekoskaitą vykdančios šalies laboratorijos susitarė, kokių naujų priemonių imsis, kad atmainai patekus į Lietuvą, ji čia būtų aptikta kaip įmanoma greičiau. Mokslininkai sako, kad patvirtinti, jog atmaina pasiekė Lietuvą, hipotetiškai prireiktų maždaug keturių dienų nuo užsikrėtusio asmens atvykimo į šalį.

Pasaulyje užfiksavus dar vieną mokslininkams nerimą keliančią atmainą, buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga sako, kad šios naujienos – „tikrai nekokios artėjant Kalėdų šventėms“. Pasak A. Verygos, kol kas nėra aišku, ar naujoji viruso atmaina yra blogesnė nei jau užfiskuotos atmainos. „Tai paaiškės tik tuomet, kai bus aišku, kiek užsikrėtusiųjų sirgs sunkiai ir kiek efektyvios prieš šią atmainą bus jau naudojamos vakcinos.

Baltarusijoje netoli sienos su Lenkijoje esančiame transporto ir logistikos centre netoli apgyvendinti migrantai surengė demonstraciją, reikalaudami įleisti juos į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra BelTA. Atvykėliai pasiruošė plakatų su užrašytais reikalavimais įleisti juos į Europą ir negrąžinti į Kurdistaną, sakoma valstybinės naujienų agentūros pranešime. Demonstracijoje dalyvaujančių migrantų skaičius nenurodomas.

 Į Lietuvą atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie sekmadienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Su NATO ir EK vadovais bus aptarta saugumo situacija regione bei dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos susidariusi padėtis Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Lietuva neįsigys planuotų „Valneva“ vakcinų nuo COVID-19 dėl bendro vakcinų pertekliaus ir nepakankamo šio preparato veiksmingumo, netinkamumo revakcinacijai trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Šių metų vasarį Vyriausybė buvo pritarusi, kad bendru Europos Komisijos koordinuojamu pirkimu Lietuva įsigytų 186 tūkst. šios, kol kas Europoje nepatvirtintos vakcinos dozių, tačiau vėliau padidino šį kiekį iki 370 tūkst. šių vakcinų.

Austrijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė laišką, kuriuo siekia atkreipti nevyriausybinių organizacijų dėmesį į situaciją Baltarusijos pasienyje. Laiško kopija taip pat adresuojama Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų komisarei Ylvai Johanson (Ilvai Johanson), teigiama Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, testai darbuotojams turi būti apmokami iš valstybės lėšų. Pasak jo, tai nurodo ir Konstitucijoje pateikiamos tezės, ir galiojančios direktyvos bei deklaracijos. Todėl prezidento puolimas dėl jo sprendimo vetuoti įstatymą, kuriuo už testus mokėtų patys darbuotojai, V. Andriukaičio nuomone, yra alyvos pylimas į ugnį.

Europos Sąjunga antradienį pranešė skirsianti vieno milijardo eurų pagalbos paketą Afganistanui, siekiant išvengti didelio humanitarinio ir socialinio bei ekonominio žlugimo, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šie pinigai, pažadėti virtualiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, 250 milijonų eurų padidina anksčiau ES numatytą 300 milijonų eurų sumą skubiems humanitariniams poreikiams tenkinti.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad smarkiai mažėjant kiaulienos supirkimo kainoms, Lietuva prašys Europos Sąjungos (ES) įsikišti sureguliuojant rinką. Ministras pirmadienį Liuksemburge dalyvaus Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, kur kels šį klausimą. Jis tvirtino besitikintis daugelio kitų ES šalių ministrų paramos dėl Europos Komisijos įsikišimo, nes žemos kiaulienos supirkimo kainos tapo visos bendrijos problema.

Vyriausybė siūlo Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už neapykantos nusikaltimus, papildyti naujais kriterijais – odos spalva ir etnine kilme. Teisingumo ministerija tokias pataisas parengė šių metų birželį gavusi Europos Komisijos (EK) pranešimą apie pažeidimą dėl netinkamo Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo.

Bendra Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Latvijos kino juosta, trileris „Operacija „O2“, kurio veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo išvakarių metu, po aštuonerių metų kūrimo ir dėl pandemijos dar daugiau nei metus trukusio atidėjimo netrukus pasieks Lietuvos kino teatrus. Filmo pavadinimas kilęs iš Estijos armijos antrojo štabo skyriaus, kuris tuo metu buvo Estijos karinės žvalgybos padalinys, santrumpos.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, ketvirtadienį pasmerkė Lenkijos parlamento žemųjų rūmų priimtą naują įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų ir paragino Europos Sąjungą imtis veiksmų žiniasklaidos laisvei apsaugoti. „Žiniasklaidos pliuralizmas ir nuomonių įvairovė yra tai, ką stiprios demokratijos sveikina, o ne su tuo kovoja. Lenkijos transliuotojų įstatymo projektas siunčia neigiamą signalą.

Daugėjant skrydžių iš Irako į Minską būtina dar kartą susitikti su Irako vyriausybe, sako sako pasienyje apsilankiusi Europos Komisijos (EK) narė Ylva Johansson. „Mes turime skubiai reaguoti ir kaip įmanoma greičiau susitikti su Irako vyriausybe ir šios šalies pareigūnais, kad aptartume galimybes sumažinti skrydžių apimtis“, – Medininkuose žurnalistams sakė Lietuvoje viešinti eurokomisarė.

Migracijos tempams iš Baltarusijos į Lietuvą nemažėjant, Europos Sąjungos institucijos turi įvesti sankcijas visiems šio proceso dalyviams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Panašu, kad tiek ES, tiek Lietuvos draugiškos diplomatinės pastangos su Iraku ir Turkija neduoda rezultatų. ES institucijos turi pasiūlyti sankcijų paketus visiems dalyvaujantiems kontrabandos kelyje“, – BNS pirmadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Šešėlinis ministrų kabinetas kreipiasi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Komisijos narius, prašydamas padėti Lietuvai spręsti nelegalių migrantų klausimus. Taip pat Europos Komisija yra prašoma įvertinti Lietuvos Vyriausybės planus, kainuosiančius valstybei labai brangiai – fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybas, turint omenyje, kad jau yra buvęs precedentas su Vengrija, kuri pralaimėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Europos Sąjunga įgyvendino savo uždavinį parūpinti pakankamai vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų, šeštadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Už šių vakcinų paskirstymą gyventojams yra atsakingos 27 šalių bloko vyriausybės. Kai kurios jų dirba sparčiau už kitas, bet U. von der Leyen pabrėžė, kad „ES ištesėjo savo žodį.

Vyriausybė penktadienį per pasitarimą nusprendė pakeisti ankstesnę poziciją ir įsigyti 11 tūkst. papildomų „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai labiau „solidarumo sprendimas“, kurį Lietuva priima paraginta Europos Komisijos. Birželio 16 dieną Vyriausybė buvo nusprendusi papildomos „Moderna“ vakcinos nepirkti, įvertinusi, jog iki šiol užsakyti kiekiai revakcinacijai bus pakankami.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad nauja Delta atmaina, dar kitaip vadinama indiškąja atmaina, kelia nerimą Europos Sąjungai (ES). EK pirmininkė pabrėžė, kad kovoje prieš koronavirusą svarbu skiepytis ir paragino gyventojus tai padaryti. Penktadienį EK pirmininkė U. von der Leyen vieši Lietuvoje. Čia susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte. Po susitikimo surengta spaudos konferencija.

Vyriausybė uždraudė vykdyti skrydžius iš ar į Lietuvos oro uostus per Baltarusiją. Draudimas įsigalios nuo antradienio, draudimo pabaiga nenumatoma. Trečiadienio posėdyje priimtas sprendimas drausti atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną. Draudimas įsigalios 2021 m. gegužės 25 d. 3 val. „Skrydžiai, kurie vys per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną, Lietuvoje nebus derinami“, – sakė I. Šimonytė.

Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Interpolo generalinį sekretorių, siekdama atkreipti dėmesį į nedemokratinių režimų vykdomus veiksmus, kai panaudojamos visos prieinamos priemonės susidoroti su šių režimų politiniais oponentais. Laiške Interpolo generaliniam sekretoriui ministrė pabrėžė būtinybę ypač kruopščiai vertinti per Interpolą pateikiamas užklausas, siekiant apsaugoti dėl politinių motyvų persekiojamus asmenis.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė patikslintai subsidijų verslui koncepcijai, pagal kurią daliai įmonių dvigubinamas pirmojo paramos paketo subsidijų dydis.  Užsitęsus karantinui, įmonėms, kurių apyvarta krito 30 proc. ir jų veikla įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, bus mokama papildoma subsidija, lygi jau išmokėtai sumai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pakeitimams, leidžiantiems produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu įstatymo projektui pritarta iš esmės, tačiau Seimui jį dar siūloma tobulinti.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį pagrasino sustabdyti „AstraZeneca“ vakcinų eksportą, jei iš pradžių savo siuntų negaus Europos Sąjunga. Komplikuojantis ginčui dėl vakcinų pristatymo vėlavimo, U. von der Leyen interviu vokiečių žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė: „Turime galimybę uždrausti planuotą eksportą. Žinia [farmacijos milžinei] „AstraZeneca“: pirmiausia įvykdykite savo kontraktą su Europa, o tada pradėkite tiekti [vakcinas] kitoms šalims.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos ornitologų draugijai informavus apie jau prasidėjusią pavasarinę paukščių migraciją ir stebimus pirmuosius šalį pasiekusius ar praskrendančius paukščių būrius bei pavienius paukščius, didėja galimybė naminiams paukščiams užsikrėsti paukščių gripu.

Europos Sąjunga papildomai nupirko iki 300 mln. dozių vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos iš JAV bendrovės „Moderna“, trečiadienį pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. EK pirmininkė šį naują sandorį vadino „gera žinia“, papildysiančia Bendrijos vakcinų išteklius, siekiant iki rugsėjo vidurio paskiepyti 70 proc. bloke gyvenančių suaugusių žmonių. Šiuo metu Komisija yra užsitikrinusi prieigą prie 2,6 mlrd.

Europos Sąjungai (ES) sulaukiant kritikos dėl lėto vakcinų aprobavimo proceso, buvo sutarta atnaujintas vakcinas nuo koronaviruso atmainų aprobuoti skubos tvarka, sekmadienį pranešė už sveikatą atsakinga Europos Komisijos narė. „Mes su Europos vaistų agentūra išanalizavome procesą, – interviu vokiečių dienraščiui „Augsburger Allgemeine“ sakė Stela Kiriakides.

Lietuvai ir Europos šalims vakcina nuo koronaviruso bus vežama per Kalėdas, pirmieji skiepijimai Lietuvoje turėtų vykti sekmadienį, gruodžio 27-ąją, arba vėliausiai – pirmadienį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Europos Komisijai (EK) pranešus, jog vakcinavimas nuo koronaviruso prasidės gruodžio 27-ąją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva taip pat turėtų laikytis šio grafiko. G. Nausėdos teigimu, EK pirmininkės Ursulos von der Leyen biuras informavo, kad skiepai Lietuvą, kaip ir kitas Europos Sąjungos šalis, turėtų pasiekti iki gruodžio 26-osios.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad pirmieji 27 bloko valstybių narių piliečiai galėtų būti paskiepyti nuo koronaviruso dar iki šių Kalėdų, bet perspėjo, jog valstybės narės turi nedelsdamos paruošti savo logistikos tinklus šimtų milijonų vakcinos dozių pristatymui.

„Operacija „O2“ (orig. „O2“) yra naujausias Baltijos šalyse sukurtas istorinis trileris, įkvėptas realių istorinių įvykių, pasirodysiantis Lietuvos kinuose jau lapkričio mėnesį. Filmas nukelia į paskutines 1939-ųjų metų rugpjūčio dienas, kuomet Estija praranda savo nepriklausomybę.  „Mūsų filmas „Operacija „O2“ yra istorinis šnipų trileris. Scenaristai įkvėpimo sėmėsi iš realių istorinių įvykių, įvykusių būtent 1939 metais.

Už tyrimus ir inovacijas atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Mariya Gabriel šeštadienį pranešė, kad jai buvo testu patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19. M. Gabriel – pirmoji aukšto rango Briuselio pareigūnė, sulaukusi tokios diagnozės – pirmadienį jau sakė nusprendusi izoliuotis, nes vienam iš jos komandos narių buvo patvirtintas koronavirusas.

Aštuoni Baltijos regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pirmadienį pasižadėjo didinti pastangas siekiant mažinti taršą Baltijos jūroje. Keli pagrindiniai tikslai – jūros išteklių eikvojimo mažinimas, tvarios žvejybos skatinimas ir plastiko direktyvos įgyvendinimas. Pirmadienį vyko Europos Komisijos (EK) nario Virginijaus Sinkevičiaus inicijuota konferencija „Mūsų Baltija“ (angl.

Jau netrukus Lietuvos kino ekranus pasieks iki šiol ambicingiausias Baltijos šalių istorinis šnipų trileris „Operacija „O2“. Bendra Estijos, Lietuvos, Suomijos ir Latvijos juosta nukels į Antrojo Pasaulinio karo išvakares.  Paskutinėmis 1939-ųjų metų rugpjūčio dienomis paslaptingomis aplinkybėmis nužudomas estų karinės žvalgybos agentas, vadovaujantis antisovietinės žvalgybos skyriui.

Tas, kuris turės skiepą, jam bus visiškai kitos keliavimo, bendravimo ar verslo sąlygos, negu tas, kuris bus rizikos grupės. Taip po Koalicijos tarybos posėdžio Seime teigė premjeras Saulius Skvernelis. Jis atskleidė ir kiek gali kainuoti vakcinos, kurios bus perkamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Nenoriu apgaudinėti ir prašau kitų nedezinformuoti rinkėjų neva aš nedalyvauju rinkimuose. Noriu priminti, kad Seimo rinkimuose ne tik formuojasi naujas Seimas, bet ir nauja Vyriausybė. Tad matau save efektyvesnį ir naudingesnį būtent ten – vykdomojoje valdžioje. Pagal Darbo partijos statutą Seimo narys negali būti ministru arba premjeru, o tapęs Vyriausybės nariu privalo atsisakyti Seimo nario mandato.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad trečią dieną derybas tęsiantiems Europos Sąjungos šalių vadovams kol kas nepavyko suderinti pozicijų dėl ekonomikos gaivinimo fondo, todėl lieka abejonių, ar šiame viršūnių susitikime bus pasiektas susitarimas. „Iš tikrųjų pozicijos kol kas lieka ganėtinai išsiskyrusios, ypatingai kas link taupiojo ketverto ir Pietų Europos šalių“, – sekmadienio popietę sakė viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda.

Iki 2021-ųjų metų kovo 31-osios Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, laukia naujų paraiškų – Aplinkos ministerija aštuntą kartą pakvietė teikti paraiškas daugiabučių renovacijai. Kvietimu numatoma priimti neribotą paraiškų skaičių ir jas įgyvendinti išdėstant projektų srautą pamečiui, atsižvelgiant į kvietime numatytus atrankos kriterijus.

Konkursą Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NRD prie SADM) direktoriaus pareigoms eiti laimėjusiai Eglei Čaplikienei socialinė sritis – ne naujiena. Daugiau kaip 20 metų kuriant socialinę politiką dalyvavusi specialistė dabar galės prisidėti prie jos įgyvendinimo.  Visa Jūsų karjera susijusi su socialine sritimi. Papasakokite, kokį kelią nuėjote iki departamento direktoriaus pareigų.