energetinė nepriklausomybė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas neskuba vertinti, ar po tragiškų įvykių Japonijoje Lietuva turėtų atsisakyti planų statyti atominę elektrinę (AE). „Kol kas neskubėčiau. Norėčiau, kad Lietuva pasiliktų sau galimybę rinktis, turėti laisvas rankas. Iš tiesų problema ne tiek technologijose.

Premjeras Andrius Kubilius užtikrino, jog Lietuva pasiruošusi kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas su siūlymu apriboti ir įvesti atitinkamas taisykles prekybai elektros energija su trečiosiomis šalimis, kai šios šalys planuoja elektros energiją gaminti sąlygomis, neužtikrinančiomis branduolinės saugos reikalavimų.

Japonijos cunamis plauna ir taip skystus Lietuvos atominių ambicijų pamatus. Kartu jis gali pasitarnauti kaip figos lapelis, pridengiantis nesugebėjimą įgyvendinti didelius projektus. Lietuvos planas pasistatyti Visagine naują atominę elektrinę (AE) paskelbtas Nacionalinės energetikos strategijos ašimi. Specialiai užsakyta studija patvirtino, kad be tokios elektrinės Lietuva energetiškai negali būti saugi.

Liuksemburgo patirtis ir investicijos paspartins alternatyviosios energetikos plėtrą Lietuvoje, teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį susitikusi su Liuksemburgo ministru pirmininku Jeanu Claude'u Jurckeriu. „Siekdami energetinės nepriklausomybės turime kuo sparčiau vystyti alternatyviąją energetiką, išnaudoti vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių energiją. Džiaugiuosi, kad prieš metus gimusios iniciatyvos jau atneša konkrečių bendradarbiavimo rezultatų.

Baltarusija svarsto galimybes eksportuoti elektros energiją iš būsimos atominės elektrinės į kai kurias ES šalis. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Minske pareiškė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas. „Mes svarstome galimybes eksportuoti elektros energiją ir šiuo klausimu dirbame ne tik su Lenkija, bet ir su kitomis kaimyninėmis šalimis“, – sakė jis.

Latvija privalo apsispręsti, ar nori ir toliau būti energetiškai priklausoma nuo Rusijos, ar atėjo laikas tapti nepriklausoma, mano Europos parlamento narys Krišjanis Karinšas. „Dabar Rusija kalba, kad nori statyti atominę elektrinę Kaliningrado srityje. Jeigu taip atsitiks, Latvija dar artimiausius 20–30 metų bus priklausoma nuo Rusijos. Todėl Baltijos valstybės privalo veikti aktyviau ir stumti pirmyn Visagino AE statybą“,– sakė Karinšas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu vakar valstybinio vizito į Lietuvą atvyko Latvijos prezidentas Valdis Zatleras su žmona Lilita Zatlere. Nors tai pirmas Latvijos vadovo valstybinis vizitas po 10 metų, abiejų šalių kaimynių prezidentai neigia, kad ankstesnė Baltijos šalių vienybė nyksta.

Lietuva neprieštarauja stambaus suskystintųjų dujų terminalo statyboms Latvijoje, o idėjos statyti savąjį – mažo galingumo terminalą – kol kas neatsisako, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes siekiame bet kokiu būdu turėti garantijas ir tiekimo alternatyvas, todėl Lietuva kol kas neatsisako ir planuoja statyti mažo galingumo terminalą savo teritorijoje“, – ketvirtadienį teigė ji.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pasirengęs suteikti finansinę paramą projektams, kurie turėtų užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą – suskystintų dujų terminalo projektui Klaipėdoje, elektros energijos jungtims su Lenkija bei Švedija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, besidžiaugdama pažanga energetinės nepriklausomybės užtikrinimo kelyje, kartu akcentuoja suskystintų dujų terminalo, atsinaujinančių išteklių vystymo ir modernaus atliekų deginimo svarbą. Energetinė nepriklausomybė buvo viena iš temų, kurias šalies vadovė aptarė su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais trečiadienį.

Lietuva – šalis, įgijusi gynybos planus, bet to pakankamai neįvertinanti arba bent jau to neparodanti, kaip ir poreikio skirti užtektinai dėmesio savo pačios saugumui, priekaištaujanti partnerėms dėl solidarumo išdavystės, bet pati kitoje situacijoje besielgianti ne ką geriau, turinti potencialą ir kartu bėdų dėl korupcijos, iki šiol neužtikrintos energetinės nepriklausomybės.

Lygiai prieš metus, likus valandai iki Naujųjų, buvo uždaryta daugiau nei ketvirtį amžiaus veikusi Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Tai buvo bene svarbiausias pastarojo laiko ekonominis įvykis, jau atnešęs, atnešantis ir dar atnešiantis Lietuvai milijardinius nuostolius. Brango dešimtimis procentų Į 2010-uosius metus Lietuva įžengė jau naudodama Elektrėnų šiluminės elektrinės ir iš užsienio atitekančią elektros energiją.

Nacionalinės energetikos strategijos projektas jau spėjo sulaukti nemažai kritikos. Prielaidos, prognozės ir skaičiai – jų yra arba per mažai, arba nėra aišku, kuo jie remiasi, trūksta elementarių paaiškinimų. Jei visa Strategija vadovaujasi prielaidomis, kurių pagrįstumo negalima patikrinti, tuomet iškyla klausimų dėl pačios strategijos patikimumo ir atitikimo realybei.

Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė giriasi sukūrusi Nacionalinę energetikos strategiją (NES), garantuosiančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tačiau, specialistų požiūriu, strategija, neparemta realiais skaičiavimais, tėra nieko vertas šūkių kratinys. Seimo Ekonomikos komiteto vakar surengtoje diskusijoje paaiškėjo, kad Lietuvos energetikos ateitis tebėra po tiršta dūmų uždanga. Pasak energetikos eksperto habil. dr.

Dalies valdančiųjų neįtikina Energetikos ministerijos parengta 30–40 mlrd. litų kainuosianti Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią bus kontroliuojamas šalies energetinis ūkis 2020–2050 metais. Strategija, anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kelia energetinės nepriklausomybės, tvarumo ir konkurencingumo tikslus. Ministras naująją Visagino atominę elektrinę (AE) mato kaip vienintelę išeitį, kuri padėtų tapti nepriklausomais nuo elektros energijos tiekimo iš Rytų.

Vyriausybė bus atsakinga už tai, jeigu kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose šalies energetikos saugumo politikos problemos taps viena pagrindinių kampanijos temų ir spekuliacijų objektu. Korektiškiau patikslinus – už tai turės prisiimti atsakomybę ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nepaisant keliamų ambicingų tikslų bei intensyvių pastangų, apie kurias žinios pasiekia viešąją erdvę. Pamėginsiu paaiškinti, ką turiu galvoje.

Lietuva yra pasirengusi pastatyti dujotiekį „Amber“ („Gintaras“), kuris sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Europos Sąjungos dujų transporto sistema, apeinant Rusiją. Rusijos dienraštis „Komersant“ antradienį rašo, jog įgyvendinus šį ambicingą projektą Lietuva galės gauti dujas iš statomo lenkų gamtinių dujų terminalo.

Vyriausybė trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Pagrindiniu terminalo statybos instrumentu pasirinkta valstybinė įmonė „Klaipėdos nafta“. Numatoma, kad terminalo pajėgumas bus iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus. „Šis sprendimas yra svarbus, bet ne vienintelis žingsnis realizuojant Vyriausybės strategiją siekti visavertės energetinės nepriklausomybės“. - pažymėjo Premjeras Andrius Kubilius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad siekiant panaikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją būtina skatinti energetikos diversifikaciją, mažinti energetinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir plėsti Baltijos jūros regiono rinkos integraciją, užtikrinti energetikos jungčių tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos plėtrą.

Energetikos ministrui prasitarus apie skalūninių dujų telkinius, pranešama, kad kelios įmonės jau domisi galimybe padaryti žvalgybinius gręžinius. Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius pasakoja, kad visoje Europoje kelerius metus tiriama, kiek skalūninių dujų gali būti žemės gelmėse. Pasak jo, tiek kaimynai lenkai, tiek šalies geologai remiasi ankstesnių tyrimų duomenimis apie galimus skalūninių dujų telkinius. „Jeigu kalbame apie estiškus skalūnus, tai pati uoliena yra degi.

Per ateinantį dešimtmetį Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinanti energetika sudarys 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Jau šiuo metu turėtų būti priimami atsakingi politiniai sprendimai, kad šis rodiklis būtų pasiektas, teigia specialistai. „Atsinaujinanti energetika pasaulyje plėtojasi labai sparčiai ir turi šviesias perspektyvas.

Kai kurių šalių vadovai, atrodo, gyvena paraleliniuose pasauliuose. Kitokiuose nei paprasti tų valstybių mirtingieji. Kainas veiks per pilkąją rinką Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas sausio 8 dieną bolivarą nuvertino net 17 proc. Jo supratimu, šalies valiuta buvo perkainota, o ne devalvuota. H. Chavezas teigė, kad Vyriausybė stiprins valiutos vertę iki 4,3 bolivaro už vieną JAV dolerį. Pastarasis praėjusią savaitę buvo vertas 5,87 bolivaro.

Lietuva vykdo savo įsipareigojimus Europos Sąjungai uždaryti seno tipo atominę jėgainę, nors tai daryti ekonominės recesijos sąlygomis nėra lengva. Tai dar kartą pakartojo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, paskutinę metų dieną duodamas interviu "BBC World Service" - vienai didžiausią auditoriją pasaulyje turinčių radijo stočių.