„Mes turime sprendimą dėl laikino finansavimo (bridge financing)... Šiam susitarimui pritarė 28 valstybės narės“, – sakė jis žurnalistams, dar paaiškinęs, kad ši lakina paskola leis Graikijai pirmadienį atlikti didžiulį mokėjimą Europos centriniam bankui (ECB).
Graikija pirmadienį turi sumokėti ECB 4,2 mlrd. eurų, be to ji skolinga ir Tarptautiniam valiutos fondui.
Paskola bus suteikta per Europos finansinės stabilizacijos mechanizmą (EFSM).
EFSM yra pagalbos fondas, suformuotas 2010 metais, kai Graikija gavo pirmą finansinę pagalbą, tačiau į jį įeina visos 28 ES narės, ne tik 19 euro zonai priklausančių valstybių.
Vokietijos parlamentas pritarė kanclerės Merkel pasiūlymui derėtis dėl trečiojo pagalbos Graikijai paketo
Vokietijos parlamentas penktadienį triuškinamai nubalsavo už kanclerės Angelos Merkel pasiūlymą suteikti vyriausybei mandatą tęsti derybas dėl trečiojo Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos paketo skolų prislėgtai Graikijai.
Bundestago deputatai palaikė pasiūlymą tęsti derybas dėl 86 mlrd. eurų pagalbos programos 439 balsais prieš 119. 40 įstatymų leidėjų per balsavimą susilaikė.
Prieš balsavimą A.Merkel pareiškė parlamentui, kad sutartis dėl jau trečiojo pagalbos paketo yra sunki visoms šalims, tačiau tai geriausia ir paskutinė galimybė išspręsti tą krizę.
Kanclerė sakė, jog „neabejotina, kad pirmadienį paryčiais (priimta) sutartis yra sunki“, bet ragino Vokietijos deputatus palaikyti derybų atnaujinimą, suteikiant „paskutinį mėginimą“ išspręsti tą dramą.
Nepadėti Graikijai būtų „aplaidu, tai būtų neatsakinga“ ir gali sukelti chaosą, pridūrė A.Merkel.
„Būtume itin nerūpestingi, išties elgtumėmės neatsakingai, nepamėginę eiti šiuo keliu“, - sakė ji.
Pasak kanclerės, jei būtų nepavykę pasiekti kompromiso, rezultatas būtų toks, kad turėtume „stebėti, kaip šalis faktiškai nukraujuoja, žmonės nebegauna pinigų, o tai galėtų sukelti chaosą ir išprovokuoti smurtą“.
„Taisyklių laužymas, kol jos tampa bevertės“, taip pat nebuvo pasirinkimas, pabrėžė kanclerė, teigdama, jog išsukimas iš fiskalinio sąžiningumo kelio „būtų reiškęs bendruomenės, saistomos teisinių normų, galą, o mes negalėtume su tuo sutikti“.
Pasak A.Merkel, dėl šios priežasties „imamės paskutinio bandymo per sunkią, atkaklią diskusiją“ sudaryti susitarimą dėl trečio pagalbos paketo nepaisant „visų pastarojo pusmečio nesėkmių ir pagrįsto skepticizmo“.
Savo ruožtu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble patikino įstatymų leidėjus, jog „padarys viską, kas yra mūsų galioje, kad šis paskutinis bandymas būtų sėkmingas“.
W.Schaeuble, kuris laikėsi griežtos linijos derybos su Graikijos kairiųjų vyriausybe ir pasisakė už „Grexit“ - Graikijos pasitraukimo iš euro zonos - scenarijų, kalbėdamas apie naująjį finansinės pagalbos planą sakė, jog „mes tikime, kad esama galimybės visa tai sėkmingai užbaigti“.
Balsavimas Bundestage įvyko po to, kai ECB vadovas Mario Draghi sutiko padidinti gyvybiškai svarbų finansavimą į keblią padėtį patekusiems Graikijos bankams. Šis sprendimas leis bankams atsidaryti ateinantį pirmadienį, po tris savaites trukusių priverstinių atostogų.
Be to, M.Draghi ketvirtadienį prisidėjo prie pasisakančių už Graikijos skolų naštos, sudarančios 180 proc. metinio bendrojo šalies produkto, „apkarpymą“, sakydamas, kad šiuo metu didžiausias klausimas – kaip tas skolų nurašymas turėtų būti atliktas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
