Per ateinantį dešimtmetį Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinanti energetika sudarys 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Jau šiuo metu turėtų būti priimami atsakingi politiniai sprendimai, kad šis rodiklis būtų pasiektas, teigia specialistai.
„Atsinaujinanti energetika pasaulyje plėtojasi labai sparčiai ir turi šviesias perspektyvas. Dar prieš keletą metų tokio progreso niekas nesitikėjo“, – pripažino energetikos profesorius Jurgis Vilemas šiandien prasidėjusiame Lietuvos ir Vokietijos forume Klaipėdoje.
Europos Sąjungoje jau antrus metus atsinaujinantys energijos šaltiniai pritraukia didžiąją dalį visų energetikos srities investicijų – net 61 proc. Praėjusiais metais 39 proc. naujai įrengtų elektrinių sudarė vėjo, 16 proc. – saulės energija, skaičiuoja Europos vėjo energetikos asociacija.
Lietuvoje šiuo metu iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama tik apie 3-5 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Šilumos ūkyje dėl biokurą deginančių elektrinių šis procentas didesnis. Europos Komisija skaičiuoja, kad bendrai Lietuvoje iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama apie 15 proc. suvartojamos energijos.
„Lietuva turi pakankamai atsinaujinančios energijos išteklių ir nemažą energijos efektyvumo didinimo potencialą“, – sakė Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Energetinė nepriklausomybė – iki 2050-ųjų
Pasak S. Pikšrio, iki 2050 metų Lietuva galėtų visiškai atsisakyti organinio kuro ir atominės energijos naudojimo ir pasiekti pilną energetinę nepriklausomybę. Tam turėtų būtų sparčiai vystoma vėjo ir kietosios biomasės kogeneracija – kai šilumos ir elektros energija gaminamos vienu metu. Taip pat paraleliai turėtų būti diegiamos energijos efektyvumo priemonės gamybos, perdavimo ir vartojimo srityse.
„Tačiau tam jau šiandien turi būti priimti stabilią atsinaujinančios energetikos plėtrą užtikrinantys politiniai sprendimai", – įsitikinęs asociacijos vadovas.
Pasak jo, vėjo elektrinių plėtra galėtų paspartėti, jeigu nebūtų ribojamos instaliuotos galios ir būtų užtikrintas visos vėjo elektrinių pagaminamos energijos supirkimas remiamu tarifu. Taip pat jei būtų supaprastintos teritorijų planavimo ir kitos biurokratinės procedūros.
Per 7 metus Lietuvoje buvo instaliuota tik maždaug 100 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių, nors buvo planuota iki šių metų įrengti 240 MW galios vėjo elektrinių.
Saulės energija kainuos kaip ir dujų
Pasak Simo Ramučio Petrikio, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidento, saulės energetikos rinka pastaruoju metu pasaulyje auga vidutiniškai 30 proc. kasmet. „Turime galimybę įšokti į šį įsibėgėjantį traukinį, nes vėliau įeiti į užimtas rinkas būtų labai sunku“, – teigė asociacijos vadovas.
Pasak jo, Lietuvoje saulės energetikos rinka turėtų orientuotis į saulės celių gamybą, kurias būtų galima eksportuoti. Ateityje eksportas galėtų sudaryti iki 2 mlrd. Lt.
„Saulės gaminama energija šiuo metu dar yra brangi, tačiau tobulėjant technologijoms gamybos savikaina krinta. Skaičiuojama, kad maždaug po 8 metų saulės gaminamos energijos kaina susilygins su dujų ir naftos elektrinių energijos savikaina“, – pastebi S. Petrikis.
Jis taip pat pripažįsta, kad priešingai nei vyraujanti nuomonė, Lietuvoje pakanka saulės energijos gamybai: „Saulės turime tiek pat kaip ir šiaurės Vokietijoje, o Vokietija yra saulės energetikos lyderė pasaulyje“.
Pasak J. Vilemo, energetikoje Lietuvai ir visam pasauliui šiuo metu svarbiausi du dalykai: racionalus ir efektyvus energijos naudojimas bei atsinaujinanti energetika. Ji turėtų būti plėtojama ne tiek nacionaliniu lygiu, o žvelgiant plačiau – pereinama prie bendros regioninės atsinaujinančios energetikos politikos.
