Teisingumo ministerija tokias pataisas parengė šių metų birželį gavusi Europos Komisijos (EK) pranešimą apie pažeidimą dėl netinkamo Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo.
Šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse „odos spalvos“ ir „etninės kilmės“ kriterijai nėra tiesiogiai įtraukti tarp priežasčių, dėl kurių veika laikoma neapykantos ir smurto kurstymu.
EK vertinimu, „odos spalva“ ir „etninė kilmė“ ES tarybos pamatiniame sprendime yra aiškiai įtvirtinti kaip atskiri kriterijai, atsieti nuo tokių kriterijų kaip rasė, kilmė ar tautybė.
Pakeitimais siūloma patikslinti Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl neapykantos kalbos bei neapykantos nusikaltimų ir šalia galiojančių kriterijų, tokių kaip tautybė, rasė, lytis ir kiti, įtraukti ir odos spalvos bei etninės kilmės kriterijus.
Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolsks tiegimu, pakeitimai leis „efektyviau kovoti su homofobija, rasizmu, ksenofobija ar religiniu nepakantumu ir užkirsti kelią priešiškumo bei smurto apraiškoms“.
„Norime užtikrinti, jog kiekvienas jaustųsi oriai ir saugiai, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, religijos ar kitų kriterijų, todėl labai svarbu inicijuoti teisinių nuostatų pakeitimus, kurie leistų suderinti nacionalinį reguliavimą su ES teise“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojama E. Dobrovolska.
Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais laikomi tie atvejai, kai neapykanta yra nukreipta į asmenį dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
