Juk paliktas vienas su internetu jis gali susidurti su žalingu ar netinkamu turiniu. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, beveik pusė vaikų (44 proc.) nuo tėvų slepia potencialiai pavojingą veiklą internete.
Kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau jis slepia. Tik trečdalis (33 proc.) 8–10 metų vaikų neinformuoja savo tėvų apie įvykius internete, tačiau šis skaičius išauga iki 51 proc. kalbant apie 14–16 metų paauglius. Daugelis tokių vaikų tėvų nė nenutuokia, su kuo jų atžalos susiduria internete. Kuo pavojingesnė veikla, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai apie ją sužinos.
Pavyzdžiui, 56 proc. tėvų visiškai nežino, kiek laiko jų vaikas praleidžia internete, o beveik 70 proc. neturi jokio supratimo apie neteisėtų programų parsisiuntimą ar priekabiavimą elektroninėje erdvėje.
Vaikai ne tik nutyli apie neleistiną elgesį internete, bet ir imasi priemonių, kad išvengtų tėvų kontrolės. Tai pripažino kas trečias vaikas (30 proc.). Jie naudoja tėvams nežinomus slaptažodžius savo įrenginiams, naršo internete, kai suaugusiųjų nėra šalia, ištrina savo veiklos istoriją ir t. t. Be to, vienas iš septynių (14 proc.) taiko specialias programas, leidžiančias paslėpti jų naudotas programėles.
„Tėvų švietimas labai svarbus apsaugant vaikus internete. Jei nepilnamečiai su tėvais galėtų ramiai aptarti klausimus, su kuriais susiduria, būtų didesnė tikimybė, kad jie pasikliautų tėvais. Štai kodėl taip svarbu, kad tėvai labiau domėtųsi interneto grėsmėmis, gilintų kibernetines žinias ir siektų atžalų pasitikėjimo realiame ir skaitmeniniame gyvenime.
Tegul vaikai žino: kad ir kas nutiktų, tėvai visada išklausys, palaikys ir padės. Be to, neseniai Europos Komisijos atlikti tyrimai [i] rodo, kad dažnai patys vaikai prašo tėvų kontrolės, siekiant apsaugoti jaunesnius brolius ir seseris“, – teigia Janice Richardson, Europos mokyklų tinklo vyresnioji patarėja.
Remiamasi „Kaspersky Lab“ ir „iconKids & Youth“ agentūros atliktu tyrimu.
