Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu vakar valstybinio vizito į Lietuvą atvyko Latvijos prezidentas Valdis Zatleras su žmona Lilita Zatlere. Nors tai pirmas Latvijos vadovo valstybinis vizitas po 10 metų, abiejų šalių kaimynių prezidentai neigia, kad ankstesnė Baltijos šalių vienybė nyksta.
Dairytis atgal beprasmiška
Kartu nepriklausomybę išsikovojusios Baltijos valstybės po dvidešimties metų pradeda sukti savais keliais – Estija bando lygiuotis į Suomiją, atsisakė nacionalinės valiutos. Ekonominės krizės nualintoms Latvijai su Lietuva telieka pasikliauti vienai kita?
Pasak D.Grybauskaitės, prieš 20 metų Baltijos šalys vienijosi ne tik kovai dėl išgyvenimo, bet ir prieš karinę agresiją.
„Tada vienybė buvo vienokia. Dabar po 20 metų esame suvienyti, nes esame ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai, – kalbėjo Lietuvos vadovė. – Kiekvienas istorinis periodas reikalauja naujos vienybės kokybės. Kiekvieną kartą, kiekvienais metais ji bus kitokia – tokia, kokios reikės mūsų šalims. Politinė, moralinė, kultūrinė vienybė išliks, o jos formos, be abejo, keisis. Todėl dairytis ir grįžti į prieš 20 metų buvusias vienybės formas tikrai beprasmiška ir tai nerealu“.
Vienybę tikrina pavojai
Kad ankstesnė Baltijos šalių vienybė nyksta, nesutiko ir Latvijos vadovas V.Zatleras.
„Vienybę visada patikrina koks nors pavojus, ir manau, kad kiekvienas Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje visiškai įsitikinęs, kad jeigu mūsų šalims kiltų pavojus, tai mes per šimtąją sekundės dalį pademonstruotume visam pasauliui savo labai griežtą vieningumą“, – sakė V.Zatleras per bendrą Latvijos ir Lietuvos vadovų spaudos konferenciją.
Anot Latvijos prezidento, skirtumų visada bus, turėsime savo interesų, tačiau abi šalys demonstruos savo galimybę bendradarbiauti ekonominiuose projektuose, savo šalių ir tautų labui.
„Tai rodysime pasauliui, ir pasaulis mus gerbs. Mes turime būti vieningi ir tada, kai esame laisvi, ir kai turime daug pasirinkimų. Turime suvokti tuos ryšius, kuriuos įgijome per 20 metų“, – įsitikinęs V.Zatleras.
Dėl dujų terminalų nekonkuruos
Lietuvos ir Latvijos vadovai aptarė aktualius dvišalius santykius, priemones, kaip stiprinti strateginę partnerystę ir bendradarbiavimą ES ir NATO.
Komentuodama Latvijos ir Lietuvos planus statyti suskystintųjų dujų terminalus, D.Grybauskaitė pabrėžė, kad abu projektai neprieštarauja vienas kitam, jei tik padės sukurti dujų rinką ir užtikrinti jos funkcionavimą.
Savo ruožtu Latvijos valstybės vadovas neigdamas, kad šios šalies projektas susijęs su „Gazprom“, patikino, kad terminalą Rygoje statys valstybinė įmonė „Latvenergo“. Tai pradžiugino Lietuvos prezidentę, kuri priminė, kad ir Lietuvos terminalo statybos – valstybinės įmonės rankose.
„Tai užtikrins saugumo garantijas abiem valstybėms, kad ateityje tos įmonės negalėtų atitekti tam tiekėjui, nuo kurio stengiamės turėti alternatyvą“, – sakė D.Grybauskaitė.
Palaiko AE statybos idėją
Prezidentei D.Grybauskaitei akcentuojant atominės elektrinės svarbą Baltijos šalims, Latvijos valstybės vadovas V.Zatleras irgi demonstruoja paramą šiam projektui.
„Latvija visada buvo patikima Lietuvos partnerė. Mes prieš penkerius metus pasirašėme Trakų susitarimą ir latviai niekada nuo jo nenusisuko, ir niekada to neatsisakys. Mes pasitikime Lietuva ir tai priklauso nuo Lietuvos pasirinkimo, įsipareigojimo, gebėjimo šį projektą realizuoti“, – sakė V.Zatleras.
Vizitas tęsiasi
Po dvišalio susitikimo abiejų valstybių vadovai dalyvavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtame verslo forume.
V.Zatleras taip pat susitiko su Lietuvos Vyriausybės ir Seimo vadovais, pagerbė žuvusiųjų už Lietuvos laisvę – Sausio 13–osios aukų – atminimą.
Šiandien Latvijos prezidentas lankysis Klaipėdoje, kur susitiks su universiteto studentais ir dėstytojais, verslininkais, miestiečiais, latvių bendruomene.
Informacija:
Už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos ir Latvijos valstybinius santykius ir gerinant abiejų šalių politinį, kultūrinį, ekonominį ir visuomeninį bendradarbiavimą valstybių vadovai apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais.Prezidentas V.Zatleras apdovanojo Lietuvos vadovę Pirmojo laipsnio Trijų žvaigždžių ordinu su grandine.Prezidentė D.Grybauskaitė Latvijos vadovui įteikė Lietuvos valstybinį apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. L.Zatlerei įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.Lietuvos vadovė už nuopelnus plėtojant dvišalius santykius ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanojo Latvijos mokslų akademijos Senato pirmininką profesorių Janį Stradinį, šio ordino Karininko kryžiumi – Latvijos universiteto Lituanistikos centro vadovę profesorę Laimutę Blodę, Rygos pedagogikos ir švietimo vadybos akademijos rektorę profesorę Dacę Markus, Latvijos kultūros akademijos docentę Rutą Muktupavelą, Latvijos prezidento tautinių mažumų konsultacinės tarybos pirmininką Romualdą Ražuką ir Latvijos nacionalinės operos direktorių Andrejų Žagarą.
Paskutinė galimybė vis dėlto išnaudota
Apie paskutinį kaimynų lietuvių–latvių šansą ieškoti vieno bendro kelio irgi neatsitiktinai „Respublikoje“ šiemet sausio 5-ąją ir 6-ąją rašė filosofas Arvydas Juozaitis. Atsitiktinis ar dėsningas Latvijos ir Lietuvos vadovų susitikimas? Greičiau – dėsningas.
Arvydas Juozaitis:
– Kada pagaliau mes suprasime vienas kitą? Kada lietuviams latvių kalba taps antroji, o latviams antroji – lietuvių? Ką du dešimtmečius daro Baltijos Asamblėja, jeigu dvi baltų tautos vis prasčiau supranta viena kitą? Kas nutinka po ilgiausių posėdžių ir susitikimų, po kurių skelbiami garsūs pareiškimai? Ir ką padaro prezidentai, atvykę pas brangų kaimyną ir pasakę viešą kalbą? Visi šie klausimai primena provokacijas, nes jų geriau neužduoti. Nes užduoti juos reikia sau patiems.
Medikai perspėja, kad įsisenėjusi liga tampa chroniška, nebepagydoma. Šiuo metu Lietuvos ir Latvijos santykiai tuoj peržengs ribą, už kurios prasidės brangus klinikinis gydymas. O mes vis dar bandome pasitenkinti sanitaro tvarsčiais, aprišame žaizdas ir paliekame jas nenuskausminę. Tie tvarsčiai – tai ir vėliavos, kurias Rygoje pamatysi vasario 16-ąją, o Vilniuje – lapkričio 18-ąją. Devyni iš dešimties lietuvių (o ir latvių) nežino, kas tos datos ir kodėl – vėliavos.
O „realioje politikoje“ vyksta visai kiti reikalai. 2010 m. pabaigoje latvių prezidentas Valdis Zatleras nuvyko į Maskvą nė nemanęs pasitarti su lietuvių prezidente Dalia Grybauskaite dėl bendros baltiškos strategijos. Vizitas buvo istorinis, nes jo laukta 16 metų, jo metu pasirašytos 9 sutartys. Labai svarbios Latvijai ir regionui, nes prabilta ir apie ilgai lauktą atlydį santykiuose su „šalta“ Rusija. Žinoma, panašiai nesitariame su latviais ir mes, kai Lietuvos vadovai vyksta į Baltarusiją ar Lenkiją...
...Ką tik „Latvijas Gâze“ pasirašė su Rusijos gigantu „Gazprom“ labai palankias sutartis ir dujos latviams bus tiekiamos su 15 proc. nuolaida. Beveik tuo pat metu Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši užstotų mus nuo „Gazpromo“ šantažo. Įspūdinga „bendra Baltijos politika“, nosimi arianti sieną. Ji gali nutildyti net demagogus iš „pasileidusios rinkos“ institutų, kurie taip pat turi suprasti: jų rinka baigėsi, nes energijos šaltiniai – ne iš rojaus teka. Būtina aiški ir tvirta valstybinė pozicija, nauja Lietuvos–Latvijos „sutartinė“. Dabar gi kiekvienas plyšaujame gaidžio balsu ir baigiame užkimti. Vieni užsidarę Ignaliną ir padovanoję amerikiečiams–rusams–lenkams Mažeikius, kiti sužlugdę Rygos uostus ir geležinkelius. Reikia skubiai kurti dviejų valstybių ekonominę, santarvės ar kokiu kitu vardu pavadintą komisiją, kuri turėdama vyriausybių įgaliojimus bendrautų su Europos Komisija. Ir su Maskva. Ir su Skandinavija, ir su Varšuva. Antraip mus po vieną nustekens visokio plauko „investitoriai“.
Deja, kai prabylame apie pinigus, reikia ir baigti.
Parengė Alia ZINKUVIENĖ
