Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas neskuba vertinti, ar po tragiškų įvykių Japonijoje Lietuva turėtų atsisakyti planų statyti atominę elektrinę (AE).
„Kol kas neskubėčiau. Norėčiau, kad Lietuva pasiliktų sau galimybę rinktis, turėti laisvas rankas. Iš tiesų problema ne tiek technologijose. Naujos technologijos yra tikrai geros ir saugios, svarbu, kaip yra prižiūrimos elektrinės, kiek jos yra atviros tarptautinei saugos kontrolei ir būtent keturiasdešimties (metų – ELTA) ar senesnės elektrinės turėtų būti atviresnės ir duoti visiems norintiems saugos informaciją. Tai technologiškai nėra grėsmių, bet priežiūra, atvirumas ir saugos kontrolė turi būti tarptautinė ir atvira“, – pirmadienį žurnalistų paklausta, ar Lietuva po visko, kas įvyko, neturėtų atsisakyti planų statyti AE ir kodėl, atsakė D. Grybauskaitė.
Pasiteiravus, ar Lietuva dar gali ką nors padaryti, kad užkirstų kelią Rusijos ir Baltarusijos planuojamų AE statybai, Prezidentė teigė, kad sunkiai. Ji pateikė Liuksemburgo, kur artimiausia AE yra 22 kilometrų atstumu, bei Briuselio pavyzdžius, kur 100 kilometrų spinduliu yra dvi jėgainės.
„Taigi Europa yra maža. Ko gero, galima kalbėti tik apie saugą, atvirumą ir tarptautinį stebėjimą“, – dėstė šalies vadovė.
Paprašyta pakomentuoti, ar Aplinkos ministerija šiuo klausimu padarė viską, D. Grybauskaitė priminė, kad prieš metus su Baltarusija tartasi dėl saugos reikalavimų.
„Na, konkrečiai kalbame apie dvi elektrines, kurios numatomos ar nenumatomos, bent jau viena – greičiausiai, o kita – dar neaišku. Tai yra Rusijos technologijos, kur siūloma būtent ir Rusijos specialistų statyba. Taigi iš tiesų kalbame apie vienos valstybės atomines elektrines. Aplinkos ministerija jau prieš metus, ypač su Baltarusija, kontaktavo dėl saugos reikalavimų, tokie reikalavimai buvo teikiami, bet, kaip žinote, informacija, kad tikrai Baltarusijoje bus statoma, pasirodė visiškai neseniai, kai buvo pasirašyta deklaracija dėl lėšų, nes mes žinojome, kad nei technologijos, nei lėšų mūsų kaimynė neturėjo, kad galėtų statyti elektrinę“, – kalbėjo šalies vadovė.
Savaitės pabaigoje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kur dalyvaus ir D. Grybauskaitė, ji teigė sieksianti, kad būtų sugriežtintos Europos Sąjungos (ES) radiacinės saugos taisyklės Bendrijos viduje ir taikant trečiosioms šalims, kai jų objektai yra kaimynystėje. Lietuva laikysis pozicijos, kad EVT turėtų priimti sprendimus, sugriežtinančius radiacinės saugos ir atominių jėgainių patikimumo reikalavimus ES viduje ir trečiosiose šalyse, įtraukiant į šį procesą suinteresuotas tarptautines organizacijas.
ELTA primena, baltarusiai planuoja pastatyti du branduolinius reaktorius Astravo aikštelėje. Atstumas nuo šios vietos iki Lietuvos sienos – 23 kilometrai, iki Vilniaus – 50 kilometrų. Pradėti statyti elektrinę numatoma 2010 m., o eksploatuoti pirmąjį reaktorių – 2016 metais.
Šios planuojamos atominės elektrinės Baltarusijoje veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes ją eksploatuojant bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, taip pat galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Jeigu įvyktų reaktoriaus avarija, kiltų grėsmė mūsų šalies aplinkai ir gyventojų sveikatai.
Naują elektrinę Kaliningrado srityje, Ragainės (Nemano) rajone, statyti nori ir Rusija.
