europos komisijos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pasveikino Europos Komisijos vadovo Jeano -Claude'o Junckerio planą dėl pabėgėlių perkėlimo iš jais perpildytų ES valstybių, tačiau pareiškė, kad tai tik „pirmas svarbus žingsnis“. „Yra dar vienas žingsnis, kurį reikia žengti, kadangi nei Vokietija, nei Švedija negali nustatyti pabėgėlių skaičiaus, nes jis priklauso nuo padėties (vietoje)“, – sakė A.Merkel po susitikimo su Stefanu Lofvenu.

Šimtai migrantų, kelias paras buvusių įstrigusių Budapešto pagrindinėje Rytinėje traukinių stotyje, penktadienį pajudėjo iš šios teritorijos, ketindami pėsčiomis pasiekti sieną su Austrija, pranešė padėtį vietoje stebintis AFP reporteris. Milžiniškoje minioje yra ir neįgaliųjų vežimėliuose, ir vaikus ant pečių nešančių tėvų; visi jie pasiryžę pėsčiomis įveikti 175 kilometrus iki sienos.

„Mes niekada nenusigręšime nuo tų, kuriems reikia apsaugos“, – pirmadienį lankydamasis Prancūzijos šiauriniame Kalė uoste pareiškė Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas. Jis taip pat sakė, kad Briuselis papildomai skirs 5 mln. eurų Prancūzijai, siekdamas jai padėti susitvarkyti su tūkstančiais į Didžiąją Britaniją ketinančių patekti migrantų ir pabėgėlių, gyvenančių vargingomis sąlygomis Kalė apylinkėse.

Ketvirtadienį traukiniu iš Lenkijos į Kauną atvykę ir „Rail Baltica“ vėžę išbandę Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagrindinė vėžės problema yra greičio ribojimai Lenkijoje. „Iš tikrųjų tai yra galbūt pagrindinė problema Lenkijos pusėje dėl greičio parametrų. Bet manau, kad šiandienos žingsnis parodė, kad abi šalys yra suinteresuotos spręsti šitą klausimą“, – žurnalistams Kauno geležinkelio stotyje sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Šiandien Vilniaus meras Remigijaus Šimašius išlydėjo 8-ių dviratininkų mėgėjų grupę į „Europos dviračių žygį‘2015“ per 3 Baltijos valstybes – nuo Vilniaus iki Talino. Minint Baltijos kelio metines, Europos Sąjungos institucijų dabartiniai ir buvę darbuotojai ir kitų ES šalių piliečiai, jau keletą metų organizuoja tradicinius dviračių žygius, skirtus palaikyti europietiškumo idėjoms ir vertybėms. „Pradedate ilgą sudėtingą žygį, koks buvo ir pats Baltijos kelias.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį vėlai vakare pritarė trečiam finansinio gelbėjimo paketui, kurio vertė – iki 86 mlrd. eurų, turinčiam išlaikyti Graikiją vieningosios valiutos zonoje mainais į precedento neturinčią reformų programą, kurią Atėnai anksčiau buvo atmetę. Penktadienį ryte Graikijos įstatymų leidėjai patvirtino tą susitarimą po visą naktį užsitęsusių įtemptų debatų dėl daugelio žmonių kasdienį gyvenimą galinčių paveikti sąlygų, kurias Atėnams iškėlė skolintojai.

Nors žmonės raginami kuo mažiau naudoti plastikinių maišelių, absoliuti dauguma numoja ranka ir toliau net supakuotas prekes dar pakuoja į plastikinį maišelį. Maišeliai kemša sąvartynus, nuodija milijonus paukščių, jūros žinduolių ir žuvų, o mūsiškiai politikai su prekybininkais vis dar bendrais žodžiais svarsto, ką gi su tais maišeliais daryti.

Naujas afrikinio kiaulių maro užkrato židinys grasina 40 tūkst. kiaulių. Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigia, kad penktadienį Jonavos rajone viename ūkyje nustačius maro užkratą, į pavojų pateko aplink esantys dideli kiaulių kompleksai. Juose dabar atliekami tyrimai ir kyla grėsmė, kad bus apribota prekyba. Penktadienį veterinarai Kulvos seniūnijoje, Čičinų kaime nustatė afrikinio kiaulių maro užkratą tris kiaules auginusio ūkininko ūkyje.

Europos Sąjunga antradienį griežtai paneigė buvusio Graikijos finansų ministro Yanio Varoufakio žodžius, esą kreditoriai, prižiūrintys finansinės pagalbos šaliai programą, taip pat kontroliuoja Graikijos mokesčių agentūrą. Y. Varoufakis tai pareiškė per telefoninę konferenciją su investuotojais, kurios turinys buvo nutekintas. Konferencijos metu jis sakė slapta kuriantis lygiagrečią pinigų sistemą ir dėl to turėjo įsilaužti į savo ministerijos kompiuterius, nes juos kontroliuoja kreditoriai.

Europos Sąjunga penktadienį oficialiai patvirtino trumpalaikės 7,16 mlrd. eurų paskolos skyrimą Graikijai, pateikus garantijas euro zonai nepriklausančioms ES narėms, kad jų mokesčių mokėtojams jokios rizikos nebus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro ir socialinio dialogo klausimus.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

Suirzęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį auklėjo europarlamentarus, sukėlusius triukšmą dėl to, kad jis dažnai žvilgčiodavo į savo mobilųjį telefoną per parlamento debatus, aiškindamas, kad susirašinėja su Graikijos premjeru.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė Graikijos premjerui Alexui Tsiprui palaikantis graikų pastangas įveikti „sunkumus“, su kuriais jie susiduria ištarę tvirtą „Ne“ skolintojų pateiktoms finansinio gelbėjimo sąlygoms, pranešė Kremlius. „Putinas išsakė palaikymą Graikijos liaudžiai, siekiančiai įveikti šaliai iškilusius sunkumus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas pirmadienį pareiškė, kad Graikijos vyriausybė dabar turi pateikti naujų pasiūlymų, kai referendume buvo atmestos šalies skolintojų iškeltos sąlygos mainais į finansinės pagalbos programą. „Pats balsavimas nieko neišsprendžia“, – pabrėžė M.Sapinas, pateikdamas antrosios didžiausios Europos ekonomikos pirmąjį komentarą dėl Graikijos referendumo.

Graikijos visuomenė yra pasidalijusi beveik lygiai pusiau dėl ateinantį savaitgalį vyksiančio referendumo, kuris gali nulemti šalies finansų likimą, nors galbūt menka persvara laimės finansinio gelbėjimo paketo šalininkai, penktadienį parodė naujausia apklausa. Instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad 44,8 proc. graikų ketina pritarti tarptautinių skolintojų iškeltoms sąlygoms, o joms nepritariantys sudaro 43,4 procento.

Didelių karščių bangai trečiadienį apėmus dalį Europos, Prancūzijoje dėl per didelės tinklų apkrovos daug kur nutrūko elektros tiekimas, o Vimbldono teniso turnyro gerbėjams grėsė patirti šilumos smūgį, tačiau zoologijos sodų gyventojams atsivėrė reta galimybė pasigardžiuoti ledais.

Euro zonos finansų ministrai neketina skubotai svarstyti trečiadienį Graikijos Vyriausybės išsiųsto „pataisyto“ pasiūlymo tarptautiniams skolintojams, sako Lietuvos finansų ministras. „Nesitikiu, kad euro zonos finansų ministrai iš vieno popieriaus lapo ims ir priims tokį greitą sprendimą.

Graikija šiandien tikriausiai galutinai taps nemoki, o šios šalies valdžia ir toliau mulkina gyventojus simuliuodama tariamą „pasirinkimo laisvę“ ir eilinį sykį nusimesdama nuo savęs atsakomybę priimti reikiamus sprendimus. Graikijos verslininkas, žaidimų vystytojas Thanasis Triantafillou sutiko tv3.lt papasakoti, kas vyksta šalyje ir kokių veiksmų dabar imasi valdžia, siekdama žūtbūt pasiekti savų rezultatų.

Šios savaitės pradžioje spręsis Graikijos finansų likimas. Pirmadienį šios šalies valdžia paskelbė bankų atostogas, o antradienį Atėnai, tikriausiai, praleis pagal grafiką numatytą 1,6 mlrd. eurų vertės mokėjimą Europos Centriniam Bankui, praneša rbc.ru.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį Briuselyje tęs derybų maratoną su tarptautiniais kreditoriais, siekdamas susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai šaliai išvengti nemokumo. Derybos bus tęsiamos, nors trečiadienį graikų premjeras griežtai užsipuolė skolintojus, esą šie atmeta jo siūlomus reformų planus.

 Vyriausybės posėdyje pirmadienį pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių.  Tokį skaičių pabėgėlių iš Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių Lietuva galėtų priimti iki 2018 metų birželio 30 dienos, nurodoma Vyriausybė nutarime.

Graikijos pateikti nauji pasiūlymai Europos lyderiams prieš nepaprastąjį euro zonos viršūnių susitikimą pirmadienį suteikia naujos vilties, kad pavyks išspręsti šios šalies skolų krizę po penkis mėnesius strigusių derybų.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių. Tokį skaičių pabėgėlių Lietuva, solidarizuodamasi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, galėtų priimti per dvejus metus, skelbiama Vyriausybės pranešime. Prieglobstį Lietuvoje gavusiems užsieniečiams būtų sudaromos sąlygos gauti sveikatos apsaugos, socialines, švietimo, užimtumo ir kitas paslaugas.

Bavarijos Alpės gali atrodyti rami vieta, bet jose vyksiančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo, rengiamo nedalyvaujant Rusijai, darbotvarkėje daugiausiai dėmesio bus skiriama pasaulį krečiantiems neramumams, tokiems kaip konfliktas Ukrainoje, džihadistų įsigalėjimas Artimuosiuose Rytuose ir Graikijos skolų krizė.

Kanapės tebėra Europoje labiausiai vartojamas nelegalus narkotikas, jomis svaiginasi šešis kartus daugiau Europos Sąjungos (ES) gyventojų nei kokainu. Tuo metu Lietuva skandinavus aprūpina pogrindinėse laboratorijose pagamintu metamfetaminu, rodo ES narkotikų stebėsenos agentūros (EMCDDA) ataskaita. Per pastaruosius 12 mėnesių vartoję kanapių - marihuanos ir hašišo - nurodė apie 19,3 mln. suaugusiųjų (15–64 metų ) ES šalių gyventojų. Dauguma jų - 14,6 mln. arba 11,7 proc.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį užsipuolė šalies skolintojus, esą reikalaujančius vykdyti „absurdiškas“ reformas, kurios tik stabdo pažangą derybose dėl sutarties, turinčios apsaugoti šalį nuo nemokumo.

Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė, Liaudies vienybės partijos lyderė Kristiina Ojuland savo socialinio tinklo paskyroje kalbėdama apie į ES atvykstančius pabėgėlius, pareiškė, kad į Europą nereiktų įsileisti nė vieno pabėgėlio, o ji kaip baltasis žmogus jaučia, kad baltoji rasė atsidūrė pavojuje.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, negalės balsuoti referendume dėl tolesnės Jungtinės Karalystės narystės šiame bloke, pirmadienį pranešė vyriausybė. Ketvirtadienį parlamentui bus pateiktas svarstyti šio referendumo tvarką nustatantis įstatymas, premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) pradedant diplomatinį spaudimą, kad 28 šalių blokas imtųsi reformų.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Kldoas Junkeris) pasišaipė iš Vengrijos premjero Viktoro Orbaną dėl jo diktatoriškos reputacijos – penktadienį atvykęs į ES viršūnių susitikimą Rygoje juokaudamas pavadino vengrą diktatoriumi. Dešinysis V.Orbanas įpykdė ir įsiutino savo kolegas Europos Sąjungoje, nes savo šalyje ėmėsi konstitucijos ir institucijų pakeitimų, kurie, anot kritikų, pažaboja spaudos ir teismų sistemos laisvę.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. 25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais.

Rašytojas ir žurnalistas Thomas C. Theineris, penkerius metus gyvenęs ir dirbęs Kijeve, tinklaraštyje euromaidanpress.com paskelbė seriją straipsnių apie Baltijos jūros regiono valstybių galimybes pasipriešinti vis realesnėmis tampančioms karinėms grėsmėms iš Rusijos.

 Europos teisės departamentas prie teisingumo ministerijos (ETD), kaip anksčiau ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), sukritikavo naują Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) projektą, tačiau jo priėmimas numatytas jau ketvirtadienį. Europos komisija jau kritikavo ETD atkreipia Seimo dėmesį, kad Europos Komisija jau yra pateikusi Lietuvos Respublikai du neoficialius paklausimus azartinių lošimų organizavimo nuotoliniu būdu srityje.

 Europos Sąjunga pirmadienį turėtų pritarti planams įkurti ambicingas karines jūrų pajėgas kovai su žmonių kontrabandininkais Viduržemio jūroje. Šią precedento neturinčią misiją po virtinės katastrofų, per kurias žuvo šimtai migrantų, planuojama pradėti birželį. Toje turėtų dalyvauti karo laivai ir žvalgybos laivai, dislokuoti netoli Libijos krantų, iš kur išplaukia daugiausiai žmonių, rizikuojančių gyvybėmis, kad pasiektų Europos krantus.

 Europos Komisija siūlys Europos Sąjungos šalims pasidalyti atsakomybe už šimtų tūkstančių migrantų, atvykstančių į Senąjį žemyną per Viduržemio jūrą, apgyvendinimą, pirmadienį pranešė Didžiosios Britanijos dienraštis „The Times“. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pasiūlys įvesti „privalomų migrantų kvotų sistemą“, pagal kurią 28 ES šalys dalysis migrantų antplūdžio našta, rašo „The Times“. „Kad būtų užtikrintas visų valstybių narių...

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ketvirtadienį dar kartą paragino Europos Sąjungą sukurti bendras ginkluotąsias pajėgas, sakydamas, kad vištų pulkas atrodo grėsmingiau negu dabartiniai Bendrijos kariniai pajėgumai. „Vištų pulkas atrodo labiau panašus į kovinį dalinį negu Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika“, – J.-C.Junckeris sakė Briuselyje, vartodamas jam įprastus vaizdingus palyginimu.

Balandžio 22 d. Rusija ir pasaulis išvydo šalies užsienio reikalų ministro S. Lavrovo bendravimą su žurnalistais nauju formatu. Anksčiau ministrui teko dalyvauti, pavyzdžiui, V. Solovjovo laidoje ir atsakinėti į jo klausimus vienas prieš vieną, o dabar S. Lavrovą „kankino“ iš karto trys žiniasklaidos atstovai (panašiai kaip per prezidento V. Putino ir premjero D. Medvedevo susitikimus su žurnalistais). Reikėtų pažymėti, kad klausinėtojų rinkinys buvo gana specifinis: vyriausioji kanalo „Russia T...

Mokslininkai ir pasaulio žiniasklaida visomis išgalėmis stengiasi informuoti žmones apie klimato kaitą ir jos pasekmes, kurios užklups žmoniją ir visą ekosistemą, jei nebus imtasi jokių veiksmų. Jau dabar jaučiamas klimato kaitos poveikis, vienose pasaulio vietose stipriau, kitose ne taip ženkliai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet kokie pokyčiai kitose šalyse atitinkamai turės įtakos ir Lietuvai.

  Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Kliodas Junkeris) ketvirtadienį griežtai pareikalavo, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paneigtų savo išsakytą prielaidą, kad šalyje vėl gali būti pradėta vykdyti mirties bausmė.

Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad padėtis Lietuvos dujų rinkoje pastaraisias metais iš esmės pasikeitė ir šalis dabar pati renkasi, iš ko pirkti dujas. Taip jis komentavo Europos Komisijos (EK) trečiadienį pateiktus kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl piktnaudžiavimo monopoline padėtimi, ribojant konkurenciją ir taikant per dideles dujų kainas kai kuriose Europos šalyse.

 Rusijos analitikai bando paskaičiuoti, kokios baudos Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ sulauks iš Europos Komisijos, kuri trečiadienį žada pareikšti oficialius kaltinimus jam dėl konkurencijos pažeidimų kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, įskaitant Lietuvą. Agentūros „Interfax“ kalbinti Rusijos analitikai spėja, jog piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi „Gazprom“ gali kainuoti nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų.

 Jūsų spintelės ir šaldytuvai visuomet pripildyti maisto, tarsi ruošiant atsargas prieš galingas gamtos stichijas? Galbūt trečią dieną iš eilės valgomi tie patys kepsniai pradeda įkyrėti? Apsipirkinėjant nekreipiate dėmesio į pagaminimo vietą? Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto ir greičiausiai tokiam švaistymui galėtume rasti tūkstantį ir vieną priežastį bei pasiteisinimą.

Europos Komisijos skelbiamas Skaitmeninės visuomenės indeksas DESI 2015 lietuvius įvardija kaip aktyviausius internetinių naujienų portalų skaitytojus visoje ES: net 94 proc. šalies interneto naudotojų nuolat skaito naujienas internete. Šioje srityje Lietuva užtikrintai lenkia visas kitas 27-ias ES valstybes. „Jau ne pirmus metus lietuviai ES kontekste išsiskiria kaip aktyvūs interneto žiniasklaidos skaitytojai.

Seimo nariu Vilniaus Žirmūnų apygardoje sekmadienį išrinktas liberalas Šarūnas Gustainis, nedidele persvarą aplenkęs konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Verslo konsultantas Š.Gustainis surinko 50,78 proc. balsų, o buvusi Europos Parlamento narė konservatorė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sulaukė 41,98 proc. rinkėjų paramos. Tokius rezultatus pateikė Vyriausioji rinkimų komisija, suskaičiavus balsus visose aštuoniolikoje rinkimų apylinkių. Daugiau kaip 7 proc.

Vengrija ketvirtadienį paneigė vieno žiniasklaidos leidinio pranešimą, esą ES blokavo Budapešto susitarimą su Rusija dėl atominės jėgainės plėtros, o toks žingsnis galėtų dar padidinti įtampą pašlijusiuose Maskvos ir Briuselio santykiuose. Vengrijos kabineto valstybės sekretorius Andras Giro-Szaszas (Andrašas Giras-Sasas) „tvirtai paneigė“ tą pranešimą, nurodė valstybinė naujienų agentūra MTI.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė gavo oficialų Europos Komisijos atsakymą į parlamentinę užklausą dėl Europos vienybę griaunančių kai kurių valstybių narių ir Rusijos valdžios institucijų savavališkų dvišalių bandymų susitarti dėl maisto eksporto į Rusiją. Komisijos atsakymas netenkina parlamentaro ir palieka labai daug dviprasmybių.

Europos Komisijos paskelbtoje Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinėje (angl. 2015 EU Justice Scoreboard), kuriai duomenys buvo rinkti 2014 metais, nurodoma, kad nuo 2010 metų gaunamų bylų skaičius Lietuvos teismuose nuolat augo ir 2013 metais 100 gyventojų teko 10 bylų – Lietuva patenka į Europos Sąjungos (ES) valstybių dešimtuką, kuriose gauta daugiausia bylų.

Sveikindamas su nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiu, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) Lietuvą trečiadienį pavadino sėkmės pavyzdžiu visoms Europos Sąjungos (ES) Rytų kaimynėms. Liuksemburgo politikas pabrėžė, kad 1990 metų kovo 11-oji „įėjo į pasaulio istoriją kaip ryžtingas Lietuvos žmonių žingsnis į laisvę ir teisę patiems spręsti savo likimą“. „Tai buvo laikas, kai buvo atkurta Europos vienybė, o milijonai žmonių išsilaisvino iš tironijos.

Lenkijos ir Latvijos pareigūnai antradienį skeptiškai įvertino raginimą suformuoti ES kariuomenę, siekiant atsakyti į augančią karinę Rusijos galią. „Tai labai rizikinga idėja“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) interviu privačiam radijui „Radio Zet“, komentuodamas sekmadienį pateiktą Europos Komisijos (EK) vadovo pasiūlymą.