Penktadienį ryte Graikijos įstatymų leidėjai patvirtino tą susitarimą po visą naktį užsitęsusių įtemptų debatų dėl daugelio žmonių kasdienį gyvenimą galinčių paveikti sąlygų, kurias Atėnams iškėlė skolintojai.
„Graikijai bus atverta galimybė per ateinančius trejus metus pasiskolinti iki 86 mlrd. eurų“, – sakoma Europos Komisijos pranešime, paskelbtame po šešias valandas trukusių derybų Briuselyje.
Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad šešis mėnesius trukusios derybos su premjero Alexio Tsipras kairiąja vyriausybe, kuri sausį atėjo į valdžią, žadėdama priešintis griežto taupymo politikai, buvo sudėtingos ir sekinančios.
„Mes kartu žvelgėme į bedugnę. Tačiau šiandien džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad visos šalys laikėsi savo įsipareigojimų. Graikija vykdo savo ambicingus reformų įsipareigojimus“, – sakoma J.-C.Junckerio pranešime.
„Šiandieninio (susitikimo) žinia yra garsi ir aiški: su šiuo pagrindu Graikija yra ir neatšaukiamai išliks euro zonos nare“, – pabrėžė jis.
Pirmoji 13 mlrd. eurų išmoka bus pervesta Graikijai ateinančią savaitę ir padės atlikti mokėjimą Europos centriniam bankui (ECB), kurio terminas sukaks rugpjūčio 20 dieną.
A.Cipras iškilo į valdžią sausį, naudodamasis visuomenės nepasitenkinimu dėl mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir kitų reformų, kurias reikalavo vykdyti šalies skolintojai mainais į ankstesnius du finansinio gelbėjimo paketus, kurių bendra suma – 240 mlrd. eurų.
Pasak jo, griežto taupymo politika tik pakenkė, o ne pagelbėjo ekonomikai, tik pernai išėjusiai iš šešerius metus trukusios gilios recesijos.
Pavargęs Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) išėjo po penktadienį pasibaigusio Eurogrupės susitikimo, sakydamas, kad dabar jo tėvynainiams reikia eiti į priekį.
„Tikėkimės, kad Graikijos žmonės sugebės kiek įmanoma geriau pasinaudoti šia sutartimi, šiomis reformomis ir gebėjimu reformuotis bei slopinti bet kokius neigiamus padarinius, kurių neabejotinai atneš ši sutartis“, – sakoma E.Cakalotos pranešime.