Visas galimybes turėti savo elektrinę pramiegoję valdžios atstovai nenoriai pripažįsta, kad kaimynai mus aplenkė. Tad laksto prašyti užtarimo Briuselyje, tačiau Europa nesiruošia pajudinti nė piršto. Ekspertai tikina, kad Europos milžinėms Lietuvos interesai, palyginti su savais, yra tuščia vieta.
Europa tyli
Japoniją sukrėtus katastrofai bei atominės elektrinės (AE) avarijai, Lietuvoje taip pat pasklido panika. Tai pajutę mūsų valdžios atstovai desperatiškai suskubo ieškoti užtarimo Briuselyje dėl baltarusių planuojamos statyti elektrinės vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Derėtis šią savaitę vyko ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas, ir net pati prezidentė Dalia Grybauskaitė, apie būtinybę ieškoti užtarimo nesiliauja kalbėjęs ir premjeras Andrius Kubilius. Tačiau parsivežti tik tušti pažadai – A.Sekmokas prabilo apie kažkokius „svertus“ Baltarusijai kontroliuoti, bet kokia tai antgamtinė jėga, kol kas žino tik jis vienas. Baltarusija akivaizdžiai demonstruoja nieko nebijanti – savo naujos AE statybas planuoja pradėti jau šį rugsėjį. Beje, prieš metus elektrinė pradėta statyti ir Kaliningrade.
Deramės ne ten
Ekonomistas, užsienio politikos ekspertas Povilas Gylys tvirtino, kad Lietuva, praktiškai pralaimėjusi energetinę kovą regione, dabartiniais veiksmais tik suerzins kaimyninę Baltarusiją. Mat kažkodėl derėtis vykstama ne į Minską, o į Briuselį.
„Jei mūsų diplomatija būtų normali, tai mes susišnekėtume su baltarusiais ir energetikos klausimais. Kadangi normalių santykių nėra, einame per Briuselį. Galioja ir senas kaip pasaulis principas: kai patiems nesiseka, reikia ieškoti išorės priešų“, – dabartinius valdžios veiksmus įvardijo jis.
Pasak jo, rimti politikai įvertintų savo galias, ir tai galėtų lemti racionalesnius sprendimus, o ne prašyti pagalbos Europoje, kur užtarimo kol kas nesulaukta.
„Girdėjau, yra keturios vietos, kur baltarusiai gali elektrinę statyti. Jei būtų geri santykiai, manau, susitarti pavyktų, nes baltarusiams didelio skirtumo, kur bus elektrinė, nėra. Dabar tik galima įžvelgti valdžios nervingumą ir dėmesio nukreipimą nuo mūsų pačių vidinių problemų ir pridarytų strateginių klaidų“, – pažymėjo P.Gylys.
AE neturėjo šansų
Viena iš tokių klaidų – taip ir neprasidėjusios savos AE statybos. Nors valdžios atstovai vis dar tikina darysiantys viską, kad nauja AE iškiltų Lietuvoje, energetikos ekspertai net neabejoja: Lietuvoje elektrinės nebus ir negalėjo būti.
„Mes neturime jokio rezervo jos statybai, o investuotojai nė nenori žiūrėti į šią pusę. Tad valdžioje kilo panika. Dabar Lietuvoje veikia politinės ambicijos: kaip čia mes elektrinės nepastatėme, o Lukašenka pastatys“, – „Vakaro žinioms“ sakė energetikos ekspertas Jurgis Vilemas.
Jis kritiškai vertina ir Lietuvos bandymus paveikti Baltarusijos ryžtą skundžiantis Briuseliui. Pasak J.Vilemo, valdžios skundai Europai įstums mūsų šalį tik į dar didesnę aklavietę santykiuose su kaimynais.
Į Lietuvą Europai nusispjauti
Julius Veselka, Seimo narys:
Baltarusija turi glaudžią sąjungą su Rusiją, tad šiuo metu gali daryti ką nori. Ir Europa tą gerai žino, todėl nesikiša ir nesikiš. Buvo toks anekdotas: Sueco kanalu plaukia vienas laivas, labai lėtai, bet garsiai švilpia. Klausia jo kapitono – kur taip lėtai plauki? Sako – į komunizmą. O kodėl taip lėtai? O todėl, kad visa energija eina švilpimui. Tad ir Kubilius, ir Sekmokas yra tie didieji švilpukai. Bet nuo to Lietuvai tik blogiau – ir dujos brangiausios, ir branduolinę energetiką palaidojome. Aišku, yra didžiosios valstybės Vokietija, Prancūzija, kurios galėtų paspausti Baltarusiją. Bet kokia jiems prasmė? Jie tik praloštų iš to, nes orientuojasi į Rusijos gamtos resursus. Vakarams yra nusispjauti į Lietuvą, todėl jie ir negalės uždrausti Baltarusijai ir Rusijai statyti atominių jėgainių.
Ignas JAČAUSKAS